Virusinės žarnyno infekcijos – tai užkrečiamosios ligos, sukeliančios virškinimo sutrikimus, tokius kaip viduriavimas, vėmimas ir pilvo skausmai. Dažniausios yra rota virusų ir noro virusų sukeltos infekcijos, kurios gali pasireikšti ištisus metus, tačiau dažnesnės žiemą ir ankstyvą pavasarį. Pavyzdžiui, pastarųjų metų žiemos mėnesiais norovirusinės infekcijos atvejų užfiksuojama apie 200 per mėnesį, vasaros – apie 40 per mėnesį. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad šios infekcijos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir aplinkinius. Infekcija itin pavojinga kūdikiams Virusinės žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendru organizmo apsinuodijimu. Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai…

„Užima didžiausią arba žymią dalį gyvenimo. Be to, nėra kitų malonumų. Nuolat galvojama apie TAI“, – kaip atpažinti bet kokią priklausomybę, aiškina psichologas psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis. Po šia kepure šiandien vis dažniau patenka ne tik alkoholio, narkotinių medžiagų priklausomybės, bet ir kompiuteriniai žaidimai, į kuriuos vis giliau klimpsta paaugliai ir jaunimas. Tėvams – pradėti nuo savęs Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis, tėvams, auginantiems vaikus ir paauglius, organizuojantis seminarus „Vaikystė be ekranų“ aiškina, jog šiandienos vaikai ir paaugliai – amžiaus grupė, kuri yra gimusi skaitmeninių prietaisų apsuptyje, todėl jie nuo kompiuterinių žaidimų yra labiausiai pažeidžiami. „Tyrimai rodo, kad skaitmeninė priklausomybė gali turėti didelį poveikį besivystančioms smegenims. Prefrontalinei smegenų žievei, kuri atsakinga už…

„Gal­vo­jau, kad iš­pro­tė­jau“, – taip kal­ba su­si­dū­ru­sie­ji su pa­ni­kos ata­ka, ku­ri dar yra va­di­na­ma šio am­žiaus jau­nų žmo­nių li­ga. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) duo­me­ni­mis, net ket­vir­ta­da­lis eu­ro­pie­čių ken­čia nuo ne­ri­mo su­tri­ki­mų, o kiek dar yra pa­ti­rian­čių vien­kar­ti­nių pa­ni­kos ata­kų. Tik da­liai jų nu­sta­to­mas pa­ni­kos su­tri­ki­mas. Kvie­čia grei­tą­ją pa­gal­bąPa­ni­kos ata­ka, re­mian­tis spe­cia­lis­tės žo­džiais, – tai stai­gios ir daž­niau­siai in­ten­sy­vios bai­mės bū­se­na. „Daž­nai bū­na mir­ties ar­ba iš­pro­tė­ji­mo bai­mė. Bū­se­na to­kia ne­ra­mi­nan­ti ir sun­kiai to­le­ruo­ja­ma, kad dau­ge­lis žmo­nių krei­pia­si į GMP ar sku­bios pa­gal­bos sky­rių ir nu­stem­ba, su­ži­no­ję, kad yra „svei­ki“, na, bent jau fi­zi­ne pras­me“, – sa­ko LSMU Kau­no li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos va­do­vė, gy­dy­to­ja psi­chiat­rė, psi­cho­te­ra­peu­tė Ra­mu­nė Ma­za­liaus­kie­nė. Simp­to­mai, ku­riuos pa­ti­ria žmo­gus, ga­li…