Epilepsija yra viena dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Šiandien ją galima sėkmingai kontroliuoti parenkant tinkamą gydymą, o kelią iki jos gerokai sutrumpina diagnostinis elektroencefalografijos (EEG) tyrimas. Plačiau apie epilepsiją, tyrimą ir ligos gydymo priemones pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto prof. dr. Rūta Mameniškienė.
„Epilepsija yra liga, kuriai būdingi pasikartojantys epilepsijos priepuoliai, kylantys dėl staigios, dažnai netikėtos ir labai stiprios smegenų ląstelių, dar vadinamų neuronais, elektrinės iškrovos. Nors konkrečios priežastys yra nežinomos, tarp dažniausiai pasikartojančių – įgimti smegenų pakitimai ir uždegimai, smegenų augliai, traumos, insultai. Taip pat medžiagų apykaitos sutrikimai, imuninės ligos ir genetinės priežastys“, – dalinasi prof. R. Mameniškienė.
Gali pasireikšti bet kuriame amžiuje
Epilepsija dažniausiai pasireiškia priepuoliais, kurie kartais užsitęsia iki epilepsinės būklės, trunkančios kelias valandas ar net dienas. Svarbu paminėti, kad atsitiktinis vieną kartą patirtas priepuolis ar priepuoliai, kuriuos išprovokuoja tam tikros organizmo būklės, tokios kaip elektrolitų trūkumas, nėra laikomi epilepsija.
„Yra dvi pagrindinės epilepsijos formos: židininė, kai priepuoliai kyla vienoje smegenų vietoje ir ribotai išplinta vieno smegenų pusrutulio ribose, ir generalizuota, kai priepuoliai prasideda labai staigiai ir akimirksniu išplinta per abu smegenų pusrutulius. Priklausomai nuo to priepuolis gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo trumpalaikio sąmonės sutrikimo ir nevalingų kūno judesių iki viso kūno traukulių ir sąmonės netekimo“, – pasakoja gydytoja neurologė.
Ji pratęsia, kad epilepsija nėra paveldima liga ir gali pasireikšti bet kuriame amžiuje: kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji gali patirti priepuolių. Juos dažnai išprovokuoja miego trūkumas, stresas ir emociniai išgyvenimai, mirksinčios šviesos, nereguliarus vaistų nuo epilepsijos vartojimas.
Ligos diagnozei – EEG tyrimas
Prof. R. Mameniškienė dalinasi, kad epilepsija gali būti tiek visą gyvenimą trunkanti būklė, tiek išgydoma ar suvaldoma liga. Tai priklauso nuo jos atsiradimo priežasties, tipo ir individualios organizmo reakcijos į gydymą.
„Diagnozės nustatymui ypač svarbi ligos anamnezė, kai pacientas ir jo artimieji papasakoja, kaip įvyko priepuolis, kokios buvo aplinkybės ir ką tuo metu jautė pacientas. Tuomet atliekami diagnostiniai tyrimai, kurių pagrindinis yra elektroencefalografija (EEG). Jo metu registruojamas smegenų bioelektrinis aktyvumas ir nustatomi epilepsiniai pakitimai ar net užregistruojami priepuoliai. Jis padeda sužinoti, kokia epilepsijos forma serga pacientas, kaip jis reaguoja į gydymą ir net ligos prognozę – priepuoliai pasibaigs greitai ar liga progresuos“, – sako gydytoja neurologė.
EEG tyrimą skiria gydytojas neurologas, o rezultatus vertina patyręs neurologas, besispecializuojantis epilepsijos srityje. Prof. R. Mameniškienė pažymi, kad EEG tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Jį atliekanti slaugytoja prie galvos pritvirtina elektrodus, kurie registruoja smegenų veiklą. Jie nespinduliuoja ir į smegenis nesiunčia jokių signalų, todėl ligos pabloginti negali.
„Procedūros metu įprastai atliekamos dvi papildomos procedūros – gilaus kvėpavimo ir blyksinčios šviesos, o prireikus, ir papildomi testai. Tyrimas paprastai užtrunka iki 45 minučių, tačiau jei atlikus tyrimą gautos informacijos nepakanka, atliekamos papildomos, kartais net ir kelias paras trunkančios procedūros. Siekiant geresnio elektrodų kontakto su galvos oda, prieš tyrimą geriausia išsiplauti galvą, taip pat negerti kavos, kitų tonizuojančių gėrimų ir nerūkyti“, – teigia gydytoja neurologė.
Epilepsija gydoma vaistais
Patvirtinus epilepsijos diagnozę, skiriamas gydymas, kuris koreguojamas pagal patiriamų priepuolių dažnį ir stiprumą. Trims ketvirtadaliams pacientų padeda medikamentai, operacija ar kitos priemonės, tokios kaip klajoklio nervo stimuliatorius, dieta ar gilioji smegenų stimuliacija.
„Didžiajai daliai sergančiųjų ligą kontroliuoti ar išgydyti padeda vaistai, tačiau vieno recepto, tinkančio visiems, nėra. Epilepsija sergančiam žmogui yra didelė tikimybė susižaloti įvykus priepuoliui, todėl jam nereikėtų dirbti aukštumose, po vandeniu, prie atviros ugnies ar vandens telkinių. Sergantiesiems apribojamas ir vairavimas, darbas su elektros įrenginiais, o tai sukelia nemažai nepatogumų“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė prof. dr. R. Mameniškienė.
Gydytoja neurologė priduria, kad epilepsija sergantys žmonės, tinkamai vartodami vaistus ir turėdami sveikus mitybos bei sporto įpročius, gali gyventi visavertį gyvenimą, susilaukti sveikų vaikų, moterys – žindyti kūdikį.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. gruodį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.
Pranešimą paskelbė: Indrė Jankauskaitė-Činčė, UAB „coagency”
