HEPATITAS C

Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusas. Hepatito C virusas (HCV) anksčiau vadintu „nei A nei B hepatitu”.
Šiuo metu užsikrėtę daugiau kaip 4 milijonai amerikiečių.
Lėtiniu hepatitu C serga:

Europoje – 6 mln.;

Japonijoje – 7 mln.;

Amerikoje – 20 mln.

Hepatitu C serga visų amžiaus grupių asmenys, tačiau dažniausiai 20-39 metų amžiaus žmonės. Vyrai serga šiek tiek dažniau.

Ligos priežastys

Hepatito kaip ir visų virusų mikroskopinės dalelės, vadinamos „mikroorganizmais”, kurie patenka į ląsteles, sutrikdo ląstelių normalias funkcijas ir panaudoja šias ląsteles virusų padauginimui.

Didelė rizika užsikrėsti ūminiu hepatitu C yra:
narkomanams, vartojantiems intraveninių narkotikų;
kokaino uostytojams;
asmenims, anksčiau sirgusiems lytiniu keliu plintančiomis ligomis;
medikams, susižalojantiems infekuotomis adatomis;
keičiantiems sekso partnerius;
patyrusiems kraujo perpylimą iki 1990 metų
ir asocialiems asmenims.

Kokaino uostytojai naudoja nosinius šiaudelius, kuriais pažeidžiama nosies gleivinė ir taip pernešama infekcija. Dauguma jų yra ir narkomanai, vartojantys leidžiamųjų narkotikų. Nuo 5 iki 6 proc. hepatitu C infekuotų motinų kūdikių yra užsikrėtę. Šis skaičius išauga iki 14 procentų, jei motinai kartu pasireiškia ir gretutinės infekcijos. Užsikrėtimų hepatitu C per motinos pieną nebuvo užfiksuota. Lytiniai santykiai nėra didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu, nebent dažnai keičiami partneriai ir anksčiau pasitaikė lytiniu keliu plintančių ligų. Tatuiruotės, auskarų vėrimas taip pat kelia pavojų, jei tai atliekama nesteriliomis adatomis ir įranga. Alkoholis dar labiau pažeidžia virusų paveiktas kepenis ir pablogina ligos eigą.

Simptomai

Ligos eiga

Dauguma ligonių, kurie suserga C hepatitu, ligos pradžioje niekuo nesiskundžia. Būdamas užsikrėtęs Jūs galite jaustis visiškai sveikas, ir užkrėsti kitus. Dažniausias hepatito simptomas yra nuovargis. Kai kurie žmonės jaučia į gripą panašius simptomus, tokius kaip apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, nuovargis ir lengvas skrandžio skausmas. Retesni simptomai – tamsus šlapimas, odos ir akių junginių pageltimas (gelta) .

Lėtinis hepatitas C yra slaptas procesas, kuris lėtai progresuoja, keletą dešimtmečių nepasireikšdamas jokiais simptomais ir fiziniais požymiais, kol lėtinis kepenų pažeidimas pereina į nekrozę ir fibrozę, o galiausiai – į cirozę.

Komplikacijos

Maždaug 85% visų susirgusių pacientų liga pareina į lėtinį susirgimą. Panašiai kaip ir Hepatitas B, jei negydomas lėtinės C formos, didesnė tikimybė išsivystyti kepenų cirozei, kepenų vėžiui arba net kepenų nepakankamumui.
Žmonėms, sergantiems lėtiniu hepatitu C, yra padidėjusi nuolatinio kepenų pažeidimo arba kepenų vėžio rizika. Nedideliam skaičiui žmonių, susirgusių lėtiniu hepatitu, išsivystys toks sunkus kepenų pažeidimas, jog reikia atlikti kepenų transplantaciją.

Tyrimai

Hepatito C virusų antikūnai (anti-HCV) rodo esant ar buvus infekciją, tačiau iš jų negalima nustatyti, ar tai ūminė, ar lėtinė liga. Hepatito C RNR serumo mėginiais aptinkami cirkuliuojantys kraujyje virusai.
Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas kraujyje neparodo kepenų pažeidimo. Dėl to reikia daug išsamesnių tyrimų. Ultragarsinis kepenų tyrimas gali atskleisti kitas kepenų sunkumo priežastis, o kepenų biopsija – tai pažeidimo, sukelto lėtinio hepatito, histologinis įrodymas.

Gydymas

Vakcinos bei imunoglobulino, apsaugančio nuo hepatito C, nėra, kadangi žmogaus organizmas nepajėgus gaminti antikūnų visiems hepatito C genotipams. Tai sunkina vakcinos sukūrimą bei gydymą. Galbūt ateityje, pasitelkus imunologijos naujoves, pavyks ją sukurti.
Sergant ūminiu ar ryškiau paūmėjus lėtiniam hepatitui skiriamos lašinės skysčių infuzijos, o jei uždegimas labai aktyvus – prednizolonas (lašinamas į veną ar geriamas) .
Esant lėtiniam (kartais ir ūmiam) virusiniu C hepatitu – alfa-interferonas ir ribavirinas.
Peginterferonas alfa-2a pagerina sergančiųjų sunkiai gydomomis lėtinio hepatito C (HC) formomis gydymo rezultatus.
Tinkami gydymui ligoniai atrenkami remiantis kepenų fermentų padidėjimu ir kepenų bioptato tyrimo rezultatais, gydymas dažniausiai trunka 0,5-1 metus, kartais ir ilgiau. Jei nutraukus gydymą kepenų uždegimas vėl paūmėja, vaistai gali būti skiriami pakartotinai. Kadangi šie vaistai sukelia nemažai šalutinių reiškinių, o taip pat norint įvertinti gydymo efektyvumą, kas mėnesį kartojami kraujo tyrimai.

Patarimai

Vengti didelės sekso partnerių kaitos, praktikuoti saugų seksą. Šeimoje niekada nesinaudoti bendru skustuvu, dantų šepetuku. Jei yra infekuotas asmuo, atviros žaizdos turi būti pridengtos. Valgant tą patį maistą bei naudojant tuos pačius indus pavojaus užsikrėsti nėra.

Profilaktika