1. Nėštumo metu vaisių veikiantys žalingi faktoriai, pažeidžiantys galvos smegenis: kai kurios motinos persirgtos infekcinės, širdies ir kraujagyslių, plaučių, vidaus sekrecijos liaukų ligos; vartotos cheminės medžiagos, kai kurie vaistai, alkoholis; nėščiųjų toksikozė; traumos.
2. Gimdymo traumos, laikinas kvėpavimo sustojimas ir deguonies stoka, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai gimstant.
3. Po gimimo įvykusios galvos smegenų traumos, apsinuodijimai kenksmingomis medžiagomis, infekcijos, kraujo ląsteles naikinanti gelta.
4. Kitos nežinomos priežastys.
Veikiant šiems faktoriams, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi, organizme gaminasi kenksmingos medžiagos žalojančios galvos smegenis ir jų vystymąsi.
Spazminio cerebrinio paralyžiaus atveju, raumenų tonusas būna padidėjęs (raumenys standūs, įtempti, susitraukę) , dėl to judesiai riboti ir trukčiojantys. Gali būti:
Ų Abiejų kūno pusių raumenų judesių sutrikimas. Tai viena sunkiausių cerebrinio vaikų paralyžiaus formų. Būdinga labai padidėjęs raumenų tonusas – rankos per alkūnių sąnarius sulenktos ir pritrauktos prie kūno, kojos per kelių ir klubo sąnarius sulenktos arba atvirkščiai ištiestos. Vaikai neišmoksta sėdėti ir vaikščioti, nelaiko galvutės. Kadangi galūnių judesiai labai riboti, anksti vystosi sąnarių nejudrumas. Neretai būna valgymo sutrikimų – negali nuryti, springsta.
Ų Pažeistos tiek rankos, tiek kojos, bet vyrauja kojų raumenų judesių sutrikimas. Raumenų tonusas padidėjęs: rankos sulenktos, pritrauktos prie kūno, kojos ištiestos, pritrauktos viena prie kitos, kartais net susikryžiavusios. Stodamas ar vaikščiodamas vaikas remiasi kojų pirštukais. Laikui bėgant pėdos deformuojasi, vystosi kojų ir rankų sąnarių nejudrumas.
Ų Vienos kūno pusės raumenų judesių sutrikimas su vyraujančiu rankos pažeidimu. Raumenų tonusas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais būna sumažėjęs. Jis ima didėti kai vaikas pradeda vaikščioti, sulaukus 1-1,5 metų amžiaus. Tuomet pažeista ranka būna sulenkta per alkūnės sąnarį, o koja – ištiesta.
Ataksinio cerebrinio paralyžiaus atveju būna sumažėjęs raumenų tonusas, stebimas nuo gimimo. Judesiai netvirti, „drebantys” vaikai palyginti vėlai pradeda sėstis, stovėti, vaikščioti. Būdinga sutrikusi pusiausvyra. Kartais būna nevalingų judesių.
Diskinezinio arba atetozinio cerebrinio paralyžiaus atveju raumenų tonusas būna tai sumažėjęs, tai padidėjęs. Būdingi nevalingi judesiai – tai neritmiški, staigūs įvairių raumenų susitraukimai, atsirandantys tai vienoje, tai kitoje kūno dalyje. Ligonis daro įvairias grimasas, kaišioja liežuvį, rankos pirštai skirtingai lenkiasi, tiesiasi, skečiasi, suka galvą į vieną pusę, rankomis daro platų mostą. Nevalingi judesiai suaktyvėja emocinės įtampos metu, suretėja ramybės būsenoje, miegant.
Gali būti mišrus cerebrinis paralyžius, kuris pasireiškia įvairiomis formomis.
Cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams būdingas raidos sutrikimas, kuris priklauso nuo smegenų pažeidimo laipsnio. Intelektas dažnai sutrikęs, mąstymas sulėtėjęs, atmintis blogesnė, nei sveikų vaikų. Mažyliai nesugeba ilgiau sukoncentruoti dėmesio, greitai pavargsta, atsiranda elgesio problemų, dažnai nesugeba pasirūpinti savimi. Kalbėti pradeda vėliau, kalba neaiški, susiliejanti, vystosi lėtai, gali būti lėta tyli arba greita ir garsi, dažnai tariami atskiri sunkiai suprantami žodžiai, garsai, šūksniai. Būna klausos ir regos sutrikimų.
Daliai pacientų atsiranda traukuliai.
Cerebrinio vaikų paralyžiaus sunkumas priklauso nuo smegenų pažeidimo laipsnio. Jo simptomai labiau išreikšti tada, kai galvos smegenys pažeidžiamos nėštumo ar gimdymo metu. Ilgainiui liga regresuoja, vaiko būklė gerėja. Cerebrinio vaikų paralyžiaus eigai didelę įtaką turi traukulių atsiradimas: kuo jie dažnesni ir sunkesni, tuo prognozė blogesnė.
Cerebrinis paralyžius dažniausiai diagnozuojamas kelių mėnesių – 1-2 metų amžiaus mažyliams.
Vaikų paralyžiaus skiriamos trys stadijos:
Ankstyva – jei vaiko smegenys pažeistos nėštumo ar gimdymo metu, naujagimio būklė esti labai sunki: traukuliai, drebėjimas, sutrikęs raumenų tonusas, nevalingi akių judesiai, neramumas, spiegiantis riksmas; jei galvos smegenys pažeistos po gimimo, pasireiškia ligos, sukėlusios tą pažeidimą, simptomai.
Pradinė liekamoji – būna sutrikusi psichinė ir fizinė vaiko raida: nenulaiko galvos, nesiverčia ant šono, nesėdi, nestovi, išryškėja raumenų judesių sutrikimai, pakinta raumenų tonusas.
Vėlyva liekamoji – joje išryškėja kurios nors cerebrinio vaikų paralyžiaus formos simptomai.
Daugiau dėmesio skiriama ne medikamentiniam gydymui, o judesių terapijai, gydomajai mankštai. Parenkami specialūs pratimai, mažinantys raumenų įtempimą, juos stiprinantys, išlankstantys galūnes. Skiriamos fizioterapinės (elektroforezė, šilti pažeistų rankų ir kojų įvyniojimai) , masažas, ortopedinės priemonės (specialūs įtvarai, želatininiai tvarsčiai) bei logopedinis (mokymas taisyklingai kalbėti) gydymas.
Vaistais skatinama nervinių ląstelių mityba, medžiagų apykaita, mažinamas raumenų tonusas. Skiriami B grupės vitaminai. Vienas efektyviausių raumenų tonusą mažinančių metodų yra Botulino toksino injekcijos. Tai bakterijų Clostridium botulinum toksinas, turintis raumenis atpalaiduojančių savybių. Pasaulyje Botulino toksino injekcijos naudojamos jau 20 metų, o Lietuvoje nuo 2000-ųjų. Šios medžiagos suleidžiama į pažeistą raumenį. Ji sutrikdo raumens susitraukimą, tokiu būdu sudarydama sąlygas raumeniui augti, tobulinti judesius (nuleisti kulnus ant žemės, atitraukti kojas į šalis) . Botulino injekcijos atitolina arba padeda išvengti chirurginių intervencijų, tačiau jei reikalinga, atliekamos
ortopedinės, sąnarių nejudrumą mažinančios operacijos.
Įkurti specialūs ankstyvosios reabilitacijos skyriai teikia kompleksinę pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems psichologinės, motorinės, socialinės raidos, bei psichikos sutrikimų. Sudaromas individualus reabilitacijos planas, tėvai mokomi, kaip vaiką ugdyti, auklėti. Teikiama psichosocialinė pagalba šeimai.