Anemija (lot. anaemia) . Graikų k.:an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas.
Geležies stokos anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius.
Tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma. 80 proc. pacientų – vaisingo amžiaus moterys.
Geležies stokos anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius.
Tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma. 80 proc. pacientų – vaisingo amžiaus moterys.
Ligos priežastys
Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei:
nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams) ;nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame trakte (žmonėms, kuriems buvo pašalintas visas skrandis ar didelė jo dalis, taip pat sergantiesiems lėtinėmis žarnų ligomis) ; daugiau geležies reikia normaliam organizmo funkcionavimui (vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiais, moterims nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms) ; per daug geležies organizmas praranda dėl virškinamojo trakto ligų (kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, erozinio gastrito, piktybinių virškinamojo trakto navikų, kraujuojančių hemorojinių mazgų) ; moterims dėl gausių ir ilgų mėnesinių; dėl nukraujavimo per operaciją ar dėl traumos; taip pat dėl kitų ligų, pasireiškiančių lėtiniu kraujavimu.
Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje, todėl sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, nes pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) funkcija – su hemoglobinu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius.
nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams) ;
Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje, todėl sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, nes pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) funkcija – su hemoglobinu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius.
Simptomai
Ligos eiga
Pirmas simptomas – raumenyno disfunkcija. Ji kliniškai pasireiškia bendru silpnumu ir greitu nuovargiu, sumažėja fizinė galia ir ištvermė, vaikams gali būti naktinis šlapinimasis.Geležies stokai būdingi distrofinio pobūdžio odos, nagų ir plaukų pokyčiai. Oda plona, sausa, gali atsirasti skausmingų įtrūkimų. Plaukai lėčiau auga, plonėja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima lūžinėti. Klasikinis požymis, savotiškas skonio iškrypimas, – tai nenumaldomas noras valgyti molį, kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius, krakmolą. Būdingas emocinis labilumas, polinkis į depresiją. Iškrypusi reakcija į kai kuriuos kvapus. Ligos pradžioje simptomai būna neryškūs. Vėliau ligonis pastebi, kad greičiau pavargsta įprasto fizinio krūvio metu, pradeda trūkti oro ir atsiranda nemalonių pojūčių lipant laiptais ar dirbant sunkesnį fizinį darbą (ypač jautrūs gali būti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, krūtinės angina (stenokardija) ) . Dėl organizmo pastangų pakankamu deguonies kiekiu aprūpinti ypač gyvybiškai svarbius organus (smegenis, širdį, kepenis) , pradeda greičiau ir stipriau plakti širdis, todėl ligoniai gali jausti jos plakimą, pulsuojantį ūžimą ausyse. Ligai sunkėjant, aprašyti simptomai stiprėja, atsiranda galvos svaigimas (ypač ryškus, kai iš gulimos padėties staiga atsikeliama ar pasilenkus staiga pakeliama galva) .Vėliau dėl deguonies trūkumo smegenyse pasidaro sunku susikaupti ir dirbti protinį darbą. Aplinkiniai pastebi ligonio odos blyškumą, kuriam būdingas žalsvas atspalvis.
Skiriamos dvi stadijos: 1) kliniškai slaptos eigos (tiriant atsitiktinai randama pakitimų) ir 2) aneminis sindromas (išblykšta oda ir gleivinės, vargina bendras silpnumas, svaigsta ir skauda galva, sunku sutelkti dėmesį, atsiranda nemiga, dusulys fizinio krūvio metu ir t.t.) . Jei hemoglobino kraujyje lieka mažiau nei 35–50 g/l, ligonio būklė tampa kritiška. Sumažėja arterinis kraujospūdis, pulsas tampa „siūliškas“, kartais prasideda nevalingas tuštinimasis ir žiovulys, pritemsta arba visiškai išnyksta sąmonė. Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba.
Komplikacijos
Nesigydant gali mažėti arterinis kraujospūdis, o kai hemoglobino koncentracija pasidaro mažesnė nei 35–50 g/l, ligoniui gali pritemti sąmonė (jis nereaguoja į aplinką) , būklė pasidaro kritiška.
Tyrimai
Gydytojas diagnozuoja geležies stokos anemiją, įvertinęs minėtus simptomus ir kraujo tyrimo rodiklius. Mažakraujystės atveju hemoglobino koncentracija kraujyje būna: vaisingo amžiaus moterims – mažiau nei 120 g/l, vyrams bei moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l; eritrocitų kiekis: moterims – mažiau nei 3,9×1012 /l, vyrams – mažiau nei 4,3×1012/l. Taip pat būna sumažėjusi geležies bei geležį kaupiančio baltymo (feritino) koncentracija kraujyje, o geležį transportuojančio baltymo (transferino) – padidėjusi.
Gydymas
Diagnozavus geležies deficitinę anemiją, gydytojas skiria geležies junginių turinčių preparatų, kurių ligonis turi vartoti pakankamai ilgai – dažniausiai tris mėnesius, nes tik per šį laiką gali prisipildyti geležies atsargoms skirtos ląstelės. Kad organizme yra pakankamai geležies, rodo normali hemoglobino ir feritino koncentracija kraujyje.
Gydymo rezultatai paprastai priklauso nuo to, ar įmanoma pašalinti geležies stoką sukėlusią priežastį. Kai priežastinis gydymas neįmanomas (pvz., fiziologinis kraujavimas, negrįžtamai surikęs geležies pasisavinimas, padidėjęs jos poreikis) , vienintelis gydymo metodas – ilgalaikis geležies preparatų vartojimas.
Gydymo rezultatai paprastai priklauso nuo to, ar įmanoma pašalinti geležies stoką sukėlusią priežastį. Kai priežastinis gydymas neįmanomas (pvz., fiziologinis kraujavimas, negrįžtamai surikęs geležies pasisavinimas, padidėjęs jos poreikis) , vienintelis gydymo metodas – ilgalaikis geležies preparatų vartojimas.
Patarimai
Dieta. Be gydytojo paskirto gydymo, reikia valgyti geros kokybės gyvulinės kilmės maisto produktų (mėsą) , nes iš jų geriausiai pasisavinama geležis. Vertingiausia šiuo požiūriu yra jautiena ir veršiena (liežuviai, kepenys) . Iš augalinės kilmės produktų organizmas geležies pasisavina mažiau. Visgi dietinės terapijos galimybės labai menkos. Grąžinti išsekusias geležies atsargas tik maisto geležimi neįmanoma. Ligonis kasdien turėtų suvalgyti 10 kartų didesnį maisto davinį (trims geležies sulfato tabletėms po 325 mg ekvivalentiškas elementinės geležies kiekis – 5,5 kg jautienos) . Kad pasisavinimas būtų maksimalus, geležies preparatai skirtini arba 1 val. prieš valgį arba tarp valgių. Skiriant po valgio, pasisavinimas sumažėja iki 70 proc. 15–20 proc. ligonių geriami geležies preparatai sukelia šalutinių reiškinių (pykinimą, nemalonius pojūčius duobutėje, spazminius pilvo skausmus, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą) . Šių nepageidaujamų reakcijų sumažėja skiriant geležies preparatų su maistu ar sumažinus dozę.
Profilaktika
Mityba turi būti visavertė – reikia valgyti gyvulinės kilmės produktų (mėsą) , pakankamai vaisių ir daržovių (ypač tai svarbu vaikams, paaugliams, moterims nėštumo ir žindymo metu) . Svarbu gydyti ligas, dėl kurių atsiranda didesnė tikimybė susirgti geležies stokos anemija (žr. priežastys) .
Profilaktiniai kraujo patikrinimai leidžia diagnozuoti ankstyvos stadijos geležies stokos anemiją, laiku pradėti gydymą, kad būtų išvengta komplikacijų.
Profilaktiniai kraujo patikrinimai leidžia diagnozuoti ankstyvos stadijos geležies stokos anemiją, laiku pradėti gydymą, kad būtų išvengta komplikacijų.