Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje per metus nustatoma apie 2000 naujų prostatos vėžio atvejų, o sergamumas čia liga auga. Todėl rugsėjo mėnesį minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena kiekvienam iš mūsų primena, kaip svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į prostatos ligų, o ypač – prostatos vėžio, sergamumą bei ankstyvos diagnostikos ir prevencijos svarbą. Plačiau apie šią ligą, jos simptomus bei prevencijos svarbą pasakoja Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Dovilė Banaitytė. „Priešinės liaukos vėžys, dar vadinamas prostatos vėžiu, yra priešinės liaukos piktybinis navikas, susidarantis iš pakitusių, greitai besidalijančių priešinės liaukos ląstelių. Tai – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, dažnai nusinešanti vyresnio amžiaus pacientų gyvybes. Visgi, prostatos…
Ne tobulumas, o pastovumas: kaip prisijaukinti širdžiai palankius kasdienius įpročius?
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia vieną svarbiausių organų – širdį. Daugelis esame girdėję, kad kasdien svarbu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tačiau jau 7 tūkst. žingsnių per dieną turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo įprasta dienos dalis, pradėti galima ir nuo 4 tūkst. žingsnių. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Diana Šetikienė pabrėžia, kad didžiausias širdies priešas – ilgas sėdėjimas be pertraukų: tuomet raumenys nedirba, cukrus lieka kraujyje, organizmas tampa mažiau jautrus insulinui. „Judėti svarbu kasdien – net ir paprasti veiksmai, tokie kaip vaikščiojimas kalbant telefonu, laiptų pasirinkimas vietoje lifto ar apsilankymas pas kolegą…
Vaikų traumų neišvengiama ir rugsėjį: įvardijo, kas kelia riziką
Vaikų traumos dažniausiai įvyksta ten, kur mažiausiai jų tikimasi – per gimtadienius, šeimos šventes ar atostogų metu. Batutai, dviračiai, paspirtukai ar kitos aktyvios pramogos tampa ne tik džiaugsmu, bet ir rimtų sužalojimų priežastimi, o traumų gausu ir rudenį. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nelaimingi atsitikimai vaikams nutinka dažniau nei suaugusiesiems. „Vaikai yra labai aktyvūs ir dažnai į įvairias pramogas pasineria neapgalvotai, neturėdami baimės jausmo. Tad tėvai turėtų ne tik atsakingai vertinti aktyvias pramogas ir jų keliamą riziką, bet ir iš anksto pagalvoti apie galimas pasekmes”, – sako BTA Asmens draudimo išmokų skyriaus vyriausioji specialistė Diana Margevičiūtė. Pasak jos, dažniausiai fiksuojami traumų atvejai yra smulkios sporto ir žaidimų traumos: patempimai, žaizdos, taip…
Hormonų disbalansas gali paveikti ne tik išvaizdą: gydytoja įvardijo, kokių simptomų moterys ignoruoti negali
Hormonų pusiausvyra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų fizinę ir emocinę sveikatą. Jos sutrikimai gali pasireikšti ne tik menstruacinio ciklo pokyčiais, bet ir nuovargiu, nuotaikų svyravimais ar odos problemomis. Hormonų disbalanso simptomus labai svarbu laiku pastebėti, suprasti ir imtis tinkamų priemonių. Hormonų disbalansas moterų organizme gali pasireikšti įvairiai. Dažniausiai jis išryškėja per menstruacinio ciklo sutrikimus – mėnesinės tampa nereguliarios, kartais gausios ar itin skausmingos. „Moterys dažnai pastebi ir svorio svyravimus, nepastovias nuotaikas, miego sutrikimus bei nuolatinį nuovargį. Hormonų pusiausvyros sutrikimai neretai atsispindi ir išvaizdoje – gali atsirasti odos problemų, pavyzdžiui, spuogų, oda tampa sausesnė arba riebesnė, pakinta plaukų struktūra, jie ima slinkti. Be to, disbalansas gali turėti įtakos vaisingumui, mažinti…
Krūties darinys – ne nuosprendis, o signalas, kad verta išsitirti
Kartais užtenka vos juntamo diskomforto – nežymaus sukietėjimo, tempimo pojūčio ar pakitusios krūties formos – ir galvoje ima suktis blogiausios mintys. Nerimas suprantamas, bet ne visuomet pagrįstas. Trakų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja echoskopuotoja Jurgita Gruodienė sako, kad dauguma krūtyse aptinkamų darinių yra gerybiniai, tačiau norint įsitikinti ir nusiraminti, svarbu išsitirti. „Neretai moterys į kabinetą ateina jau sunerimusios – užčiuopusios sukietėjimą ar pastebėjusios kitus pakitimus krūtyse. Visada pasidžiaugiu, kad jos atvyko, nes tai pirmas žingsnis diagnozės link. Net 80–85 proc. visų randamų darinių yra gerybiniai – cistos, lipomos, fibroadenomos. Echoskopija yra vienas iš pradinių tyrimų, leidžiantis paneigti arba patvirtinti čiuopiamus pakitimus ar darinius“, – sako J. Gruodienė. Aptiktas…
Rugsėjis – geriausias metas įvertinti savo imunitetą: gydytoja pataria nesivadovauti paplitusiais mitais
Daugelis yra pastebėję, kad vos atvėsus orui rudenį itin greitai „prikimba“ peršalimo ligos, dažniau jaučiamas nuovargis, mieguistumas. Suprastėjusią savijautą šiuo metu neretai lemia nusilpęs imunitetas. Jį sustiprinti galima natūraliais būdais, taip pat vartojant papildus ir vitaminus. Vis dėlto medikai pastebi, kad imuniteto atstatymui neretai pasirenkami ir netinkami metodai. „Per vasarą organizmas dažnai išderinamas dėl mitybos režimo nesilaikymo, mat vartojame mažiau sveikatai palankaus maisto, daugiau alkoholio, valgome nereguliariai. Šiuo metu taip pat mažiau ar nekokybiškai miegame. Be to, vasarą organizmas gali netekti elektrolitų, mikroelementų ir vitaminų, kurie yra būtini imuninei sistemai palaikyti“, – sako Eglė Vaišvilaitė, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja. Ji pastebi, kad nuovargis ar peršalimas nebūtinai reiškia susilpnėjusį…
Intraveninė geležies infuzija – efektyvi pagalba netoleruojantiems papildų ir siekiantiems greitesnio atsistatymo
Rudeniop daugelis žmonių susiduria su nuovargiu, prastesniu miegu ar energijos stoka. Nors tai gali pasirodyti kaip sezono pasekmė, šie požymiai taip pat būdingi geležies stokos anemijai. Pasak Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojos Dovilės Banaitytės, nediagnozuota ši liga gali tyliai sekinti organizmą mėnesių mėnesius, nors ją atskleisti padeda bendras kraujo tyrimas, o gydymui šiandien jau turime greitų ir pažangių sprendimų. „Anemija – viena dažniausiai be ryškių simptomų diagnozuojamų lėtinių ligų. Ji išsivysto, kai organizme sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino koncentracija, todėl audiniai negauna pakankamai deguonies. Dažniausia tokios būklės priežastis – geležies trūkumas, kuris iš pradžių gali nesukelti jokių aiškių pojūčių, bet ilgainiui pradeda stipriai veikti žmogaus…
Gydytoja patarė, kaip po atostogų į gyvenimo ritmą įsilieti lengviau ir be streso
Jaustis emociškai prislėgtam ar fiziškai išsekusiam vasaros pabaigoje, jau pasibaigus atostogoms yra gana dažnas ir iš dalies natūralus reiškinys. Tai susiję su pereinamuoju laikotarpiu, kuriam organizmas turi prisitaikyti. Vis dėlto nuovargis ir prasta nuotaika gali būti susiję ir su vitaminų, svarbių maistinių medžiagų trūkumu. Keičiantis dienos trukmei, vidinis biologinis laikrodis patiria stresą – tai gali pasireikšti emociniu diskomfortu, sumažėjusiu darbingumu ar bendru nuovargiu. Trumpėjančios dienos rugpjūčio pabaigoje veikia mūsų biologinį laikrodį – mažėjanti natūralios šviesos trukmė keičia melatonino ir serotonino pusiausvyrą, o tai gali lemti nuotaikų svyravimus, energijos trūkumą ir miego ritmo sutrikimus. „Per vasarą organizmas prisitaiko prie ilgesnių dienų ir didesnio aktyvumo, todėl staigus perėjimas prie rudens režimo kartais…
Gydytoja: keičiantis sezonams organizmu rūpintis taip pat svarbu, kaip ir keisti garderobą
Vasarai besibaigiant mūsų organizmas pradeda reaguoti į sezonų kaitą: trumpėjančios dienos, mažėjantis saulės šviesos kiekis ir temperatūros svyravimai daro poveikį hormonų pusiausvyrai. Sezonų kaita dažniausiai paveikia tas organizmo sritis, kurios jautriausios – hormonų balansą, imuninės sistemos veiklą ir emocinę sveikatą. Reaguodamas į pokyčius mūsų organizmas ima gaminti daugiau melatonino, kuris skatina mieguistumą, o sumažėjus tiesioginės saulės šviesos krenta serotonino lygis, todėl gali suprastėti nuotaika ar net pasireikšti sezoninės depresijos simptomai. Vėstant orui mūsų organizmų medžiagų apykaita ima lėtėti, didėja apetitas – organizmas natūraliai pradeda ruoštis žiemai. Dėl šviesos trūkumo taip pat mažėja vitamino D sintezė odoje, o tai silpnina imuninę sistemą ir mažina organizmo atsparumą infekcijoms. „Hormoniniai disbalansai, pavyzdžiui, PMS,…
Liūtas, delfinas, meška, o gal vilkas: ar žinote savo miego chronotipą? Specialistė paaiškino, kaip juos atpažinti
Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…
