Organizmo perkaitimas
Jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė už žmogaus kūno temperatūrą, galimas organizmo perkaitimas.
Organizmui perkaitus, sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Paprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis (pvz., šiltnamyje, atliekant lauko darbus ir t.t.).
Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai (daugiau 380C), atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas (110-160 k/min.) ir kvėpavimas.
Perkaisti ypač pavojinga sergantiesiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, išsekusiems ligoniams, vaikams ir vyresniems žmonėms, karščiuojantiesiems dėl infekcinių ligų, ypač jei ilgai būnama karštoje aplinkoje, nutukusiems ir tiems, kas turi skydliaukės sutrikimų.
Saulės smūgis
Galimas ir lokalus perkaitimas saulėje esant giedram orui ir nedėvint jokio galvos apdangalo. Jei nepridengta galva ilgesnį laiką būna saulėje, įšyla galvos smegenų dangaluose esantys kraujo indai, jie plečiasi, didėja intrakranialinis slėgimas kaukolėje, ir dėl to vystosi smegenų hiperemija. Galvą skauda, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus ima vemti, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo). Tai taip vadinamas saulės smūgis. Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu. Todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones.
Gausiai prakaituojant organizmas netenka daug skysčių drauge su ištirpusiomis druskomis. Dėl to gali sutrikti raumenų dirglumas ir išsivystyti jų traukuliai. Todėl esant karštoje aplinkoje ilgesnį laiką ir gausiai prakaituojant, būtina kompensuoti skysčių ir elektrolitų balansą, geriant mineralizuotą ar pasūdytą vandenį.
Pirmoji pagalba perkaitus ar ištikus saulės smūgiui
Skubiai išnešti žmogų iš karštos aplinkos, paguldyti pavėsyje ar vėsioje aplinkoje. Atsagstyti drabužius, būtinai paguldyti ant nugaros, kojas šiek tiek pakelti, pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius. Taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka. Būtina žmogų šaldyti – tam pravers sudrėkinta (370C ) paklodė, rankšluostis, šaltas kompresas, ledas. Jei žmogus sąmoningas – duoti gerti vandens. Skubiai kreiptis į medikus.
Apsisaugojimo priemonės
Kad nesutriktų elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvyra, patartina vartoti daug skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis, paprastas geriamasis vanduo. Skysčius reikia gerti pastoviai, po truputį, visą dieną ir nelaukti, kol liks troškulys.
Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių.
Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti energiją, todėl nereikėtų storai rengtis, geriausiai rinktis šviesius, nesintetinius drabužius, nepamiršti galvos apdangalo.