NEURASTENIJA

Neurastenija –tai susirgimas, kurio metu pasireiškia nuolatiniai nusiskundimai nuovargiu, silpnumu ar išsekimo jausmu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio.

Ligos priežastys

Šio susirgimo atsiradimui įtakos turi stresinės situacijos, kai per trumpą laiką reikia įsisavinti didelį kiekį informacijos. Neretai neurastenija suserga žmonės, dirbantys padidintos konkurencijos, atsakomybės sąlygomis. Pabrėžiama psichinio ir fizinio nuovargio, nuolatinio neišsimiegojimo, pernelyg didelio krūvio svarba. Vitaminų trūkumas, bloga mityba, dažnos somatinės ligos, infekcijos, intoksikacijos mažina organizmo atsparumą stresui. Biologiniai tyrimai rodo, kad sergant neurastenija, padidėja galvos smegenų žievės aktyvumas, tai liudija ir antidepresantų, trankviliantų efektyvumas gydant neurotinius sutrikimus.

Simptomai

Ligos eiga

Sergantys neurastenija ligoniai skundžiasi nuovargiu, energijos stoka, silpnumu, įprastų fizinių krūvių netoleravimu. Kiekvienas veiksmas, net judesys reikalauja pastangų. Padidėja jautrumas išoriniams dirgikliams: erzina laikrodžio tiksėjimas, vandens lašėjimas iš čiaupo. Pernelyg didelis dėmesys kreipiamas į savo organizmo funkcionavimą: širdies plakimą, kvėpavimo dažnumą, virškinimą, kt. Sutrinka miegas, dieną pacientai jaučiasi mieguisti, vakare sunkiai užmiega, naktį miega neramiai, dažnai nubunda, sapnuoja sapnus, kuriuose atsispindi dienos įvykiai. Rytais nubunda labai anksti ir nebegali užmigti arba atsikelia vėlai, būna pikti, dirglūs, viskuo nepatenkinti. Savijauta kiek pagerėja antroje dienos pusėje. Neretai vargina galvos skausmai, jie būna kintantys, maudžiantys, dilgčiojantys kaktos, pakaušio srityje, staigiau pasukus galvą gali išplisti į kaklą, liemenį, galūnes, tai labai neramina ligonius. Gali pasireikšti galvos svaigimas. Kartais padidėja odos jautrumas, kai bet koks prisilietimas prie odos, plaukų šukavimas sukelia nemalonius jutimus, skausmą. Paprastai ši simptomatika atsiranda dirbant įtemptą protinį darbą, kartais pablogėjimą sukelia oro pokyčiai. Krenta darbingumas, pacientui sunku susikaupti, sekti pašnekovo mintį, įsigilinti į ne kartą skaitomą tekstą. Kitais atvejais, produktyvumas greitai krenta ir bet koks darbas tampa neįmanomas, tada ligoniai mėgina darbo krūvį perkelti į pirmą dienos pusę, trumpalaikės pertraukos neatneša palengvėjimo. Ligonis nebesugeba susitvarkyti su savo reikalais. Pasidaro dirglus, greitai susierzina, aplink save sukuria nervingą atmosferą, neužbaigęs vieno darbo imasi kito, negali atsipalaiduoti.
Liga vystosi palaipsniui, eiga lėtinė, kartais išsivysto po stresinių situacijų.

Komplikacijos

Dėl greito fizinio ir psichinio nuovargio sutrinka darbingumas, pablogėja santykiai su artimaisiais, bendradarbiais. Neurastenijai užsitęsus, gali atsirasti hipochondrinė simptomatika – susirūpinimas savo sveikata, baimė, kad sergama kokia nors liga. Gali kilti krizės, kurių metu padažnėja širdies plakimas dusulys, prakaitavimas, kt. Kartais pasikeičia paciento elgesys, ligonis pradeda perdėtai rūpintis savo sveikata, sąmoningai atsisako pareigų, išeinančių už profesinių ribų. Galimi miego sutrikimai, nuotaikos pakitimai, nerimas.

Tyrimai

Gydymas

Jautrumas, dirglumas, nervingumas, koreguojami trankviliantais. Jeigu susirgimas nėra labai sunkus, tai toks pacientas gali būti gydomas ambulatoriškai, kad ligonis galėtų dirbti, skiriami benzodiazepinai, nesukeliantys mieguistumo, raumenų atsipalaidavimo. Svarbi miego korekcija, kai ligonį vargina atkakli nemiga, gali būti skiriami neuroleptikai. Kartu esantys nuotaikos sutrikimai gydomi antidepresantais. Skiriamas organizmą stiprinantys gydymas: vitaminai, smegenų kraujotaką gerinantys preparatai, antioksidantai, kt. Galimos įvairios fizioterapinės procedūros, atsipalaidavimo pratimai, relaksacija, meditacija. Pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgauna psichoterapinis gydymas, jis nukreiptas nerimo mažinimui, elgesio korekcijai. Taikomos įvairios psichoterapinio gydymo formos.

Patarimai

Rekomenduojama planuoti savo dienotvarkę, nepervargti, reguliariai daryti pertraukas, pailsėti.

Profilaktika

Atsiradus pirmiesiems simptomams, kreiptis į gydytoją, vartoti paskirtus vaistus, nes kuo anksčiau bus paskirtas gydymas, tuo geresni bus jo rezultatai, mažesnė komplikacijų tikimybė.