Nenarkotinių vaistų nuo skausmo (nenarkotinių analgetikų) vartojama silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti, karščiavimui mažinti. Sergant infekcinėmis ligomis, karščiavimas sudaro nepalankias sąlygas sukėlėjams, todėl temperatūros nereikėtų mažinti, jeigu ji neviršija 38°C. Acetilsalicilo rūgšties (aspirino) nerekomenduojama duoti karščiuojantiems vaikams iki 12 metų (ypač sergantiems virusinėmis infekcijomis), nes šis vaistas gali jiems sukelti pavojingą Rėjo sindromą (pažeisti kepenis ir smegenis). Paracetamolio labai svarbu neperdozuoti, nes per didelė dozė gali pavojingai pažeisti kepenis. Metamizolio (analgino) vartojama tik išimtiniais atvejais, nes jis gali sukelti pavojingų alerginių reakcijų ir sutrikdyti kraujodarą. Ketorolakas dažniausiai vartojamas skausmui malšinti po operacijų ir traumų. Acifein® (Acetilsalicilo rūgštis su kofeinu ir paracetamoliu) Acylpyrin (Acetilsalicilo rūgštis, aspirinas) Alka-Prim® (Acetilsalicilo rūgštis, aspirinas)…
Vaistai nuo psichozės ir panašių sutrikimų
Psichozė – tai sutrikimas, kurio svarbiausi simptomai yra haliucinacijos (girdima arba matoma tai, ko iš tikrųjų nėra), sutrikusi orientacija (žmogus nesuvokia, kas jis yra, kur yra ir koks laikas), sutrikęs mąstymas ir kliedesiai (tikrovei prieštaraujančios mintys). Dažniausia psichozė yra šizofrenija. Vaistai nuo psichozės (neuroleptikai) šalina šiuos simptomus, tačiau dažniausiai – tik po kelių savaičių ar mėnesių gydymo. Juos reikia vartoti reguliariai ir ilgai, kartais net visą gyvenimą. aminazinas (Chlorpromazinas) Avant (Haloperidolis) Betamaks (Sulpiridas) Buronil® (Melperonas) Cisordinol® (Zuklopentiksolis) Contemnol® (Ličio karbonatas) Eglonyl® (Sulpiridas) Fluanxol® (Flupentiksolis) Leponex (Klozapinas) Melleril® (Tioridazinas) Moditen® depo (Flufenazino dekanoatas) Neuleptil (Periciazinas) Prosulpin® (Sulpiridas) Rispolept (Risperidonas) Serdolect (Sertindolis) SeroquelTM (Kvetiapinas) Solian® (Amisulpridas) Tiapridal® (Tiapridas) Tisercin® (Levomepromazinas) Truxal® (Chlorprotiksenas)…
Hormoninių vaistų nuo odos uždegimo ir alergijos bei vaistų nuo grybelinės odos infekcijos deriniai
Šiame skyriuje aprašyti: Imacort® (Prednizolonas su klotrimazoliu ir heksamidinu) Mycosolon® (Mazipredonas su mikonazoliu) Travocort (Diflukortolonas su izokonazoliu)
Antikūnai
Imunitetas – tai organizmo geba apsisaugoti nuo infekcijos. Imuniteto sukūrimas vadinamas imunizacija (imunoprofilaktika).Imunitetas gali būti: natūralusis (atsiranda persirgus natūralia infekcija); dirbtinis.Dirbtinis imunitetas gali būti: aktyvusis (susidaro pavartojus vakciną, į kurią imuninė sistema reaguoja gamindama antikūnus (imunoglobulinus));pasyvusis (susidaro pavartojus imunoglobuliną arba serumą, kurio sudėtyje yra antikūnų, t.y. imuninė sistema nereaguoja).Pasyvusis imunitetas susidaro greičiau, bet išlieka trumpiau nei aktyvusis.Antikūnai atpažįsta ir sunaikina infekcijos sukėlėjus. Jų susidaro persirgus natūralia infekcija arba po vakcinacijos (pasiskiepijus). Antikūnų preparatai (imunoglobulinai, serumai) paprastai gaminami iš natūralia infekcija persirgusio žmogaus arba paskiepyto gyvūno kraujo. Jie vartojami tik skubiais atvejais, kai aktyvusis imunitetas nespėtų susidaryti ir apsaugoti nuo infekcijos. Pavyzdžiui, patyrusiesiems atviras traumas (kai žaizda užteršta) skiriama antikūnų prieš…
Šlapimą ir druską vidutiniškai varantys vaistai
Širdies nepakankamumas yra liga, kuria sergant, susilpnėjusi širdis negali aprūpinti organizmo pakankamu kraujo kiekiu, todėl atsiranda įvairių sutrikimų: dusulys, tinimai, netoleruojamas fizinis krūvis ir kt. Jam gydyti vartojama širdies susitraukimus stiprinančių vaistų, kraujagysles plečiančių vaistų, šlapimą varančių vaistų ir širdį ekonomiškiau dirbti skatinančių vaistų – beta adrenoblokatorių.Hipertenzija yra padidėjusio kraujospūdžio liga. Padidėjusį kraujospūdį būtina reguliuoti norint išvengti ūminių ir lėtinių komplikacijų. Ūminė komplikacija (hipertenzinė krizė) – tai staiga ir ryškiai padidėjęs kraujospūdis, dėl kurio sutrinka gyvybiškai svarbių organų veikla, pvz., ištinka insultas, miokardo infarktas (širdies priepuolis), inkstų nepakankamumas, sluoksniuojančioji aortos aneurizma (aortos išsiplėtimas, kai tarp jos sienelės sluoksnių patenka kraujo, aorta gali plyšti). Lėtinių komplikacijų atsiranda dėl to, kad ilgainiui…
Bronchus plečiančių ir uždegimą bei alergines reakcijas slopinančių vaistų deriniai
Bronchai dažniausiai susiaurėja (pasireiškia obstrukcija) dėl bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Kai yra obstrukcija, oras sunkiau patenka į plaučius ir (arba) sunkiau iš jų išeina, todėl atsiranda dusulys. Sergant bronchine astma, dusulys būna priepuolinis, jį sukelia bronchų spazmai.Bronchus plečiančių ir uždegimą bei alergines reakcijas slopinančių vaistų deriniai sukurti tam, kad būtų patogiau gydytis. Jei šiuos vaistus reikia vartoti kartu, gydytojas gali juos pakeisti vienu sudėtiniu vaistu su tokiu pat veikliųjų medžiagų kiekiu. Ditec® (Fenoterolis su dinatrio kromoglikatu) Seretide (Salmeterolis su flutikazonu) Symbicort® Turbuhaler® (Formoterolis su budezonidu)
Trombų susidarymą slopinantys vaistai
Įvairios ligos gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir skatinti susidaryti kraujo krešulius (trombus). Prie kraujagyslės sienelės prisitvirtinęs krešulys vadinamas trombu, o nuo jos atitrūkęs – embolu. Su trombais ar embolais yra arba gali būti susijusios daug širdies ir kraujagyslių ligų: širdies priepuolis (miokardo infarktas), nepakankamos širdies kraujotakos sukeliamas krūtinės skausmas (krūtinės angina), insultas, galūnių venų trombozė, plaučių arterijos embolija (kai venose susidaręs trombas atitrūksta, nukeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša).Jei numatoma operacija (net danties), apie trombų susidarymą slopinančių vaistų vartojimą būtina informuoti gydytoją, kadangi gali prasidėti pavojingas kraujavimas. Acard (Acetilsalicilo rūgštis, aspirinas) Aclotin (Tiklopidinas) Aggrastat (Tirofibanas) Anopyrin (Acetilsalicilo rūgštis, aspirinas) Clexane® (Enoksaparinas) Clivarine (Reviparinas) Fragmin (Dalteparinas) Fraxiparine (Nadroparinas) HerzASS-ratiopharm® (Acetilsalicilo…
Kiti maisto papildai
Organizmas negamina vitaminų, mineralinių medžiagų, kai kurių (nepakeičiamųjų) aminorūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių (polinesočiosios riebalų rūgštys, skirtingai nuo sočiųjų, kambario temperatūroje būna skystos). Vitaminai, mineralinės medžiagos, aminorūgštys ir polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos, todėl jų reikia gauti su maistu. Preparatai, kurių sudėtyje esantis jų kiekis neviršija rekomenduojamų paros normų, vadinami maisto papildais. Jų tikslinga vartoti papildomai: per mažai gaunant su maistu (pvz.: kai mityba nesubalansuota, valgant mažai šviežių vaisių ir daržovių, nereguliariai, greito maisto įstaigose, sausą maistą ir kt.); kai sutrikęs įsisavinimas žarnyne (pvz.: sergant kai kuriomis žarnyno ligomis, vemiant, viduriuojant); kai padidėjęs poreikis (pvz.: sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, nėščiosioms, žindyvėms); kai padidėjęs netekimas (pvz.: karščiuojant, gausiai prakaituojant, dializuojant…
Paprastosios vakcinos
Imunitetas – tai organizmo geba apsisaugoti nuo infekcijos. Imuniteto sukūrimas vadinamas imunizacija (imunoprofilaktika).Imunitetas gali būti: natūralusis (atsiranda persirgus natūralia infekcija); dirbtinis.Dirbtinis imunitetas gali būti: aktyvusis (susidaro pavartojus vakciną, į kurią imuninė sistema reaguoja gamindama antikūnus (imunoglobulinus));pasyvusis (susidaro pavartojus imunoglobuliną arba serumą, kurio sudėtyje yra antikūnų, t.y. imuninė sistema nereaguoja).Pasyvusis imunitetas susidaro greičiau, bet išlieka trumpiau nei aktyvusis.Vakcinos (skiepai) – tai preparatai, vartojami aktyviai organizmo apsaugai nuo infekcinių ligų (dirbtiniam imunitetui) sukurti. Vakcinų sudėtyje yra inaktyvintų mikroorganizmų ląstelių, jų komponentų arba specialiai pagamintų antigenų, kuriems veikiant, pasigamina antikūnų (imunoglobulinų), saugančių nuo infekcijos. Vartojamos gyvos susilpnintos (tuberkuliozės, tymų, epideminio parotito, raudonukės, geriamoji poliomielito, vėjaraupių) ir negyvos vakcinos. Vienos vakcinos sukelia imunitetą po…
Krešulio tirpimą slopinantys vaistai
Susižeidus pradeda kraujuoti, tačiau, jei žaizda nedidelė, tai trunka neilgai, kadangi organizmas turi kraujavimą stabdančią sistemą. Kai žaizda maža, kraujavimas sustoja dėl kraujagyslių susiaurėjimo, jų vidinio dangalo ir trombocitų funkcijos, kai didesnė – suaktyvėjus krešėjimo sistemai (žaizdoje susidaro neaktyvaus fibrino, kuriame įstringa kraujo kūneliai). Kraujuoti greičiau nustoja uždėjus spaudžiamąjį tvarstį. Vaistų kraujavimui stabdyti arba jo išvengti skiriama tada, kai kraujo krešėjimas sutrikęs.Organizme yra ne tik kraujo krešėjimo, bet ir krešulių tirpinimo (fibrinolizės) sistema, kuri neleidžia susidaryti trombams ir užsikimšti kraujagyslėms. Kai ši sistema funkcionuoja per stipriai, tirpinami ir žaizdose susidarę reikalingi krešuliai, todėl kraujuoti nenustoja, kraujavimui stabdyti vartojama krešulio tirpimą (fibrinolizę) slopinančių vaistų. Cyklokapron (Traneksaminė rūgštis) Gordox® (Aprotininas) Pamba (Aminometilbenzoinė…