Kenkėjų kontrolės ekspertai pasakoja, kad graužikus tenka „krapštyti“ iš palėpių, iš po grindų, pelės laksto įtempiamomis lubomis ir tarp sienų, įstringa vamzdynuose, ventiliacijos angose ar net klozetuose. „Netikėti iškvietimai ir nestandartinės situacijos mūsų darbe tikrai dažnos. Pavyzdžiui, į pagalbą mus kviečiasi moteris, negalinti iš vamzdyno pašalinti nugaišusios žiurkės, o kvapas jau riečia nosį net kaimynams. Pasirodo, moteris paniškai bijo žiurkių. Tokiose situacijose tenka net psichologų vaidmenį atlikti: ne tik graužikus iš namų „išprašyti“, bet ir gyventojus nuraminti. Būna, kad mūsų specialistai vyksta tos vienos vienintelės pelės pagauti, o būna, kad sprendžiame itin sudėtingus užskrėstumo atvejus, kai pelės arba žiurkės karaliauja patalpose“, – atvirauja Eglė Girdvainytė-Krasilnikovienė, UAB „Dezinfa“ atstovė. Svarbu, kad…
Apklausa atskleidė, kad sveikatos sutrikimai „jaunėja“: kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį
Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai. „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad padidėjusį kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip tvirtinančių 46–55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc. Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais: tarp 36–45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26–35 m. amžiaus grupėje – kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas. „Aukštas arterinis kraujo spaudimas…
Psichologė apie mąstysenos valdymą: „Žmogus gali ne tik sugalvoti, bet ir prisigalvoti“
„Stebėkime savo mintis ir jeigu jos yra išdidinančios grėsmę, tuomet mokykimės jas patraukti į šoną arba pakeisti kitomis, labiau atitinkančiomis tikrovę ir orientuotomis į „čia ir dabar“, – rekomenduoja lektorė, psichologė Eglė Masalskienė. Gebėjimas valdyti mintis aktualus šiuo laikotarpiu, kai kiekvieną dieną skelbiami dideli susirgusiųjų koronavirusu skaičiai ir jie gali kelti nerimą, net baimę. Mąstysenos kontrolę padedančiais lavinti pratimais bei pastebėjimais apie tai, ko galime pasimokyti iš gyvūnų, E. Masalskienė dalinosi antroje virtualioje „Rimi“ darbuotojams organizuojamo ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitoje. Du emocijų atsiradimo keliai Pasak psichologės, egzistuoja du emocijų atsiradimo keliai. Pirmuoju iš dviejų kelių naudojasi gyvūnai, antruoju – žmonės. „Pirmasis kelias atrodo taip: gyvūnas pamatė grėsmingą situaciją ir…
„Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą
Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Jovita Juodsnykytė nuramina, kad pajutus peršalimo simptomus naudinga kuo skubiau kreiptis į vaistininką ir gydytojo gali net neprireikti. Gerklės skausmas, sloga, temperatūra – tokie simptomai dažniausiai įspėja apie prasidėjusią ligą. „Pajutus pirmuosius simptomus pirmiausiai rekomenduoju užsukti į vaistinę ir pasirūpinti, kad namų vaistinėlėje turėtumėte vaistų, kurie padėtų įveikti temperatūrą“, – sako vaistininkė J. Juodsnukytė. Įveikti peršalimą gali padėti ir įvairios arbatos, kurios skatina prakaitavimą, o kartu ir papildo organizmą reikalingais vitaminais. Peršalus vaistininkė taip pat pataria vartoti ir vitaminą C, kuris ne tik padės greičiau įveikti peršalimo simptomus, bet ir papildomai stiprins imunitetą. Kovojant su peršalimu svarbu atsižvelgti…
AZD1222 vaccine met primary efficacy endpoint in preventing COVID-19
Two different dosing regimens demonstrated efficacy with one showing a better profile No hospitalisations or severe cases of COVID-19 in participants treated with AZD1222 Positive high-level results from an interim analysis of clinical trials of AZD1222 in the UK and Brazil showed the vaccine was highly effective in preventing COVID-19, the primary endpoint, and no hospitalisations or severe cases of the disease were reported in participants receiving the vaccine. There were a total of 131 COVID-19 cases in the interim analysis. One dosing regimen (n=2,741) showed vaccine efficacy of 90% when AZD1222 was given as a half dose, followed by a full dose at least one month apart, and another…
Apie lytinį raštingumą pirmiausiai iš šeimos
Lytinis raštingumas yra svarbi kiekvieno mūsų sveikatos ir gerovės dalis, kuris, kaip sako psichologai, pradedamas formuotis šeimos aplinkoje. Tai, kokia čia tvyro emocinė atmosfera, daro įtaką vaiko, vėliau ir paauglio socialinei raidai, jo asmenybės formavimui. Pradėti aiškinti kuo anksčiauUgdydami vaikus norime, kad jie būtų laimingi mylėdami, kurdami tarpusavio santykius, šeimą. Ar vaikai užaugs gebėdami mylėti, kurti darnius santykius, didžiąja dalimi priklauso nuo tėvų. Suaugusiųjų pareiga – suprasti vaiko raidos ypatumus ir, atsižvelgiant į jo amžių, suteikti jam informacijos, atsakyti į klausimus ir nukreipti vaiko elgesį tinkama linkme. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, nors tėvai nori padėti vaikams tapti atsakingais suaugusiaisiais, neretai apie lytiškumą su kalbėti nepatogu. „Intymumas ir…
Kaip dirbtinis intelektas paspartino „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso kūrimą?
Šiandien potencialiausiomis vakciną nuo COVID-19 kuriančiomis bendrovėmis ir toliau išlieka „Moderna“ ir „Pfizer“. Kaip vieną iš daugybės įmonių atliktų tyrimų sėkmės elementų būtų galima įvardinti dirbtinį intelektą (DI). Apie konkretų jo indėlį siekiant greičiau ir efektyviau identifikuoti potencialius vaistus, skirtus virusui gydyti, pranešime spaudai pasakoja „Bitės Profai“. „Norint patikrinti kiekvienos potencialios vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumą, nuolat vyksta bandymai su tūkstančiais savanorių. Šiame etape dirbtinis intelektas pasitelkiamas kaip labai galingas įrankis, leidžiantis greitai apdoroti milžiniškus duomenų kiekius, atrandant reikšmingus tarpusavio ryšius, kurių žmogus taip gretai pastebėti negalėtų“, – pasakoja „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas. Brangų laiką taupantis viruso tyrimas Vienas iš pirminių ir svarbiausių vakcinos kūrimo etapų – filtravimas. Jis svarbus tam,…
Šeimos vertybės ugdo talentus
Lytiškumo ugdymo specialistai sako 5-ieji vaiko metai įprastai įvardijami kaip lytiškumo ugdymo metai. Mat tuomet daugelis natūraliai pradeda užduoti sau klausimą, iš kur atsiranda vaikai. Jie trokšta pažinti savo kūną. Keturių vaikučių tėvai fotografas Marius ir Brigita Jovaišos įsitikinę – tėvams būtina ne tik patenkinti vaikų smalsumą, bet jį skatinti. Aktorė Kristina Savickytė tikina, jog pirmiausia svarbus – glaudus tarpusavio emocinis ryšys. Padeda atvirumas Keturių vaikučių tėvai Brigita Jovaišienė ir Marius Jovaiša nuo mažens atžaloms stengiasi sukurti tokią aplinką, kurioje vaikai galėtų laisvai skleistis, o kilus klausimams visada turėtų galimybę apie tai padiskutuoti su tėvais. „Nors būtų naudinga, jei ugdymo įstaigos prisidėtų ir palaikytų lytiškumo ugdymą, vis dėlto, mano nuomone,…
Medikai prognozuoja koronaviruso pasekmes – trečiąja banga taps lėtinės ligos
Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių – kritusio fizinio aktyvumo žmonės taps mažiau atsparūs ligoms ir viruso plitimui. „Trečiąja banga“, pasak medikų, gali tapti padidėjęs sergamumas jau nebe koronavirusu, o lėtinėmis ligomis. Apribojimai neigiamai veikia ne tik imuninę sistemą Sporto medicinos gydytojas dr. Dalius Barkauskas įsitikinęs – pandemija turi pragaištingą poveikį ne tik ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai, gyvenimo būdui ir kasdieniniams įpročiams. Jis sako, kad mokslininkų atliktose studijose jau ne kartą įrodyta, kad fizinio aktyvumo sumažėjimas dėl įvedamų apribojimų neigiamai veikia žmogaus imuninės sistemos ir kitų organų sistemų veiklą bei gali sumažinti atsparumą virusinėms infekcijoms, o infekcijos atveju pažeidimas gali…
Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta virš 140-ties kvalifikuotų vaistininkų
Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą vien mūsų asociacijos narių vaistinėse galėtų surasti – 83 kvalifikuoti vaistininkai“, – sako ji. Vyriausybė rugpjūčio mėnesį vaistininko profesiją pasiūlė įtraukti į nutarimu tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos valstybės…
