Artėjant kalendoriniam pavasariui pastebimas žmonių susidomėjimas palangių daržininkyste: įvairiausių prieskoninių žolelių bei svogūnų laiškų auginimu namuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per karantiną ši tendencija tik sustiprėjo: prekyba įvairiausiomis sėklomis bei svogūnų sodinukais jau prasidėjo ir pastaruoju metu jie vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. „Įvairiausiomis sėklomis šiemet pradėjome prekiauti dar sausio 18-ąją, o svogūnų sodinukais – pirmąją vasario savaitę. Pastarieji artėjant pavasariui sulaukia vis didesnio dėmesio. Pardavimų duomenimis, pirkėjai svogūnų sodinukus daugiausiai perka būtent vasario ir kovo mėnesiais. Tuo tarpu sėklų pirkimo pikas prasideda kiek vėliau, balandį. Per sezoną jų parduodama net apie 0,8 milijono“, – pasakoja V. Budrienė. Prekybos tinklo komunikacijos vadovė pastebi, kad artėjant…
Vaistinėse vis dažniau ieškoma priemonių, padėsiančių įveikti koronaviruso liekamuosius reiškinius
Vaistininkai pastebi, kad koronavirusu persirgę žmonės vaistinėje dažniausiai teiraujasi, kaip įveikti po ligos juntamus liekamuosius simptomus. Klientus neramina kankinantys miego sutrikimai, susilpnėjęs imunitetas ir tai, kaip liga paveiks savijautą ateityje. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkai sako, kad po koronaviruso pasveikę klientai dažnai į vaistininkus kreipiasi norėdami įveikti liekamuosius simptomus. Dažnai klientai susiduria su kosuliu, jaučia dusulį, taip pat neretai juos kankina ir psichologinės problemos – nerimas, nemiga. Po ligos paprastai jaučiamas nuovargis, silpnumas, skundžiamasi susilpnėjusia atmintimi arba negalėjimu susikaupti. Kokybišką miegą sugrąžins rutina Persiregę koronavirusu dažnai skundžiasi miego sutrikimais. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkų, tokiu atveju visų pirma svarbu išsiaiškinti, kas lemia nemigą – galbūt po ligos nepavyksta atkurti iki tol nusistovėjusios rutinos,…
Genetikė apie vieną didžiausių vėžio diagnostikos pasiekimų: tai gydymą perkėlė į kitą lygį
Prieš keletą dešimtmečių onkologinių ligų diagnostika buvo tokia ribota, kad pacientas galėdavo išgirsti tik nuosprendį – „jums vėžys“. Šiandien situacija yra kitokia – dabartinės galimybės, padedančios išsamiai ištirti piktybinį naviką, daugeliu atvejų atveria kelią į tikslesnį onkologinių ligų gydymą ir suteikia pagrindą kurti naujus, efektyvesnius vaistus. Gydytojos genetikės doc. dr. Jūratės Gruodės teigimu, apie tai, kokias ribotas onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybes turėjome prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, net sunku kalbėti. Tuo metu nebuvo galima nustatyti tikslios ligos diagnozės, parinkti pacientui reikalingo gydymo. „Kuo tiksliau nustatome ligą, tuo tinkamesnį gydymą galime parinkti, todėl diagnostikos pokyčiai buvo labai svarbūs. Per pastaruosius dešimtmečius įvyko didžiulė ne tik instrumentinės, bet ir naviko…
Duomenų apžvalga: koronaviruso atvejų mažėja, tačiau dauguma savivaldybių išlieka raudonojoje zonoje
Lietuvoje išlaikomos naujų atvejų skaičiaus mažėjimo tendencijos, tačiau dauguma savivaldybių dar vis yra raudonoje zonoje (scenarijus C). Atvejų skaičiaus ir teigiamų tyrimų procento kritimas 2021 m. vasario 8-14 d. išliko stabilus – pandemijos pagreitis buvo -16 %. Išlaikius panašų neigiamą pagreitį, Lietuva geltoną zoną (scenarijų B) pasiektų kovo viduryje. Šiuo metu 51-oje Lietuvos savivaldybėje 7 dienų naujų atvejų vidurkis yra 10 arba mažiau atvejų. Plačiau su COVID-19 situacijos apžvalga galite susipažinti čia. Taip pat kviečiame susipažinti su Užsienio reikalų ministerijos parengta Covid-19 situacijos apžvalga užsienio šalyse. Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Dietologė dr. E. Gavelienė apie miltinius patiekalus: „Neturėtume jų bijoti“
Užgavėnės ar sekmadienio pusryčiai daugelyje šeimų neįsivaizduojami be blynų. Miltiniai patiekalai – neatsiejama žmonių raciono dalis, kuri pirmiausia išeliminuojama pradėjus sveikai maitintis. Tiesa, miltinių patiekalų nereikėtų taip nuvertinti, nes juose taip pat gausu žmogui reikalingų maistinių medžiagų, sako prekybos centro „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė – svarbu suvartojamas kiekis, pasirinkti miltai ir valgymo laikas. Baimė miltams – nepagrįsta Miltai – patiekalų sudėtinė dalis. Jie gaminami permalant dažniausiai grūdus, tačiau gali būti permalami riešutai, ankštinės daržovės, sėklos ir kt. Pačių miltų nevalgome – iš jų gaminami patiekalai, todėl miltinio gaminio vertingumas sveikatos prasme, pasak gydytojos dietologės, priklauso nuo to, iš kokių miltų pagaminamas, kokie kiti priedai naudojami,…
Užgavėnių stalui – čirviniai blynai: receptas, kuris primins vaikystę
Šiemet žiema gausi sniego, o už lango dar spaudžia šaltukas, tačiau Užgavėnės neabejotinai yra viena iš pavasarį pranašaujančių švenčių. Ir nors dėl karantino jų šįmet su šokiais ir dainomis aplink laužą atšvęsti nepavyks – Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad tradicinis blynų kepimas yra lengviausias būdas, leidžiantis simboliškai paminėti žiemos išvarymą. „Anksčiau per Užgavėnes lietuviai valgydavo riebią mėsą, tačiau laikui bėgant tradicijos pasikeitė ir dabar bene populiariausiu šios šventės patiekalu išlieka įvairūs blynai. Užgavėnių blynai dažniausiai buvo kepami miltiniais, o prie jų derinami skirtingi padažai – ypač riebesni mėsos, lašinukų, grietinės. Tuo tarpu smaližiai mėgaujasi obuoliais ar obuolių uogiene pagardintais blynais“, – pasakoja V. Juodkazienė. Lietuviai blynams…
Jauno donoro organai išgelbės šešis žmones – vienas organas išvežtas ir į Vokietiją
Šeštadienio vakarą LSMUL Kauno klinikose registruotas donoras vaikas. Donorystei tikę nepilnamečio jaunuolio organai ir audiniai gyvybę išgelbės ar sveikatą pagerins net šešiems sunkiai sergantiems žmonėms, tarp jų – ir vienam Vokietijos piliečiui. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reanimacijoje vaiko gyvybė užgeso vėlų vasario 13-osios vakarą. Sunkią netekties valandą vaiko šeimos narius medikai informavo, kad jis yra potencialus donoras ir artimieji gali priimti sprendimą, kad jo organai būtų padovanoti donorystei. „Tai pirmasis donoras vaikas šiais metais. Kiekvieną kartą, kai donorystė paliečia vaikus, ji tampa dar jautresnė nei įprastai. Reiškiame didelį dėkingumą, kad jaunuolio artimieji sunkiausią vaiko netekties valandą priėmė kilnų sprendimą organus dovanoti sunkiems ligoniams. Suprantame, kad toks sprendimas…
Vasario 16-ąją atsigręžkime į nacionalinę virtuvę: kurie patiekalai populiariausi, o kas eina užmarštin?
Lietuvos valstybės atkūrimo diena šiemet – kitokia. Dėl pandemijos Vasario 16-ąją lietuviai sutiks namuose su savo šeima, todėl kviečiame prisiminti populiariausius tradicinius nacionalinės virtuvės patiekalus, kurie puikiai tiks jūsų šventiniam stalui. Nacionalinė virtuvė augo kartu su valstybe – gausybė patiekalų vis dar užima svarbią vietą mūsų virtuvėje, tačiau yra ir tų, kurie po truputį praranda savo populiarumą. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, Vasario 16-ąją kviečia prisiminti šimtus metų tobulintus receptus ir savo stalą papuošti tradiciniais patiekalais. „Nors lietuviai vis dažniau atsigręžia į Vakarų ar Rytų virtuves ir namuose eksperimentuoja dažniau, tradiciniai lietuviški patiekalai vis dar užima ypač svarbią vietą. Tarp populiariausių patiekalų išlieka cepelinai, kugelis, šaltibarščiai, kuriuos, beje,…
Žiemą erkės miega, atšilus orams kanda
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito – skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir mėgstantiems laisvalaikį gamtoje. Skiepytis nuo erkinio encefalito galite ištisus metus, bet norime atkreipti Jūsų dėmesį – skiepas nepradės veikti iškart – imunitetui susidaryti reikia laiko. Tad geriausia skiepytis šaltuoju metų laiku, kad atšilus orams saugiai galėtumėte mėgautis poilsiu gamtoje. Preliminariais ULAC duomenimis Lietuvoje 2020 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze buvo paskiepyta…
Individuali neišnešiotų kūdikių sveikatos priežiūra – ar Lietuvai dar toli?
Nors Lietuvoje neišnešiotų ir sergančių naujagimių išgyvenamumo rodikliai aukšti, specialistai tikina, jog būtina tobulinti tolimesnę šių kūdikių sveikatos priežiūrą ir gerinti kokybinius vėlesnio gyvenimo rodiklius. „Šalies medicinos specialistams dažnai vis dar stinga žinių apie Vakaruose jau sėkmingai taikomą individualizuotą kiekvieno kūdikio sveikatos priežiūrą bei tinkamą tėvų įgalinimą nuo pat patekimo į ligoninę momento. Vasario pradžioje suorganizuoti mokymai Lietuvos ligoninių atstovams – tik vienas iš būtinų žingsnių, padėsiančių užtikrinti kokybišką ir tinkamą mažiausių šalies piliečių sveikatos priežiūrą nuo pirmos jų gyvenimo dienos“, – įsitikinusi Asta Speičytė-Radzevičienė, nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ ir neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė. „Dabar įprasta, jog sergantį ar neišnešiotą naujagimį maudo slaugytojos, tačiau būtinas tėvų įtraukimas į kūdikio…
