Po vasaros grįžtant į įprastą ritmą neretai vargina nuovargis, energijos stoka, plaukų slinkimas ar suprastėjusi odos būklė. Tačiau šių simptomų nereikėtų automatiškai sieti vien su prasidėjusiu šaltuoju sezonu – jie gali signalizuoti ir apie geležies trūkumą organizme. Kaip jį atpažinti, kada verta atlikti kraujo tyrimus ir kaip atkurti sumažėjusias geležies atsargas, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Jolanta Gerdvilienė.
Geležis yra vienas svarbiausių žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų, nes ji padeda pernešti deguonį iš plaučių į visus audinius ir yra itin svarbu normaliai raumenų, ląstelių bei nervų sistemos veiklai. Ilgalaikis jos trūkumas gali neigiamai paveikti smegenų veiklą ir atmintį, silpninti imuninę sistemą bei didinti širdžiai tenkantį krūvį.
„Geležies trūkumo pradžioje žmogų dažniau vargina nespecifiniai simptomai, tokie kaip nuovargis, galvos svaigimas, sunkiau sekasi sutelkti dėmesį, gali atsirasti vadinamasis smegenų rūkas ar pradėti lūžinėti nagai. Trūkumui progresuojant iki mažakraujystės, požymiai paprastai ryškėja – gali kamuoti mieguistumas dieną, dusulys fizinio krūvio metu, dažnesnis pulsas, taip pat šalti rankos ir kojos“, – pasakoja J. Gerdvilienė.
Didesnę riziką turi ne tik moterys
Su geležies trūkumu dažniau susiduria vaisingo amžiaus ir nėščios moterys, maži vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, taip pat vegetarai ir veganai. Viena dažniausių to priežasčių – su maistu gaunamas per mažas geležies kiekis.
„Geležis maisto produktuose yra dviejų pagrindinių formų: hemo ir ne hemo. Augalinės kilmės produktuose yra tik ne hemo geležies, o gyvūninės kilmės produktuose ir jūros gėrybėse – abiejų formų. Hemo geležį organizmas pasisavina geriau, todėl vegetarams ir veganams geležies trūkumo rizika dažnai būna didesnė“, – aiškina šeimos gydytoja.
Vis dėlto mityba nėra vienintelė galima šio mikroelemento trūkumo priežastis. Jis gali atsirasti dėl lėtinio kraujo netekimo, pavyzdžiui, gausių menstruacijų, kraujavimo iš virškinamojo trakto ar kraujo donorystės. Geležies pasisavinimą gali apsunkinti ir lėtinės uždegiminės virškinamojo trakto ligos ar tam tikrų vaistų vartojimas.
Geležies papildų savarankiškai vartoti nevertėtų
Jei vargina užsitęsęs nuovargis, galvos svaigimas, dusulys, dažnesnis pulsas ar plaukų slinkimas, nereikėtų skubėti pradėti vartoti geležies papildų. Pirmiausia pravartu kreiptis į savo šeimos gydytoją, papasakoti jam apie patiriamus simptomus ir atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar šių simptomų priežastis iš tiesų yra geležies trūkumas. Tai ypač svarbu todėl, kad šio mikroelemento perteklius organizmui gali būti žalingas, o netinkamai parinkta preparato forma ar dozė – sukelti nepageidaujamų reakcijų.
„Jei geležies stoka jau sukėlė mažakraujystę, tuomet skiriami geležies preparatai – jie gali būti vartojami per burną arba, tam tikrais atvejais, leidžiami į veną. Kai nustatoma geležies stoka be mažakraujystės, kiekvieno paciento situacija vertinama individualiai: vieniems gali pakakti mitybos korekcijų, kitiems prireikia ir papildomo gydymo. Tačiau svarbu ne tik atkurti geležies atsargas, bet ir išsiaiškinti, kodėl jos sumažėjo, kad būtų galima koreguoti priežastį ir sumažinti riziką, jog problema pasikartos“, – dalinasi J. Gerdvilienė.
Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad geležies atsargos neatsikuria iš karto. Esant mažakraujystei, hemoglobino kiekis per mėnesį gali padidėti maždaug 10–20 g/l, todėl gydymo trukmė priklauso nuo jos sunkumo. Jei nustatoma geležies stoka be mažakraujystės, atsargoms atkurti įprastai prireikia 3–6 mėnesių.
„Geležies atsargų tikrinimo dažnumas priklauso nuo individualios situacijos. Žmonėms, atsisakiusiems gyvūninės kilmės produktų, net ir nejaučiant jokių simptomų jas verta įvertinti bent kartą per metus. Geležies rodiklius taip pat pravartu stebėti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, aktyviai sportuojant ar sergant lėtinėmis ligomis. Nustačius mažakraujystę ir pradėjus gydymą, hemoglobino tyrimas įprastai kartojamas po 2–4 savaičių, o esant geležies stokai be mažakraujystės hemoglobino ir feritino rodikliai dažniausiai vertinami maždaug po 3 mėnesių“, – aiškina J. Gerdvilienė.
Geležies pasisavinimą slopina kava, arbata ir pienas
Tam, kad organizmas geriau įsisavintų geležį, preparatus svarbu vartoti tuščiu skrandžiu, kartu su vitaminu C. Vis dėlto jautresnį skrandį turintiems žmonėms jie gali sukelti pykinimą, pilvo diskomfortą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą ar specifinį metalo skonį burnoje.
Tokiais atvejais viena iš galimų alternatyvų – geležies bisglicinato forma, kurią galima vartoti valgio metu.
„Svarbu žinoti, jog geležies pasisavinimą gali bloginti kava, juodoji ir žalioji arbata, taip pat mačia, pieno produktai bei kalcio preparatai. Todėl tarp jų ir geležies papildų reikia palikti 1–2 valandų tarpą“, – sako Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja J. Gerdvilienė.
Atkūrus geležies atsargas organizme, svarbu pasirūpinti visaverte mityba – valgyti pakankamai liesos mėsos, jūros gėrybių, kiaušinių, ankštinių ir žaliųjų lapinių daržovių, viso grūdo kruopų bei sėklų. Geležies turinčius produktus naudinga derinti su citrusiniais vaisiais ar kitais vitamino C šaltiniais. Jei geležies trūkumą lėmė gausios menstruacijos, lėtinė liga, sutrikęs geležies pasisavinimas ar kita sveikatos problema, svarbu išsiaiškinti ir koreguoti pagrindinę priežastį kartu su savo šeimos gydytoju.
