Įgijusios Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto diplomus prieš mėnesį trys bendrosios praktikos slaugytojos atėjo dirbti į Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro operacinių bloką. Dar studijų metais, atlikdamos praktiką, būsimosios medikės susipažino su darbu šiame nelengvame ligoninės bare. Merginos neslepia, kad reikia įgauti dar nemažai profesinės patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis, kad galėtų jaustis komandos dalimi. Tačiau matydamos, kad tenka dirbti su patyrusiomis savo srities profesionalėmis, Gabija Girininkaitė, Kotryna Adomaitienė ir Enrika Juozapavičiūtė nedvejoja, kad patirtis ir pasitikėjimas ateis nejučia. Kelio medicinoje paieškos Šiaulių miesto Didždvario, Romuvos ir Lieporių gimnazijų abiturientės susitiko Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete, kur studijavo bendrosios praktikos slaugą. Gabija ir Kotryna jau…
Valstybės kontrolės 2026 m. dėmesio centre – švietimas ir sveikatos apsauga
Pristatydama 2026 m. veiklos planą, Valstybės kontrolė pažymi, kad greta krašto apsaugos sistemos reikšmingas dėmesys bus skiriamas ir švietimo bei sveikatos apsaugos sričių vertinimui. Šiose srityse priimami sprendimai tiesiogiai veikia žmonių kasdienį gyvenimą ir turi ilgalaikę įtaką šalies socialinei bei ekonominei raidai. „Planuodami auditus daugiausia dėmesio skyrėme sritims, kuriose sprendimų kokybė ir išteklių valdymas lemia ilgalaikę naudą. Didėjantis finansavimas savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Investicijos į švietimą ir sveikatos apsaugą turi būti veiksmingos ir duoti apčiuopiamą naudą žmonėms. Vertinsime, ar priemonės įgyvendinamos efektyviai, ar lėšos naudojamos atsakingai ir ar užtikrinamas šių sričių paslaugų prieinamumas bei kokybiškas rezultatas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Dėmesys švietimo srities pokyčiams, mokinių pasiekimams, specialiųjų poreikių…
Gydytoja Rytė Patalavičiūtė: „Burnos vėžys yra aktuali šių dienų problema“
Vasario mėnuo, skirtas burnos vėžio profilaktikai, skatina atkreipti dėmesį ir į pačią ligą – burnos vėžį – vieną pavojingiausių burnos ertmės ligų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dažniausiai ją diagnozuoti tenka Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojams otorinolaringologams, į kuriuos ir kreipiasi pacientai, gavę šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai dėl burnos ertmėje: liežuvyje, lūpose, dantenose, vidinėje skruostų pusėje, gomuryje ar gerklėje esančios opelės ar sukietėjimo. Apie burnos vėžio rizikos veiksnius bei ankstyvuosius ligos požymius kalbamės su Ausų, nosies, gerklės (ANG) ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologe Ryte PATALAVIČIŪTE: -Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai skatina šios ligos atsiradimą? – Burnos vėžys yra aktuali šių dienų problema. Pagal sergamumą ši onkologinė liga yra šešioliktoje vietoje pasaulyje ir sudaro…
„Lyja – nevairuosiu“ – vyresnių vairuotojų savęs ribojimas kelyje
Vyresnio amžiaus vairuotojams galimybė reguliariai vairuoti automobilį yra vienas iš būtų išlaikyti mobilumą. Dažnam automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet galimybė nuvykti į sodą, susitikti su draugais, padėti savo artimiesiems. Visa tai prisideda prie vyresnio amžiaus vairuotojų gyvenimo kokybės išlaikymo amžėjant. Visgi vairavimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos gali turėti natūralūs, su amžiumi atsirandantys iššūkiai. Dėl šių kylančių iššūkių, kaip negebėjimas susikaupti prie vairo, atidumo stoka, sulėtėjęs reakcijos greitis, vairavimas gali tapti sudėtingesnis ar net nebeįveikiamas. Dažnu atveju žmonės pastebi, jog tam tikras veiklas, kaip vairuoti, sekasi daryti sunkiau, todėl jie gali pradėti riboti savo elgesį. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Psichologijos katedros mokslininkų atliekamas tyrimas…
Traumos kalnuose lietuviams kainuoja vis daugiau: išmokos per metus išaugo 60 proc.
Šią savaitę prasidėjusios moksleivių atostogos − aktyvias žiemos pramogas mėgstančių keliautojų metas, mat nemaža dalis šeimų šiuo metu planuoja vykti į užsienio slidinėjimo kurortus. Visgi draudikų turima statistika rodo, kad traumų kalnuose vis daugiau, o jų kaina keliautojams iš Lietuvos kasmet auga. Remiantis didžiausio draudiko šalyje duomenimis, pernai metų slidinėjimo laikotarpiu patirtų traumų skaičius išaugo 40 proc., lyginant su ankstesniais metais. Daugiausia traumų ir nelaimingų atsitikimų buvo fiksuota kalnuose Austrijoje ir Italijoje – bene 60 proc. „Praėjusiais metais aktyvaus poilsio mėgėjams iš Lietuvos dėl patirtų traumų iš viso buvo išmokėta beveik 93 tūkst. eurų. Tai – bene 60 proc. didesnė suma nei 2024 metais. Didžiausia išmokėta suma siekė 7 tūkst.…
Aksesuarai, kurie ne tik puošia: kokios tendencijos ryškėja šiandien
Nors mados tendencijos keičiasi kiekvieną sezoną, kai kurie aksesuarai išlieka aktualūs gerokai ilgiau. Vis daugiau žmonių renkasi daiktus, kurie lengvai priderinami prie skirtingų dienos situacijų – nuo darbo susitikimų iki laisvalaikio ar oficialių renginių. Tokie pasirinkimai vertinami ne tik dėl elegantiškos išvaizdos, bet ir dėl patogumo bei universalumo, leidžiančio natūraliai įsilieti į rutiną ir stilių. Kasdien dėvimi aksesuarai vis dažniau tampa ne tik įvaizdžio akcentu, bet ir praktiška detale – jie turi atrodyti lengvai, jaustis patogiai ir prisitaikyti prie žmogaus gyvenimo tempo. Daugiau nei stiliaus detalė Ilgą laiką aksesuarai buvo suvokiami kaip detalė, užbaigianti įvaizdį, tačiau šiandien jų vaidmuo pamažu keičiasi. Vis dažniau tikimasi, kad aksesuaras ne tik papuoš, bet…
Nuo reabilitacijos Lenkijoje iki protonų terapijos Danijoje: kur gydytis vyksta lietuviai
Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga. Pirmoji galimybė – tarpvalstybinė sveikatos priežiūra Pacientai, turintys gydytojo siuntimą planinėms ambulatorinėms, stacionarinėms, reabilitacijos ar kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms, gali pasirinkti jas gauti kitos Europos Sąjungos valstybės, Islandijos, Lichtenšteino ar Norvegijos gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose. Tokiu atveju už suteiktas medicinos paslaugas gyventojai susimoka, o grįžę į Lietuvą ne vėliau nei per vienus metus gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą (VLK) dėl gydymo…
Valentino dieną lietuviai atsakė, kokie pasimatymai jiems labiausiai patinka
Valento dieną lietuviai atsakė į klausimą: kokius pasimatymus labiausiai mėgsta? Beveik pusė jų atsakė, kad labiausiai mėgsta eiti į klasikinius pasimatymus: kartu pavakarieniauti ir pasikalbėti. Kita dalis – mėgsta dalyvauti aktyviuose, o dar mažesnė – spontaniškuose pasimatymuose, rodo draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ prieš Valentino dieną atliktos apklausos duomenys. „Matome, kad Lietuvoje žmonės per pasimatymus dažnai renkasi nuotykius – nuo skrydžių oro balionu, pasivaikščiojimų apleistame dvare ar spontaniškų kelionių. Tai atspindi ir mūsų draudimo bendrovės, filosofiją – palaikome drąsą gyventi taip, kaip norisi. Mūsų užduotis – palaikyti žmonių pasirinkimus, kad nesvarbu, ar pasimatymas vyksta restorane, ar ant SUP lentos upės viduryje “, – pabrėžia bendrovės rinkodaros vadovas Jonas Žala.…
Gydytoja psichiatrė – apie priklausomybę nuo alkoholio: polinkis susijęs su smegenų jautrumu, genetiniais veiksniais ir aplinka
Kai kalbama apie priklausomybę nuo alkoholio, dažnam kyla klausimas, kodėl panašius alkoholio kiekius vartojantys vieni žmonės jaučiasi kaip niekur nieko, o kiti pradeda be jo nebeįsivaizduoti gyvenimo ir galiausiai suserga priklausomybe. Pasak specialistų, dažnai vartojant alkoholį visų žmonių smegenys pradeda prie jo prisitaikyti, tačiau tai, ar išsivystys priklausomybė, lemia keletas faktorių, tarp kurių – genetinis polinkis, aplinka ir individualios organizmo savybės. „Į žmogaus organizmą patekęs alkoholis veikia smegenis, pavyzdžiui, ima keisti neuromediatorių – cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių – veiklą. Taip palaipsniui gali vystytis tolerancija alkoholiui, o vėliau ir priklausomybė, kuomet alkoholis tampa ne pasirinkimu, o būtinu reguliatoriumi, malšinančiu stresą, slopinančiu nerimą ar apsaugančiu nuo abstinencijos simptomų. Priklausomybės…
Būti tėvais reanimacijoje: kai artumas tampa gydymo dalimi
Keli trumpi pasimatymai per dieną ir ilgos valandos laukiant žinių iš gydytojų – taip dar neseniai atrodydavo dienos tėvų, kurių naujagimiams nuo pirmųjų gyvenimo minučių prireikdavo priežiūros intensyviosios terapijos skyriuje. Šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau medicinos įstaigų pereina prie šeimai atviros naujagimių intensyviosios terapijos modelio, kuriame tėvai laikomi svarbia priežiūros komandos dalimi ir net skatinami būti šalia savo mažylių sudėtinguoju laikotarpiu suteikiant jiems galimybę leisti kartu ir dieną, ir naktį. Toks pokytis būtų neįmanomas be medicinos įrangos, užtikrinančios atidžiausią mažųjų pacientų sveikatos stebėjimą ir kartu – ramybę tiek medikams, tiek tėvams. Būtent šiam tikslui skirta LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje šiemet įdiegta technologija – centrinė…
