Kraujo ligos,  Ligos

LĖTINĖ LEUKEMIJA

Lėtinė leukemija – tai kraujo sistemos navikinė liga, kurios metu kaulų čiulpuose išveša pakitusios kamieninės ląstelės, gaminamos navikinės ląstelės, o kraujyje atsiranda įvairaus brendimo laipsnio baltųjų kraujo kūnelių.
Lėtinės leukemijos skirstomos į limfoleukemijas ir mieloleukemijas. Skiriasi jų eiga, gydymo taktika ir prognozė.
Ligos priežastys
Priežastys nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, paveldimi chromosomų pokyčiai (pvz., Dauno sindromą turintys asmenys (21-os chromosomų poros trisomija) turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija) . Su amžiumi tikimybė susirgti lėtine leukemija didėja: 50-ais gyvenimo metais suserga 5 žmonės iš 100000 gyventojų, o 80-ais gyvenimo metais – 30 žmonių iš 100000 gyventojų.
Simptomai
  • Limfmazgių padidėjimas
  • Blužnies padidėjimas
  • Kepenų padidėjimas
  • Niežulys
  • Bėrimas
  • Kūno masės mažėjimas
  • Naktinis prakaitavimas
  • Karščiavimas
  • Ligos eiga
    Pradinės ligos stadijos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą dėl kokių nors kitų priežasčių. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, naktiniu prakaitavimu, svorio kritimu, kartai jiems pakyla kūno temperatūra. Sergant lėtine limfoleukemija dažnas odos niežulys, kartais pasitaiko odos bėrimų.

    Lėtinės limfoleukemijos eiga lėta, ne tokia piktybiška. Ligoniams progresuoja bendras silpnumas, gali mažėti kūno svoris, didėja limfmazgiai, blužnis. Sumažėja atsparumas įvairioms infekcijoms, jie dažniau serga plaučių uždegimais, pielonefritais, pūlinga odos infekcija, kraujo užkrėtimu (sepsiu) . Dažniausiai ligoniai, sergantys šia liga, gyvena pakankamai ilgai (gyvenimo trukmė priklauso nuo nustatytos ligos stadijos) .

    Lėtinės mieloleukemijos atveju ligos eiga greitesnė. Greičiau progresuoja bendras silpnumas, organizmo išsekimas, pasireiškia karščiavimas. Skauda kairį šoną dėl padidėjusios blužnies ir joje vykstančių pokyčių (dėl kraujotakos sutrikimų galimi blužnies infarktai, kurių metu žūva dalis blužnies ląstelių, todėl ligoniai jaučia skausmą) . Ligoniams dėl sutrikusios trombocitų funkcijos būna kraujavimo epizodų iš nosies, dantenų. Kai kurioms leukemijos formoms būdingas dantenų sustorėjimas. Negydant liga progresuoja, blogėja organizmo būklė. Atsiranda mažakraujystė, sumažėja trombocitų skaičius. Paskutinės stadijos lėtinė mieloleukemija gali virsti ūmine leukemija ir tapti mirties priežastimi.

    Komplikacijos
    Dažnos lėtinės limfoleukemijos infekcinės komplikacijos (sunkios pneumonijos, sepsis) , kurios gali būti ligonio mirties priežastis.
    Lėtinė mieloleukemija dažnai pereina į ūminę ir tampa ligonio mirties priežastimi.
    Galimi kraujavimai iš dantenų, nosies, virškinamojo trakto, šlapimo takų.
    Kaulų skausmai, skausmai kairiame šone dėl sutrikusios blužnies segmentų kraujotakos (blužnies infarktų) .
    Tyrimai
  • Kraujo tyrimas: leukocitų skaičius dažniausiai būna padidėjęs. Priklausomai nuo leukemijos tipo, kraujyje atsiranda įvairios nebrandžių leukocitų formos. Sergant lėtine limfoleukemija limfocitai gali sudaryti 70-95% visų limfocitų (norma – iki 30%) . Sergant lėtine mieloleukemija – padidėja granulocitų, atsiranda nebrandžios jų formos. Vėlesnėse stadijose pasireiškia anemija, pakinta trombocitų skaičius.
  • Vidaus organų ultragarsinis tyrimas: randami padidėję pilvo ertmės limfmazgiai, padidėjusi blužnis, kepenys.
  • Rentgenologinio tyrimo metu matomi padidėję tarpuplaučio limfmazgiai, galimi pakitimai plaučiuose.
  • Lėtinės limfoleukemijos diagnozei patikslinti atliekama kaulų čiulpų biopsija (paimamas kaulų čiulpų gabaliukas ištyrimui) .
  • Lėtinės leukemijos tipui patikslinti, atliekami leukocitų citocheminiai, imunocitologiniai tyrimai.
  • Lėtinės mieloleukemijos atveju dažnai nustatomas chromosomos pokytis (Filadelfijos chromosoma) .
  • Gydymas
    Taikoma chemoterapija (specialios chemopreparatų kombinacijos) , skiriamas α-interferonas. Ligai perėjus į ūminę fazę, galima kaulų čiulpų transplantacija. Jei yra labai daug leukocitų, dalis jų pašalinama specialiu aparatu (leukaferezė) . Papildomos priemonės taikomos, esant ryškiai mažakraujystei (perpilama eritrocitų masė) , kraujavimų epizodams dėl sumažėjusio trombocitų skaičiaus. Imunoglobulino perpylimas reikalingas esant dideliam globulinų trūkumui kraujyje. Antibiotikais gydomos gretutinės bakterijų sukeltos komplikacijos.
    Patarimai
    Saugotis virusinių ir bakterinių infekcijų (neperšalti, vengti didelių žmonių susibūrimų) , gydyti nesveikus dantis (jie gali tapti infekcijos šaltiniu) .
    Laikytis darbo ir poilsio režimo (nepervargti, vengti sunkaus fizinio darbo) .
    Profilaktika