Dilgėlinė (lot. urtica – dilgėlė) – tai staigus odos ir gleivinės išbėrimas įvairaus dydžio niežtinčiomis ruplėmis, kurios primena odos nudilginimą.
Ligos priežastys
Dilgėlinė yra dažna alerginė liga. Manoma, kad kas trečią žmogų bent kartą gyvenime ištinka ūminė dilgėlinė. Retesnė yra lėtinė dilgėlinė. Jei uždegiminė reakcija apima gilesnius audinius, susidaro Kvinkės edema. Dilgėlinę sukeliančių priežasčių yra labai daug. Ūminę ar lėtinę dilgėlinę gali sukelti:
1. maistas (pienas, kiaušiniai, vėžiagyviai, pupos, grūdai, riešutai, vaisiai) , maisto priedai, dažai ir vaistai (dažniausiai penicilinas) ;
2. infekcijos (virusinio B hepatito, tonzilito, sinusito, osteomielito, tulžies pūslės ir šlapimo takų infekcijų metu) ;
3. fiziniai veiksniai (šaltis, karštis, saulės spinduliai) ;
4. emociniai faktoriai, fizinis krūvis, prakaitas;
5. kita – vabzdžių įkandimai, medicininiams tyrimams vartojamos medžiagos.
1. maistas (pienas, kiaušiniai, vėžiagyviai, pupos, grūdai, riešutai, vaisiai) , maisto priedai, dažai ir vaistai (dažniausiai penicilinas) ;
2. infekcijos (virusinio B hepatito, tonzilito, sinusito, osteomielito, tulžies pūslės ir šlapimo takų infekcijų metu) ;
3. fiziniai veiksniai (šaltis, karštis, saulės spinduliai) ;
4. emociniai faktoriai, fizinis krūvis, prakaitas;
5. kita – vabzdžių įkandimai, medicininiams tyrimams vartojamos medžiagos.
Simptomai
Ligos eiga
Dilgėlinė prasideda staiga, kartais per keletą minučių, bėrimu bet kurioje kūno vietoje. Oda patinsta, ją stipriai niežti, degina, bėrimas primena odos nudilginimą. Pagrindinis bėrimo elementas – tai ruplė, kitaip dar vadinama pūkšle ar urtika, esti pakilusi, griežtų ribų, ryškiai raudonos arba blyškesnės spalvos, nuo smeigtuko galvutės iki plaštakos dydžio plokščių susiliejančių židinių, įvairios konfigūracijos. Pagal tai skiriama – raudonoji, baltoji, žiediškoji, gilioji poodinė, pūslinė, hemoraginė ir pigmentinė dilgėlinė. Bėrimas odoje išsilaiko trumpai, po kelių valandų išnyksta, bet po to vėl gali atsirasti.
Kvinkės edema gali prasidėti ūminės dilgėlinės metu arba savarankiškai. Paburksta kvėpavimo takų gleivinė, sutinsta lūpos, liežuvis, ligonis pradeda dūsti, atsiranda baimės jausmas, gali skaudėti pilvą, sąnarius.
Lėtinė dilgėlinė prasideda ūmine dilgėline ir tęsiasi keletą mėnesių, tai pranykstant ir tai vėl atsinaujinant bėrimui. Ligoniai skundžiasi prastesne savijauta, negaluoja, vemia, karščiuoja, skauda galvą ir sąnarius.
Pagal ligos eigą skiriamos kelios dilgėlinės formos:
1. Ūminė dilgėlinė, trunkanti mažiau 6 savaičių;
2. Kvinkės edema, jei uždegimas apima gilesnius audinius;
3. Lėtinė dilgėlinė, trunkanti ilgiau kaip 6 savaitės;
4. Recidyvuojanti dilgėlinė, periodiškai pasikartojanti.
Kvinkės edema gali prasidėti ūminės dilgėlinės metu arba savarankiškai. Paburksta kvėpavimo takų gleivinė, sutinsta lūpos, liežuvis, ligonis pradeda dūsti, atsiranda baimės jausmas, gali skaudėti pilvą, sąnarius.
Lėtinė dilgėlinė prasideda ūmine dilgėline ir tęsiasi keletą mėnesių, tai pranykstant ir tai vėl atsinaujinant bėrimui. Ligoniai skundžiasi prastesne savijauta, negaluoja, vemia, karščiuoja, skauda galvą ir sąnarius.
Pagal ligos eigą skiriamos kelios dilgėlinės formos:
1. Ūminė dilgėlinė, trunkanti mažiau 6 savaičių;
2. Kvinkės edema, jei uždegimas apima gilesnius audinius;
3. Lėtinė dilgėlinė, trunkanti ilgiau kaip 6 savaitės;
4. Recidyvuojanti dilgėlinė, periodiškai pasikartojanti.
Komplikacijos
Laiku nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos Kvinkės edemos atveju, kada paburksta kvėpavimo takų gleivinė, iškyla asfiksijos (uždusimo) pavojus.
Bėrimo vietoje gali prisidėti bakterinė infekcija (supūliuoti ) .
Bėrimo vietoje gali prisidėti bakterinė infekcija (supūliuoti ) .
Tyrimai
Paprastai dilgėlinę nustatyti nesunku, bet sunku rasti ją sukėlusią priežastį. Labai svarbu, kad ligonis prisimintų aplinkybes, kada prasidėjo bėrimas (pvz. ką valgė, kokius vaistus vartojo, ar vabzdys neįkando) .
Įvertinus klinikinius požymius, esant reikalui, atliekami minimalūs tyrimai (ištiriamas kraujas, šlapimas) .
Įvertinus klinikinius požymius, esant reikalui, atliekami minimalūs tyrimai (ištiriamas kraujas, šlapimas) .
Gydymas
Negausūs pavieniai vienkartiniai bėrimai praeina savaime, be gydymo. Svarbiausia yra nustatyti ir pašalinti alergeną (priežastį) . Dažnai, pašalinus priežastį, dilgėlinės gydyti nereikia. Jei dilgėlinės priežastis yra maistas, skiriama griežta dieta, kuomet nevartojami maisto produktai, galintys sukelti dilgėlinę. Draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, vartoti aštrius prieskonius, persivalgyti. Labai svarbu šalinti infekcijos židinius bei gydyti gretutines ligas (skrandžio, žarnyno, kt.) .
Ūminei dilgėlinei gydyti skiriami vaistai (pvz. Clemastinum, Claritine, Tavegyl) nuo alergijos (antihistamininiai) , esant reikalui adrenalinas. Išorinis gydymas mažai veiksmingas. Odos niežėjimą malšina 1-2% mentolo spiritinis tirpalas, retais atvejais skiriami hormoniniai tepalai.
Esant sunkiai ūminei reakcijai, vartojami hormoniniai vaistai ( Prednizolonas 30-40 mg ) į vidų.
Lėtinei dilgėlinei – vaistai nepakankamai ar net visai nepadeda. Šiaip, lėtinę dilgėlinę gydyti sunku, reikia ieškoti jos priežasčių, gydyti vidurių užkietėjimą, nutraukti vartojamus vaistus. Gydytojas skiria antihistamininius vaistus ilgesniam laikui.
Kvinkės edemos atveju, pradėjus kimti balsui, atsiradus dusuliui, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.Tokiu atveju skiriami antihistamininiai vaistai į raumenis bei hormoniniai vaistai ( Prednizolonas 90-120 mg ) į veną ar raumenis, priklausomai nuo sunkumo. Skiriama skysčių terapija į veną.
Ūminei dilgėlinei gydyti skiriami vaistai (pvz. Clemastinum, Claritine, Tavegyl) nuo alergijos (antihistamininiai) , esant reikalui adrenalinas. Išorinis gydymas mažai veiksmingas. Odos niežėjimą malšina 1-2% mentolo spiritinis tirpalas, retais atvejais skiriami hormoniniai tepalai.
Esant sunkiai ūminei reakcijai, vartojami hormoniniai vaistai ( Prednizolonas 30-40 mg ) į vidų.
Lėtinei dilgėlinei – vaistai nepakankamai ar net visai nepadeda. Šiaip, lėtinę dilgėlinę gydyti sunku, reikia ieškoti jos priežasčių, gydyti vidurių užkietėjimą, nutraukti vartojamus vaistus. Gydytojas skiria antihistamininius vaistus ilgesniam laikui.
Kvinkės edemos atveju, pradėjus kimti balsui, atsiradus dusuliui, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.Tokiu atveju skiriami antihistamininiai vaistai į raumenis bei hormoniniai vaistai ( Prednizolonas 90-120 mg ) į veną ar raumenis, priklausomai nuo sunkumo. Skiriama skysčių terapija į veną.
Patarimai
Kartojantis dilgėlinei, būtina ieškoti ją sukėlusių priežasčių ir jų vengti. Jei dilgėlinę sukelia maistas, tikslinga gydyti iškrovos dietomis. Staiga atsiradus dilgėlinei, jeigu tai susiję su maistu, patartina išgerti vidurius laisvinančių vaistų.
Profilaktika
Išaiškinus dilgėlinę sukėlusius alergenus, būtina jų vengti.
