Ekstrasistolija – tai priešlaikinis širdies susitraukimas, kurį sukelia ne sinusiniame mazge atsiradęs impulsas. Pagal tai, kur kyla impulsas, skiriama:
prieširdinės ekstasistolės;
skilvelinės;
atrioventrikulinės – tarpinės, tarp skilvelinių ir prieširdinių.
prieširdinės ekstasistolės;
skilvelinės;
atrioventrikulinės – tarpinės, tarp skilvelinių ir prieširdinių.
Ligos priežastys
Tai ne liga, o kitų ligų simptomas!
Ekstrasistolijos gali būti fiziologinės (arba pasitaikančios sveikiems žmonėms) . Sveiki žmonės eksrasistolių paprastai nejaučia. Jas gali išprovokuoti padidėjęs jautrumas, emocijos (nerimas) , depresija, pervargimas, kava, cigaretės, kokainas.
Neretai jas sukelia įvairios širdies ligos (krūtinės angina, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, miokarditas, miokardo infarktas ir kt.) ;
O taip pat kitos, ne širdies ligos: kalio sumažėjimas organizme (pavyzdžiui, vartojant šlapimą varančius vaistus) , vaistai (digoksinas, antiaritminiai, nuo depresijosir kt.) , pilvo pūtimas, skydliaukės veiklos sutrikimai ir t.t.
Ekstrasistolijos gali būti fiziologinės (arba pasitaikančios sveikiems žmonėms) . Sveiki žmonės eksrasistolių paprastai nejaučia. Jas gali išprovokuoti padidėjęs jautrumas, emocijos (nerimas) , depresija, pervargimas, kava, cigaretės, kokainas.
Neretai jas sukelia įvairios širdies ligos (krūtinės angina, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, miokarditas, miokardo infarktas ir kt.) ;
O taip pat kitos, ne širdies ligos: kalio sumažėjimas organizme (pavyzdžiui, vartojant šlapimą varančius vaistus) , vaistai (digoksinas, antiaritminiai, nuo depresijosir kt.) , pilvo pūtimas, skydliaukės veiklos sutrikimai ir t.t.
Simptomai
Širdies „apsivertimo” pojūtisŠirdies „smūgio” pojūtisŠirdies „stabtelėjimo” pojūtisRetas pulsasGalvos svaigimasŠirdies ritmo sutrikimai
Ligos eiga
Sveiki, emociškai stabilūs žmonės paprastai ekstrasistolių nejaučia!
Sunkesniu atveju gali pasireikšti įvairūs širdies virptelėjimai, ritmo permušimai.
Jei ekstrasistolės labai dažnos, sutrinka efektyvus širdies užsipildymas krauju, sumažėja išmetamo kraujo kiekis, gali sumažėti kraujo spaudimas, pablogėja kraujotaka smegenyse, todėl svaigsta galva.
Dėl dažnų ekstrasistolių blogiau užsipildžius krauju širdžiai, atsiranda „pulso deficitas”, t.y., ne visos pulsinės bangos pasiekia visas organizmo vietas, todėl čiuopiant pulsą rankoje atrodo, kad labai retas ritmas.
Sveikiems žmonėms ekstrasistolės pasitaiko visą gyvenimą ir to žmogus nejaučia. Dėl širdies ar kitų ligų atsiradusių ekstrasistolių eiga priklauso nuo pagrindinės ligos gydymo.
Sunkesniu atveju gali pasireikšti įvairūs širdies virptelėjimai, ritmo permušimai.
Jei ekstrasistolės labai dažnos, sutrinka efektyvus širdies užsipildymas krauju, sumažėja išmetamo kraujo kiekis, gali sumažėti kraujo spaudimas, pablogėja kraujotaka smegenyse, todėl svaigsta galva.
Dėl dažnų ekstrasistolių blogiau užsipildžius krauju širdžiai, atsiranda „pulso deficitas”, t.y., ne visos pulsinės bangos pasiekia visas organizmo vietas, todėl čiuopiant pulsą rankoje atrodo, kad labai retas ritmas.
Sveikiems žmonėms ekstrasistolės pasitaiko visą gyvenimą ir to žmogus nejaučia. Dėl širdies ar kitų ligų atsiradusių ekstrasistolių eiga priklauso nuo pagrindinės ligos gydymo.
Komplikacijos
Retais atvejais gali išprovokuoti skilvelių virpėjimą.
Tyrimai
Ekstrasistolija diagnozuojama, remiantis ligonio simptomais, klausant ligonio širdį ir iš elektrokardiogramos.
Kartais atliekamas Holterio monitoravimas – specialiu aparatu registruojama visos paros elektrokardiograma.
Retais atvejais atliekamas intrakardinis ištyrimas.
Kartais atliekamas Holterio monitoravimas – specialiu aparatu registruojama visos paros elektrokardiograma.
Retais atvejais atliekamas intrakardinis ištyrimas.
Taip pat atliekami tyrimai pagrindinei ekstrasistolių priežasčiai nustatyti.
Gydymas
Sveikų žmonių ekstrasistolija negydoma!
Jei žmogus jas labai jaučia, galima skirti nervus raminančių vaistų. Vengti provokuojančių veiksnių (pvz., nerūkyti) .
Gydoma pagrindinė, ekstrasistoles sukėlusi, liga.
Sergant sunkiomis širdies ligomis, pavyzdžiui, miokardo infarktu ar miokarditu, skiriami antiaritminiai vaistai (beta blokatoriai, amiodaronas, lidokainas) .
Kartais taikomas intrakardinis elekrofiziologinis gydymas, įsiuvamas elektrokardiostimuliatorius.
Gresiant pavojingiems ritmo sutrikimams, implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius.
Jei žmogus jas labai jaučia, galima skirti nervus raminančių vaistų. Vengti provokuojančių veiksnių (pvz., nerūkyti) .
Gydoma pagrindinė, ekstrasistoles sukėlusi, liga.
Sergant sunkiomis širdies ligomis, pavyzdžiui, miokardo infarktu ar miokarditu, skiriami antiaritminiai vaistai (beta blokatoriai, amiodaronas, lidokainas) .
Kartais taikomas intrakardinis elekrofiziologinis gydymas, įsiuvamas elektrokardiostimuliatorius.
Gresiant pavojingiems ritmo sutrikimams, implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius.
Patarimai
Profilaktika
Gydyti širdies ir gretutines ligas. Racionaliai vartoti vaistus, reguliuojančius širdies ritmą.
