Bipolinis afektinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali keisti vienas kitą arba yra atskirti normalios nuotaikos epizodų.
Ligos priežastys
Sutrikimas atsiranda dėl tam tikrų cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) pusiausvyros galvos smegenyse pakitimų.
Simptomai
Ligos eiga
Pirmas nuotaikos sutrikimo epizodas gali pasireikšti 15 – 19 metų amžiuje, tai gali būti tiek manijos epizodas (dažniau vyrams) , tiek depresija (dažniau moterims) . Manijos epizodas dažniausiai prasideda staiga ir gali tęstis vidutiniškai apie 4 mėn. Ligonis manijos būsenoje yra geros nuotaikos, viskuo patenkintas, tačiau aplinkiniams jo linksmumas gali atrodyti nenatūralus ir erzinantis. Ligonis būna energingas, turi daug planų, tačiau paprastai nesugeba jų įgyvendinti. Gali išleisti daug pinigų nerealiems finansiniams projektams. Jo kalba greita ir garsi. Ligonis gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio. Jis savimi patenkintas, greitai užmezga pažintis, tampa familiarus. Ligonio apranga gali būti iššaukianti, neatitikti jo amžiaus ar situacijos. Manijos būsenoje ligonis gali būti dirglus, greitai susierzinti.
Depresijos metu ligonis skundžiasi liūdesiu, niekas jo nedomina, anksčiau mėgiama veikla nebeteikia malonumo. Jis nebeturi jėgų užsiimti net įprastiniais, kasdieniais dalykais. Ligonis jaučiasi nevykėliu, prisiima kaltę dėl anksčiau buvusių nesėkmių. Kalba būna tyli, lėta, sunku sukaupti dėmesį. Ligoniai blogai miega, neturi apetito. Gyvenimas atrodo beprasmis, atsiranda minčių apie mirtį, konkretūs savižudybės planai ir bandymai.
Depresija trunka ilgiau, vidutiniškai 6 mėn. Kartais ir manijos, ir depresijos simptomai būna to paties epizodo metu arba manija ir depresija dažnai keičia viena kitą (per 12 mėn daugiau nei 4 epizodai) . Epizodų pasikartojimo dažnumas ir normalios nuotaikos periodų trukmė gali būti įvairi; daugumai pacientų su kiekvienu sėkmingai išgydytu epizodu nuotaikos sutrikimų pasikartojimo dažnis mažėja ir stabilizuojasi ties 1 – 2 epizodais per metus.
Depresijos metu ligonis skundžiasi liūdesiu, niekas jo nedomina, anksčiau mėgiama veikla nebeteikia malonumo. Jis nebeturi jėgų užsiimti net įprastiniais, kasdieniais dalykais. Ligonis jaučiasi nevykėliu, prisiima kaltę dėl anksčiau buvusių nesėkmių. Kalba būna tyli, lėta, sunku sukaupti dėmesį. Ligoniai blogai miega, neturi apetito. Gyvenimas atrodo beprasmis, atsiranda minčių apie mirtį, konkretūs savižudybės planai ir bandymai.
Depresija trunka ilgiau, vidutiniškai 6 mėn. Kartais ir manijos, ir depresijos simptomai būna to paties epizodo metu arba manija ir depresija dažnai keičia viena kitą (per 12 mėn daugiau nei 4 epizodai) . Epizodų pasikartojimo dažnumas ir normalios nuotaikos periodų trukmė gali būti įvairi; daugumai pacientų su kiekvienu sėkmingai išgydytu epizodu nuotaikos sutrikimų pasikartojimo dažnis mažėja ir stabilizuojasi ties 1 – 2 epizodais per metus.
Komplikacijos
Depresijos metu yra didelė savižudybės rizika. Manijos metu ligonis gali būti pavojingas tiek sau (išlaidavimas, girtavimas, darbo netekimas, rizikingas seksualinis elgesys) , tiek aplinkiniams (sujaudinimas, agresyvumas) .
Tyrimai
Gydytojas simptomų išreikštumą vertinta pagal tam tikras skales, todėl pacientui gali tekti jas užpildyti. Kraujo tyrimai ar galvos smegenų tyrimai atliekami, norint atmesti kitas ligas (skydliaukės funkcijos sutrikimus, ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, autoimunines ligas ir kt.) , galinčias sukelti nuotaikos sutrikimus.
Gydymas
Ilgalaikis vaistų vartojimas padeda išvengti epizodų pasikartojimo.
Jei pacientas yra labai sujaudintas, gydytojas gali skirti antipsichozinius vaistus ir benzodiazepinus. Nuotaikos stabilizatoriai veiksmingi tiek manijos, tiek depresijos metu. Vartojant vieną iš nuotaikos stabilizatorių, litį, būtina kas 3 –6 mėn. tirti jo kiekį kraujyje. Manijai gydyti gali būti skiriami atipiniai antipsichotikai. Depresijos metu kartu skiriami antidepresantai. Praėjus ūmiam epizodui, būtinas palaikomasis gydymas. Jei gydymas vaistais nepadeda, taikoma elektrotraukulinė terapija.
Jei pacientas yra labai sujaudintas, gydytojas gali skirti antipsichozinius vaistus ir benzodiazepinus. Nuotaikos stabilizatoriai veiksmingi tiek manijos, tiek depresijos metu. Vartojant vieną iš nuotaikos stabilizatorių, litį, būtina kas 3 –6 mėn. tirti jo kiekį kraujyje. Manijai gydyti gali būti skiriami atipiniai antipsichotikai. Depresijos metu kartu skiriami antidepresantai. Praėjus ūmiam epizodui, būtinas palaikomasis gydymas. Jei gydymas vaistais nepadeda, taikoma elektrotraukulinė terapija.
Patarimai
Nuotaikos ir elgesio pokyčiai yra ligos simptomai, kurie veiksmingai gydomi. Manijos būsenoje pacientai dažnai neigia savo ligą ir nenori gydytis, jiems patinka patiriami išgyvenimai. Paciento artimieji turėtų stengtis neprovokuoti jo priešiškumo, o atpažinę simptomus kreiptis į gydytoją. Depresijos metu reikėtų ligonio paklausti, ar jis negalvoja apie mirtį, ar neturi savižudybės plano. Bipoliniu afektiniu sutrikimu sergantis ligonis turi reguliariai lankytis pas psichiatrą.Specialios dietos nėra, tačiau būtina laikytis racionalios mitybos principų. Dėl vartojamų vaistų gali didėti svoris, todėl svarbu vengti saldumynų pertekliaus, stengtis gerti vandenį, o ne saldžius gaivinančius gėrimus. Būtinas pakankamas fizinis aktyvumas, kuris ypač svarbus depresijos fazėje.
Reikia tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus ir kiek galima daugiau sužinoti apie savo ligą. Jeigu sergantysis šia liga gerai išmano simptomus, išmoksta atpažinti paūmėjimą, pats taiko profilaktines priemones gydymas būna žymiai sėkmingesnis.
Reikia tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus ir kiek galima daugiau sužinoti apie savo ligą. Jeigu sergantysis šia liga gerai išmano simptomus, išmoksta atpažinti paūmėjimą, pats taiko profilaktines priemones gydymas būna žymiai sėkmingesnis.
Profilaktika
Norėdami išvengti nuotaikos sutrikimų pasikartojimo, laikykitės miego režimo, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, venkite stresinių situacijų, jas įveikti gali padėti psichoterapija.Bipolinio sutrikimo epizodų (tiek manijos, tiek depresijos) profilaktikai yra skiriama ličio druskų preparatai. Kadangi ligos eiga lėtinė, prireikia ir reabilitacijos priemonių, socialinės ir psichologinės pagalbos. Yra būtinas mokymas apie ligą šeimos nariams ir pačiam pacientui, kartais – šeimos psichoterapija. Kartais, kai pacientas nepakankamai realiai vertina savo ligą ir situaciją, iškyla pavojus paties žmogaus arba aplinkinių sveikatai, gyvybei arba turtui, taikomas priverstinis gydymas ligoninėje.
