Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei Jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar Jums miegant, jis sumažėja. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg) . Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!!
Ligos priežastys
90 proc. atvejų nerandama jokios priežasties. Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jos išsivystymui reikšmės turi daugelis faktorių: 1) paveldėjimas, 2) amžius – didesnis nei 35 metai, 3) aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.) , 4) pomėgis valgyti sūrų maistą.
10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.) . Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.
10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.) . Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.
Simptomai
Aukštas kraujo spaudimas
Ligos eiga
Svarbi pastaba! Arterinė hipertenzija jokių simptomų neturi! Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai, neturi jokių nusiskundimų, išskyrus padidėjusį kraujo spaudimą. Simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu. Tai vadinama hipertenzinėmis krizėmis (būklės, kai dėl staiga padidėjusio spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose) . Negydoma hipertenzija iš lėto progresuoja, dažnai be simptomų arba pasireikšdama hipertenzinėmis krizėmis, ir 10-20 metų sutrumpina ligonio gyvenimą. Ligoniai miršta nuo komplikacijų. Gydant arterinę hipertenziją, insulto tikimybę galima sumažinti apie 40 proc., miokardo infarkto – 16 proc.
Komplikacijos
Negydoma hipertenzija gali sukelti:
1) miokardo infarktą;
2) galvos smegenų insultą;
3) inkstų nepakankamumą;
4) širdies nepakankamumą;
5) regos sutrikimą;
6) aortos išsiplėtimą ir plyšimą.
Hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, todėl jai būdingos visos aterosklerozės sukeltos komplikacijos.
1) miokardo infarktą;
2) galvos smegenų insultą;
3) inkstų nepakankamumą;
4) širdies nepakankamumą;
5) regos sutrikimą;
6) aortos išsiplėtimą ir plyšimą.
Hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, todėl jai būdingos visos aterosklerozės sukeltos komplikacijos.
Tyrimai
Nustatoma matuojant kraujo spaudimą. Matuojama kelis kartus, skiriant keletą vizitų pas gydytoją, kad būtų išvengta atsitiktinio kraujo spaudimo padidėjimo. Pirmą kartą būtinai matuojama abiejų rankų spaudimas. Skirtumas tarp spaudimų, išmatuotų ant abiejų rankų neturėtų viršyti 20 mmHg. Jei randamas didesnis skirtumas, reikėtų ieškoti gretutinės ligos (tai sprendžia gydytojas) . Matuojant spaudimą, ligonis prieš tai turėtų būti nerūkęs, būti pailsėjęs bent 5 minutes, o geriau 10-15 minučių. Matuojama sėdint, padėjus ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje) .
Gydymas
Esant dideliam kraujo spaudimui bei rizikos veiksniams iš karto skiriami vaistai:
· Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai: AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai,
· Kalcio kanalų blokatoriai,
· Beta adrenoblokatoriai,
· Alfa adrenoblokatoriai,
· Diuretikai,
· Centrinio veikimo simpatinę nervų sistemą slopinantys vaistai.
Stengiamasi pradėti gydyti vienu vaistu arba dviejų vaistų deriniu. Jei spaudimas nesureguliuojamas, tenka skirti dar trečią, retais atvejais ketvirtą vaistą. Gydymo tikslas – pasiekti, jog kraujo spaudimas būtų mažesnis nei 140/90 mmHg.
· Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai: AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai,
· Kalcio kanalų blokatoriai,
· Beta adrenoblokatoriai,
· Alfa adrenoblokatoriai,
· Diuretikai,
· Centrinio veikimo simpatinę nervų sistemą slopinantys vaistai.
Stengiamasi pradėti gydyti vienu vaistu arba dviejų vaistų deriniu. Jei spaudimas nesureguliuojamas, tenka skirti dar trečią, retais atvejais ketvirtą vaistą. Gydymo tikslas – pasiekti, jog kraujo spaudimas būtų mažesnis nei 140/90 mmHg.
Patarimai
Neženklų kraujo spaudimą galima pradėti mažinti be vaistų:
· Mažinkite kūno masę;
· Meskite rūkyti;
· Reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;
· Sumažinkite druskos kiekį maiste, t.y., nesūdykite maisto;
· Sumažinkite riebalų kiekį maiste (tinka tos pačios dietinės rekomendacijos kaip ir aterosklerozei) ;
· Atsisakykite alkoholio arba jį labai apribokite;
· Išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.
Atsiminkite, kad vaistus nuo spaudimo turi paskirti gydytojas! Vartokite visus vaistus taip, kaip liepė gydytojas. Neduokite savo vaistų kitiems. Nenutraukite gydymo prieš tai nepasitarę su gydytoju. Nepradėkite vartoti jokių kitokių vaistų be gydytojo nurodymo. Reguliariai matuokite spaudimą (kaip matuoti, jus turėtų išmokyti gydytojas) ir gerkite vaistus net esant „normaliam” spaudimui! Rytinius vaistus gerkite dar neatsikėlę iš lovos. Atminkite, kad padidėjęs kraujo spaudimas daug labiau kenkia jūsų organizmui nei vaistai nuo spaudimo.
Jei jums staiga pakilo kraujo spaudimas, atsirado galvos skausmas, svaigimas sučiulpkite 1 tabletę (25 mg) kaptoprilio arba 1 tabletę klofelino ir kvieskite gydytoją.
Kiekvienas, sulaukęs 35 metų ir daugiau, bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį.
· Mažinkite kūno masę;
· Meskite rūkyti;
· Reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;
· Sumažinkite druskos kiekį maiste, t.y., nesūdykite maisto;
· Sumažinkite riebalų kiekį maiste (tinka tos pačios dietinės rekomendacijos kaip ir aterosklerozei) ;
· Atsisakykite alkoholio arba jį labai apribokite;
· Išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.
Atsiminkite, kad vaistus nuo spaudimo turi paskirti gydytojas! Vartokite visus vaistus taip, kaip liepė gydytojas. Neduokite savo vaistų kitiems. Nenutraukite gydymo prieš tai nepasitarę su gydytoju. Nepradėkite vartoti jokių kitokių vaistų be gydytojo nurodymo. Reguliariai matuokite spaudimą (kaip matuoti, jus turėtų išmokyti gydytojas) ir gerkite vaistus net esant „normaliam” spaudimui! Rytinius vaistus gerkite dar neatsikėlę iš lovos. Atminkite, kad padidėjęs kraujo spaudimas daug labiau kenkia jūsų organizmui nei vaistai nuo spaudimo.
Jei jums staiga pakilo kraujo spaudimas, atsirado galvos skausmas, svaigimas sučiulpkite 1 tabletę (25 mg) kaptoprilio arba 1 tabletę klofelino ir kvieskite gydytoją.
Kiekvienas, sulaukęs 35 metų ir daugiau, bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį.
Profilaktika
