Nuo pirmadienio atlaisvinus dalį karantino ribojimų, kirpyklos, grožio salonai gali pradėti teikti paslaugas, tačiau jų darbuotojai, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu, privalo dėvėti ne medicinines kaukes ar apsauginius veido skydelius, o respiratorius. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad nors ir skirtingu lygiu, bet nuo koronaviruso saugo ir vienkartinės medicininės kaukės, ir filtruojantys respiratoriai, tačiau pagrindinis jų skirtumas – atliekamos funkcijos.
„Vienkartinės medicininės kaukės, pirmiausia, skirtos apsaugoti aplinką nuo jas naudojančio žmogaus iškvepiamame ore esančių dalelių, t. y. kaukės veikia kaip barjeras. O respiratorių pirminė užduotis yra saugoti patį naudotoją nuo aplinkoje esančių dalelių. Žinoma, respiratorius saugo ir šalia esančius žmones, bet tik tuo atveju, jeigu jame nėra atbulinio vožtuvo, per kurį iškvepiamas nefiltruotas respiratoriaus dėvėtojo oras, taigi su visomis aerozolinėmis dalelėmis, kuriose galimai yra virusas“, – sako vaistininkas.
BENU vaistininkas pabrėžia, kad tinkamai dėvimo respiratoriaus apsauga siekia 89–95 proc., kitaip tariant aukščiausios kokybės KN95 arba N95 respiratoriai filtruoja ore esančias daleles ir tai sumažina tikimybę įkvėpti virusų, jeigu aplinkoje jų yra. Tačiau įsigyjant respiratorių, svarbu atkreipti dėmesį į jo galiojimo laiką ir įsitikinti, kad gaminys turi sertifikatą.
Klausimas, ką dėvėti, o ne – ar dėvėti
Lygindamas pirmojo karantino ir dabartines diskusijas dėl kaukių dėvėjimo, M. Lukštaraupis pastebi, kad šiandien nebekyla klausimas, ar tokia apsaugos priemonė veiksminga kovoje su COVID-19 pandemija – tai įrodė ir daugybė mokslo tyrimų. Tačiau šiandien daug garsesni ginčai, kokius kaukių tipus naudoti.
Prezidento Gitano Nausėdos suburtoje ekspertų taryboje dalyvaujantis LSMU Sveikatos vadybos katedros prof. Mindaugas Stankūnas tai pat sako, kad matant, kaip Lietuvoje situacija gerėja, kyla natūralus klausimas, kiek prie to prisidėjo apsauginių kaukių dėvėjimas. Konkretaus skaičiaus Lietuvoje įvardijimas, anot eksperto, būtų spekuliacija, tačiau galima remtis užsienio patirtimi.
„Panašūs skaičiavimai, daryti kitose Europos Sąjungos šalyse rodo, kad kaukių dėvėjimas gali nemažai prisidėti. Štai vokiečiai yra apskaičiavę, kad kaukių dėvėjimas gali sumažinti naujų COVID-19 atvejų skaičių net 45 proc.“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo prof. M. Stankūnas.
Tuo metu, vaistininkas M. Laukštaraupis pabrėžia, kad efektyviai apsaugai labai svarbu taisyklingas veido apsaugos dėvėjimas ir čia respiratorius gali turėti pranašumo.
„Respiratoriaus filtras sulaiko mažesnes kietąsias ir aerozolio daleles nei daugkartinės medžiaginės ar net vienkartinės medicininės kaukės. Taip pat respiratorius geriau priglunda prie veido, todėl lieka mažiau vietų, pro kurias gali prasiskverbti mikroorganizmai. Tik svarbu pasitikrinti, ar tinkamai užsidėjote respiratorių – kvėpuojant jis turi truputį išsipūsti ir susitraukti, tai reiškia, kad oras nepraeina pro kraštus. Jei kažkur liko tarpai, pabandykite geriau prie nosies prispausti metalinę juostelę arba sutrumpinti respiratorių laikančias gumytes“, – pataria BENU vaistininkas.
Užsienio kelias – respiratoriai
Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse respiratorių dėvėjimas privalomas ir platesnei visuomenės daliai. Plintant naujoms ir labiau užkrečiamos koronaviruso atmainoms, dalis valstybių – Vokietija, Austrija, Prancūzija ir kitos – griežtina taisykles ir kai kuriais atvejais įveda aukštesnės kokybės respiratorių dėvėjimą.
Anot prof. M. Stankūno, Lietuvoje COVID-19 epidemiologinei situacijai gerėjant, irgi buvo pasiūlyta atnaujinti diskusiją dėl kaukių dėvėjimo reglamentavimo.
„Jau visiems žinoma praėjusį penktadienį vykusi Ekspertų tarybos diskusija dėl kaukių dėvėjimo. Kol kas nėra aiškios formuluotės, bet susitikimo metu buvo sutartą, kad prezidento suburta ekspertų taryba siūlys svarstyti kaukių dėvėjimo reglamentavimo pataisymą, kai kaukės Lietuvoje turėtų būti dėvimos: 1) visada viešose uždarose patalpose; 2) lauke, kai nėra galimybės išlaikyti saugų 2 metrų atstumą, ir gausaus susibūrimo vietose (pavyzdžiui, viešojo transporto stotelėse)“, – rašo prof. M. Stankūnas.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad patalpose tokių aukštesnio lygio apsaugos priemonių, kaip respiratoriai, dėvėjimas yra naudingas.
Anot vaistininko M. Lukštaraupio, kaukės ir respiratoriaus dėvėjimas sumažina mikroorganizmų plitimą bei riziką užsikrėsti, tačiau tai turi būti neatsiejama nuo kitų apsaugos priemonių: teisingo rankų plovimo, socialinio atstumo laikymosi, veido nelietimo neplautomis ar nedezinfekuotomis rankomis. Taip pat svarbu prisiminti, kad nei respiratorių, nei chirurginių kaukių nerekomenduojama skalbti ar apskritai naudoti daugiau nei vieną kartą.
„Kaukės ir respiratoriai yra pagaminti iš antistatinės medžiagos, todėl labai svarbu prieš jas dedantis, nusiplauti ar dezinfekuotis rankas ir imti už virvučių. Užsidėjus kaukę ar respiratorių, reikėtų jų ir neliesti, nenusiiminėti – net jeigu rankos atrodo švarios, mat mūsų odos lipidai irgi blogina antistatines savybes, neleidžiančias aerozoliams su virusais prikibti prie kaukės paviršiaus.
Jei vis tik aerozoliai prikimba, FFP2 lygio respiratoriai geriau filtruoja, suteikia didesnį pranašumą uždarose patalpose būnat ilgą laiką. Šiomis savybėmis kaukės iš paprasto audinio niekada neprilygs medicininėms kaukėms ar tuo labiau respiratoriams“, – sako BENU vaistininkas ir primena, kad kaukes ir respiratorius rekomenduojama keisti kas 2–3 val. arba dar dažniau – kai tik sudrėksta ar išsipurvina.
Pranešimą paskelbė: Šarūnė Bernotė, UAB Headline agency