Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija. Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros „Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių…
Nauja galimybė pacientams: dantų atkūrimas per 6 valandas jau taikomas ir Lietuvoje
Panevėžio implantologijos centre dirbantis burnos chirurgas Rokas Kuprys – vienas pirmųjų gydytojų Lietuvoje, pradėjusių taikyti viso žandikaulio dantų atkūrimo per 6 valandas metodą. Inovatyvus gydymo protokolas, paremtas pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis ir gydytojo patirtimi, leidžia pacientams susigrąžinti šypseną vos per pusdienį. „Šį metodą praktikoje taikau nuo 2019-ųjų. Pasaulyje jis sparčiai populiarėja dėl savo greičio, mažesnio invazyvumo ir patogumo pacientui. Savo patirtį matau ne tik kaip galimybę padėti pacientams, bet ir kaip pareigą dalintis žiniomis su kitais kolegomis. Nuolat dalyvauju tarptautiniuose mokymuose ir pats vedu kursus gydytojams odontologams ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Egipte, Rumunijoje bei kitose šalyse“, – pasakoja R. Kuprys. Procedūros eiga Visų žandikaulio dantų atkūrimą per…
Motinystės vienišumą keičia palaikymas: „Išgirdau, kad mamos daro klaidas ir mane tai nuramino“
„Labai greitai mano nėštumas iš didelio džiaugsmo perėjo į vienišumą ir pasijuto didelė socialinė izoliacija. Dalyvavimas Dulų asociacijos organizuotuose susitikimuose tapo mano saugumo sala – išgirdau, kad visos mamos daro klaidų, ir tai mane labai ramino. Esu tikra, kad taip išvengiau pogimdyminės depresijos“. Šie žodžiai – viena iš daugelio istorijų, užfiksuotų Dulų asociacijos projekte „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“. Bendruomenė keičia šeimų gyvenimus Šiais laikais daugybė šeimų susiduria su skirtingais iššūkiais – nuo emocinių iki finansinių. Greitas gyvenimo tempas, pokyčiai asmeniniame gyvenime, nerimas dėl ateities kuria įtampą kasdienybėje ir šeimoje, kurioje auga bei formuojasi vaikai. Dulų asociacijos inicijuoto projekto, finansuojamo ES lėšomis,…
Liūtas, delfinas, meška, o gal vilkas: ar žinote savo miego chronotipą? Specialistė paaiškino, kaip juos atpažinti
Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…
Liūtas, delfinas, meška, o gal vilkas: ar žinote savo miego chronotipą? Specialistė paaiškino, kaip juos atpažinti
Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…
Kokių vitaminų besibaigiant vasarai senjorams trūksta labiausiai?
Nors vasarą netrūksta šviežių sezoninių vaisių ir daržovių, o saulė lepina dažniau, su amžiumi žmogaus organizmas dėl lėtėjančių virškinimo procesų, sumažėjusio apetito ir kitų fiziologinių pokyčių gali prasčiau įsisavinti naudingas maistines medžiagas. Todėl net šiltuoju metų laiku vyresnio amžiaus žmonėms svarbu papildyti mitybą tinkamai parinktais maisto papildais. Kokie vitaminai ir mineralai vasarą labiausiai reikalingi senjorams, komentuoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė. Renkantis vitaminus tiek senjorams, tiek ir jaunesnio amžiaus žmonėms, svarbu atsižvelgti į individualius mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir sveikatos būklę. Tačiau su amžiumi kai kurių maistinių medžiagų trūkumas įprastai tampa dažnesnis. Lietuvos dietologų draugijos ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto 2024 m. konferencijoje buvo pažymėta, kad vyresnio amžiaus…
Nuo sveikatos iki saugumo: trys programėlės, kurios sutaupys laiko ir leis gyventi ramiau
Internetas – geriausias draugas ar sudėtingas galvosūkis? Teoriškai naršyti gali kiekvienas, bet praktiškai žmonės dažnai turi nevienodą žinių kiekį. Skaitmeninė atskirtis gali dar labiau gilinti socialinę izoliaciją, tad kiekvienam svarbu „susidraugauti“ su išmaniuoju telefonu. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, ir Rita Karpuvienė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) komunikacijos projektų vadovė, sutaria, kad internete tarp pavojų slypi ir labai daug galimybių, tad svarbu neišsigąsti ir pasiimti iš skaitmeninio pasaulio, kas yra geriausia. J. Markeliūnė pažymi, kad sparčiai kintanti skaitmeninė erdvė reikalauja nuolatinio mokymosi. Nors mokytis reikia visiems, vis tik vyresnioji karta, kuri užaugo lėtesniame, daugiau žmogiškojo kontakto turinčiame pasaulyje, susiduria su didesniais pokyčiais. „Net ir šiandien iki skaitmeninės eros gimę žmonės…
Gydytoja kardiologė: ką svarbu žinoti apie plautinę hipertenziją?
Plautinė hipertenzija (PH) – reta, bet pavojinga liga, kuriai būdingas ilgainiui dėl skirtingų priežasčių išsivystęs spaudimo plaučių kraujagyslėse padidėjimas, sukeliantis dešiniojo širdies skilvelio perkrovą. Dėl šios priežasties širdis turi dirbti vis sunkiau, o negydoma liga gali sukelti rimtus širdies ir plaučių pažeidimus, neįgalumą ar net mirtį. Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Laukytė-Slėnienė sako, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir ligos prognozę. „Plautinė hipertenzija pasireiškia maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų. Dėl širdies ir plaučių ligų, kurios dažnai išprovokuoja šią būklę, ji dažniau diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Vis dėlto svarbu žinoti, kad mažiau nei…
Alergija ar jautrumas maistui? Gydytoja paaiškina esminius skirtumus
Jautrumas maistui ir alergija dažnai painiojami, tačiau tai yra visiškai skirtingos organizmo reakcijos. Nors abi gali sukelti nemalonius simptomus po tam tikrų maisto produktų vartojimo, jų kilmė, eiga ir rizikos sveikatai laipsnis yra skirtingi. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad svarbu suprasti, kuo jautrumas maistui ir alergija skiriasi, kaip jas atpažinti, kada verta atlikti tyrimus ir kaip tinkamai elgtis, jei dėl šių būklių kyla įtarimų. Alergija ar jautrumas maistui? Maisto alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto baltymus. Organizmas klaidingai atpažįsta nekaltą maisto baltymą kaip pavojų ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, vadinamus IgE. „Simptomai paprastai atsiranda labai greitai – per kelias minutes…
Klaipėdoje – senjorų mankštos, kurios ne tik stiprina kūną, bet ir matuoja realius sveikatos pokyčius
Klaipėdoje nuo liepos pradžios vyksta unikali senjorų mankštų programa, kurioje derinamas fizinis aktyvumas ir moksliškas rezultatų vertinimas. Iki rugsėjo vidurio truksianti iniciatyva apima ne tik pratimų kompleksus, bet ir išsamius sveikatos tyrimus prieš bei po programos. Projektą įgyvendina Uosto poliklinika, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija, o partneris „Biofarmacija“ senjorams dovanoja vitaminus ir elektrolitus, padedančius palaikyti energiją bei gerą savijautą. Fizinis aktyvumas ilginą gyvenimą Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumas vyresnio amžiaus žmonėms mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, antrojo tipo diabetas ir osteoporozė, riziką, o taip pat padeda išsaugoti raumenų jėgą ir pusiausvyrą. Tai tiesiogiai susiję su kritimų prevencija – viena dažniausių traumų priežasčių…
