Šiuolaikiniame gyvenimo tempe nuovargis dažnai tampa kasdieniu palydovu, į kurį ilgainiui nustojame kreipti dėmesį. Vis dėlto už šio, iš pirmo žvilgsnio nekalto, simptomo gali slypėti labai įvairios priežastys – nuo gyvenimo būdo ypatumų iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Kada nuovargis tėra laikinas energijos trūkumas, o kada tai signalas, kad verta atlikti išsamesnius tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju?
Nuovargis yra labai dažnas simptomas ir daugeliu atvejų susijęs su miego trūkumu, stresu, per dideliu darbo krūviu ar netaisyklinga mityba. Tačiau kai nuovargis tampa nuolatinis, nepraeina pailsėjus ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta nepageidaujami procesai.
„Savo praktikoje gana dažnai matau, kad užsitęsusio nuovargio priežastys būna įvairios – nuo geležies stokos ar skydliaukės sutrikimų iki lėtinių ligų, miego sutrikimų ar emocinės sveikatos problemų. Kartais tai būna ir kelių veiksnių derinys. Jei jaučiatės nuolat pavargę, o ne tik po intensyvios dienos, ir ši būsena tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, verta pasitarti su gydytoju“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė.
Pavargę galime jaustis net po atostogų
Kartais net po ilgo poilsio jaučiamės dar labiau išsekę. Tai gana dažna situacija, kuri nebūtinai reiškia, kad poilsis buvo neefektyvus.
„Gyvenant įtemptu ritmu dažnai būname nuolatinėje įtampoje, o jai atslūgus aiškiau pajuntamas tikrasis nuovargis. Kitaip tariant, poilsis jo nesukelia, o tiesiog leidžia jį pastebėti“, – aiškina gydytoja.
Atostogų metu dažnai išsiderina miego ir mitybos ritmas, o tai organizmui tampa papildomu iššūkiu. Ne mažiau svarbi ir miego kokybė, nes ji ne visada pagerėja net ir miegant ilgiau, ypač keičiantis aplinkai ar įpročiams.
„Jeigu toks nuovargis užsitęsia ir nepraeina grįžus į įprastą ritmą, verta pasitarti su gydytoju. Kartais pirmiausia išryškėja sukauptas nuovargis, o tik po kurio laiko savijauta pradeda gerėti“, – sako M. Varkalienė.
Prie nuovargio priprantama
Medikė pastebi, kad prie nuovargio galima priprasti taip, jog jis ima atrodyti kaip įprasta savijauta. Kai žmogus ilgą laiką gyvena patirdamas didelį krūvį, stresą ar nepakankamai ilsėdamasis, organizmas tarsi prisitaiko prie žemesnio energijos lygio. Tuomet nuovargis nebeatrodo kažkas neįprasto – jis tampa kasdienybės dalimi, ir žmogus gali net nepastebėti, kad jaučiasi blogiau nei anksčiau.
„Dažnai tai išryškėja tik palyginus su geresne savijauta, pavyzdžiui, po atostogų ar ilgesnio poilsio. Tada tampa akivaizdu, kad energijos, dėmesio ar bendros savijautos lygis galėtų būti kitoks. Svarbu suprasti, kad toks „įpratimas“ nereiškia, jog viskas gerai. Nuolatinis nuovargis dažnai yra signalas, kad organizmui kažko trūksta arba jis patiria per didelį krūvį – tai gali lemti tiek fizinės, tiek emocinės priežastys“, – teigia M. Varkalienė.
Todėl jei nuovargis tampa tarsi norma, verta į tai atkreipti dėmesį ir, jei reikia, pasitikrinti sveikatą.
Priežastys – įvairios
Dažniausiai lėtinis nuovargis nėra susijęs vien tik su gyvenimo tempu ar stresu. Už jo gali slypėti įvairios medicininės priežastys.
„Viena dažniausių – geležies stoka ar mažakraujystė, ypač moterims. Taip pat gana dažnai nustatomi skydliaukės veiklos sutrikimai, kurie tiesiogiai veikia energijos lygį. Kita svarbi priežasčių grupė – miego sutrikimai“, – pasakoja gydytoja.
Nuovargį taip pat gali lemti gliukozės apykaitos sutrikimai, vitamino D ar B grupės vitaminų stoka, o retesniais atvejais – lėtiniai uždegiminiai procesai. Ne mažiau svarbi ir emocinė sveikata – ilgalaikis stresas, nerimas ar perdegimas dažnai pasireiškia fiziniu nuovargiu.
Nuovargio nereikia ignoruoti
Jaučiant nuolatinį nuovargį ištyrimas visada pradedamas nuo individualaus paciento įvertinimo, tačiau dažniausiai pirmiausia atliekami keli baziniai tyrimai.
„Pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas ir vertinamos geležies atsargos (feritinas), nes geležies stoka ar mažakraujystė yra viena dažniausių nuovargio priežasčių. Taip pat tiriama skydliaukės funkcija (TSH), nes jos sutrikimai dažnai tiesiogiai veikia energijos lygį. Toliau vertinama angliavandenių apykaita (gliukozė nevalgius arba HbA1c), vitamino D kiekis, o esant poreikiui – ir vitamino B12 koncentracija. Priklausomai nuo simptomų, gali būti skiriami uždegiminiai rodikliai bei kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai“, – dėsto „Antėja“ šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad laboratoriniai tyrimai yra parenkami atsižvelgiant į nusiskundimus ir klinikinį įvertinimą, siekiant kryptingai nustatyti galimas nuovargio priežastis.
