Ligos,  Psichikos ligos

ANOREKSIJA

Nervinė anoreksija – tai liga, kurios metu, siekiant suliesėti, sąmoningai ribojamas maisto kiekis; ilgainiui sukelianti somatinių komplikacijų ir fizinį išsekimą.
Ligos priežastys
Šios ligos išsivystymui reikšmės turi daug faktorių. Viena priežasčių gali būti sutrikę šeimos narių tarpusavio santykiai, vengimas spręsti iškilusius konfliktus ar, atvirkščiai, įkyrus kišamasis į kitų šeimos narių reikalus. Neretai tokiose šeimose motina dominuojanti, agresyvi, o tėvas pasyvus, linkęs nusileisti.
Kitos teorijos teigia, kad, sergant šia liga, sutrinka savo kūno suvokimas, nenorima pripažinti išsekimo, silpnumo, bado. Įtakos ligos atsiradimui gali turėti įvairios stresinės situacijos, konfliktai, tokios charakterio savybės kaip užsispyrimas, pedantiškumas, neryžtingumas, pernelyg didelis prisirišimas prie motinos. Svarbūs genetiniai faktoriai, nulemiantys polinkį susirgti šia liga. Manoma, kad sergant nervine anoreksija sutrinka hormonų, medžiagų, kontroliuojančių norą valgyti, apykaita. Didelę įtaką turi ir žiniasklaidos priemonės, propaguojančioms realybės neatitinkančius grožio standartus, įvairias dietas. Sudaromas įspūdis, kad tik liekna moteris gali tikėtis pasisekimo ir laimės.

Simptomai
  • Sąmoningas badavimas
  • Kūno masės mažėjimas
  • KMI < 17,5</li>
  • Dirbtinio vėmimo sukėlimas
  • Liguista baimė sustorėti
  • Mėnesinių ciklo sutrikimai
  • Piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais
  • Neadekvatus savo svorio vertinimas
  • Lytinio brendimo sutrikimas
  • Lytinio potraukio sumažėjimas
  • Ligos eiga
    Šis susirgimas pasireiškia paauglėms mergaitėms, jaunoms moterims, rečiau pasitaiko paauglių berniukų, vyrų tarpe. Nervine anoreksija paprastai susergama po ilgiau ar trumpiau trukusios dietos. Šie pacientai jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Tikrina, ar nepastorėjo, įdėmiai save apžiūrinėja veidrodyje. Visokiausiais būdais mėgina slėpti nuo aplinkinių, o ypač nuo tėvų, savo elgesį. Stengiasi maitintis atskirai, o jeigu nepavyksta, imasi visokių gudrybių: nepastebimai perdeda maistą iš vienos lėkštės į kitą, išspjauna jau sukramtytą maistą ar atiduoda jį specialiai tam įsigytam šuniui ir pan. Vengiama maisto, nuo kurio galima „sustorėti” (sviesto, grietinės, miltinių patiekalų, kt.) . Išstudijuoja kiekvieno produkto maistingumą, tiksliai apskaičiuoja kalorijas. Mėgsta gaminti valgyti, žino daug receptų, kepa tortus, jais vaišina kitus šeimos narius. Atlieka įvairius fizinius pratimus, neretai pagal savo susigalvotą sistemą. Neretai sukelia dirbtinį vėmimą, vartoja laisvinamuosius vaistus, diuretikus, kitas organizmą valančias priemones. Tačiau net ir netekę daug svorio, nebūna patenkinti savo išvaizda. Mergaitėms ilgainiui išnyksta menstruacijos. Šios mergaitės paprastai gerai mokosi, lanko įvairius būrelius, tačiau dėl fizinio išsekimo joms pasidaro sunku susikaupti, todėl pradeda blogiau mokytis, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais.
    Apie 40% pacientų pasveiksta, trečdaliui būklė pagerėja, apie 20% išsivysto lėtinė eiga. Aukštas mirtingumas, siekia net iki 20%. Sunkesnė ligos eiga, kai susergama vyresniame amžiuje, kai nepalanki socialinė aplinka, blogi šeimos narių tarpusavio santykiai.

    Komplikacijos
    Išnyksta menstruacijos, sumažėja lytinis potraukis. Sunyksta raumenys, oda pasidaro sausa, šerpetojanti, galimi kaulų lūžimai. Slenka plaukai, nagai tampa trapūs, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Atsiranda pakitimai kraujyje: sumažėja leukocitų, eritrocitų ir trombocitų kiekis, organizmas netenka daug vandens, kalio (dėl pastarojo trūkumo gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų) . Sumažėja kraujospūdis, ligonis gali nualpti. Sutrinka širdies, inkstų veikla, atsiranda trofinių opų, pragulų, sunkiais atvejais galima netgi mirtis.
    Tyrimai
    Gydymas
    Pirmas žingsnis yra susitarimas su pacientu dėl gydymo programos – svarbu įtikinti pacientą gydytis. Lengvesniais atvejais, kai pats ligonis nori gydytis, padeda ir bendradarbiauja artimieji, taikomas ambulatorinis gydymas.
    Sunkesniais atvejais reikalingas gydymas ligoninėje. Taikoma apdovanojimo metodika, pvz.: per 1 parą priaugus 200 gramų pacientui suteikiama papildoma laisvė (iš pradžių išeiti iš palatos, vėliau matytis su draugais, vaikščioti po ligoninės teritoriją, kt.) . Sudaroma sutartis, kurioje nustatoma, koks svorio priaugimas suteiks vieną ar kitą privilegiją. Ši sutartis gali būti koreguojama viso gydymo metu. Svarbu, kad pats pacientas nusistatytų sau paskatinimo priemones. Tačiau ši metodika efektyvi tik esant nelabai sunkiems atvejams. Būtina sureguliuoti kūno masę, mitybą, skiriama padidinto kaloringumo dieta, iš pradžių (7-10 dienomis) skiriama ne daugiau kaip 2000 kcal per dieną, vėliau kaloringumas didinamas. Kai kitos priemonės neefektyvios, maitinama per zondą, taikomas gulimas režimas. Pacientas turi gerti daug skysčių, esant reikalui skiriamos lašinės infuzijos, kalis. Kasdien matuojamas kūno svoris.
    Kartais skiriami antidepresantai, trankviliantai ar neuroleptikai. Drauge taikomas ir psichoterapinis gydymas. Pabrėžiama kūno svorio priaugimo svarba, pacientas skatinamas, palaikomas. Kai ligonis dirbtinai sukelia vėmimą ar viduriavimą, tenka po valgio jį guldyti į lovą ir stebėti 2-3 valandas. Aiškinamos ligos priežastys, simptomai, aptariamas elgesys, kurį ligonis nori pakeisti. Šeimos nariai taip pat įtraukiami į gydymo procesą, nagrinėjami tarpusavio santykiai.
    Patarimai
    Laikykitės gydytojo nurodymų, vartokite paskirtus vaistus. Efektyvi psichoterapija.
    Profilaktika
    Venkite laikytis pernelyg griežtų dietų. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, kreipkitės į specialistą.