Magnį nemažai žmonių laiko „sportininkų mineralu“, kuris gelbsti nuo mėšlungio ir yra reikalingas patiriant didelį fizinį krūvį. Vis dėlto, šio mineralo vaidmuo daug platesnis – magnis dalyvauja daugiau kaip 300 biocheminių reakcijų ir yra būtinas ne tik raumenų, bet ir nervų sistemos, širdies bei bendram organizmo funkcionavimui. Specialistės aptarė dažniausius magnio trūkumo požymius, paaiškino, kuo skiriasi skirtingos magnio formos, kaip išsirinkti tinkamiausią preparatą, bei atskleidė, kokia yra šio mineralo reikšmė nervų sistemai ir bendrai organizmo veiklai. Magnis – nuo raumenų iki nervų sistemos Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, nors aktyviai sportuojantiems žmonėms magnio poreikis išties yra didesnis dėl greitesnio metabolizmo ir prakaitavimo, tačiau magnis nėra vien tik sportininkų mineralas. „Magnis…

Po miokardo infarkto ar kitų rimtų širdies sutrikimų daugeliui atrodo, kad sunkiausias etapas baigiasi išvykus iš ligoninės. Tačiau specialistai pabrėžia – būtent tada prasideda ilgesnis organizmo atsistatymo procesas, reikalaujantis ne tik vaistų ar poilsio, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo keitimo. Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsistatys savaime. Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su…

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų. 55-erių Aurimo istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip profilaktinis sveikatos patikrinimas gali padėti išgelbėti gyvybę. Į prevencinę programą vyras atėjo jausdamasis visiškai sveikas, tačiau papildomi tyrimai atskleidė sudėtingą širdies kraujagyslių ligą, dėl kurios prireikė skubios šuntavimo operacijos. Santaros klinikų kardiologai ir kardiochirurgai sako, kad tokių istorijų jų praktikoje – ne viena. Straipsnyje pacientas dalijasi savo patirtimi, o gydytojai paaiškina, kokie rizikos veiksniai dažniausiai nustatomi prevencinių patikrų…

Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti…

Pastaraisiais metais sveikos mitybos tendencijos gerokai pasikeitė – žmonės aktyviai skaičiuoja baltymus, ieško produktų su gerosiomis bakterijomis, domisi žarnyno mikrobiota ir vis dažniau renkasi įvairius „funkcinius“ gėrimus ar papildus. Tačiau šeimos gydytojas, prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ sveikatos partneris Valerijus Morozovas sako, kad dalis populiarių tendencijų kartais nueina į kraštutinumus, o kai kuriais atvejais paprasti fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar rūgpienis, organizmui gali būti net naudingesni nei įvairūs madingi alternatyvūs pasirinkimai. „Nuolatinis papildomų gerųjų bakterijų vartojimas ne visada turi papildomos naudos sveikatai. Tuo tarpu natūralaus rūgimo pieno produktai ne tik turi natūralių probiotikų, bet ir yra lengviau įsisavinami“, – sako gydytojas. Pasak jo, fermentacijos metu pieno produktai tampa lengviau…

Situacija, kuri akušerijoje pasitaiko itin retai net dešimtmečius dirbantiems specialistams. Paskutinę balandžio dieną Vilniaus miesto klinikinė ligoninė natūraliais takais gimė berniukas, sveriantis net 5270 gramų. O gegužės viduryje ligoninėje pasaulį išvydo dar vienas įspūdingo svorio naujagimis – 4950 gramų kūdikis. Abu mažyliai tapo ne tik ypatinga savo šeimų istorijos pradžia, bet ir priminimu, kad net patyrusiems medikams tokie gimdymai išlieka itin reti ir reikalaujantys ypatingo pasirengimo. Vidutinis naujagimio svoris Lietuvoje siekia 3–3,5 kg. Kūdikiai, didesnio nei 5 kg svorio, laikomi tikra retenybe. Tokie atvejai automatiškai priskiriami padidintos rizikos gimdymams. „Kai naujagimis sveria daugiau nei penkis kilogramus, gimdykloje niekas nebegalvoja apie rekordus. Galvojama tik apie saugumą ir greitus, teisingus sprendimus“, – sako…

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienio vakarą pasveikino savo globojamos iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ („Blossom of Hope“), skirtos dėmesiui į krūties vėžio prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą atkreipti, labdaros vakaro dalyvius. Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) labdaros iniciatyvą rengia jau 18 metus iš eilės. Į Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusį vakarą susirinko Lietuvoje reziduojančių ambasadų, medicinos, verslo, kultūros ir meno atstovai. „Gyvenimas nuolat išbando mus savo sudėtingumu ir painumu. Šiandien dėkoju visiems, kurie turi drąsos matyti pasaulį per moterų, sergančių vėžiu, iššūkių ir patirčių prizmę. Dėkoju visiems rėmėjams už jų supratimo gilumą. Dėkoju tiems, kurie, apmąstydami savo gyvenimo prasmę, ilgamete veikla stiprina ir ilgina kito žmogaus – nuostabios moters, mamos, močiutės…