Juodligė (lot. anthrax) – pavojinga infekcinė liga, kuria serga gyvuliai ir žmonės.
Ligos priežastys
Juodligę sukelia stambus, lazdelės formos, sporas gaminantis mikrobas. Infekcijos šaltinis yra žolėdžiai gyvuliai. Jų liga pasireiškia viduriavimu kraujingomis išskyromis, kraujo užkrėtimu. Sergantys gyvuliai, išskirdami juodligės lazdeles su išmatomis ir šlapimu, užkrečia dirvožemį ir žolę, taip užkrėsdami kitus besiganančius žolėdžius. Žmonės dažniausiai užsikrečia tiesioginio kontakto su gyvuliu metu, todėl susirgimai neretai susiję su melžėjo, veterinaro, skerdiko, odos, kailio, vilnos apdirbėjo profesijomis. Įmanoma užsikrėsti valgant sergančio gyvulio produktus, įkvepiant užkrėsto oro, įgėlus kraują siurbiančiam vabzdžiui (juodligės židinyje) .
Juodligės sukėlėjai gali būti naudojami kaip bakteriologinis ginklas: infekcija pavojinga gyvuliams ir žmonėms, lengvai platinama įvairiais būdais.
Patekęs į organizmą, sukėlėjas dauginasi, išskiria nuodingas medžiagas, patenka į kraują ir formuoja atokius uždegimo židinius.
Juodligės sukėlėjai gali būti naudojami kaip bakteriologinis ginklas: infekcija pavojinga gyvuliams ir žmonėms, lengvai platinama įvairiais būdais.
Patekęs į organizmą, sukėlėjas dauginasi, išskiria nuodingas medžiagas, patenka į kraują ir formuoja atokius uždegimo židinius.
Simptomai
Ligos eiga
Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina 2-3 dienos. Ligos forma priklauso nuo užsikrėtimo būdo.
Odos formos metu, sukėlėjo patekimo vietoje atsiranda niežtinti raudona dėmė, kuri vėliau virsta gelsvo skysčio prisipildžiusia pūsle. Pūslė lengvai plyšta, jos vietoje susidaro opelė, aplink kurią formuojasi naujos pūslytės, kurios irgi greitai plyšta. Opelės susilieja ir virsta stambia neskausminga opa. Jos dugnas pasidengia sausu juodu įdubusiu šašu. Oda aplink opą būna labai patinusi, bet neparaudusi. Vystosi pažeistos srities limfmazgių uždegimas. Būna aukšta temperatūra, šaltkrėtis, bloga savijauta. Nukritus šašui, opa užgyja, jos vietoje lieka randas.
Plaučių forma pasireiškia uždegimu. Juodligės plaučių uždegimas būna sunkus: pasireiškia aukšta temperatūra, silpnumu, sąmonės pritemimu. Ligonis dūsta, atkosti daug kraujingų skreplių ir dažniausiai 2-3 parą miršta.
Žarnų formai būdinga aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas kraujingomis išmatomis. Mirštama 2-3 parą.
Sepsio (kraujo užkrėtimo) formai būdingas karščiavimas, paviršinės ir vidaus organų kraujosrūvos, smegenų dangalų dirginimo reiškiniai.
Odos formai būdinga opa užgyja per 2-3 savaites. Sergant kitomis formomis sveikstama sunkiai, dažnai vystosi komplikacijos. Pasveikstama tik laiku pradėjus tinkamą gydymą.
Odos formos metu, sukėlėjo patekimo vietoje atsiranda niežtinti raudona dėmė, kuri vėliau virsta gelsvo skysčio prisipildžiusia pūsle. Pūslė lengvai plyšta, jos vietoje susidaro opelė, aplink kurią formuojasi naujos pūslytės, kurios irgi greitai plyšta. Opelės susilieja ir virsta stambia neskausminga opa. Jos dugnas pasidengia sausu juodu įdubusiu šašu. Oda aplink opą būna labai patinusi, bet neparaudusi. Vystosi pažeistos srities limfmazgių uždegimas. Būna aukšta temperatūra, šaltkrėtis, bloga savijauta. Nukritus šašui, opa užgyja, jos vietoje lieka randas.
Plaučių forma pasireiškia uždegimu. Juodligės plaučių uždegimas būna sunkus: pasireiškia aukšta temperatūra, silpnumu, sąmonės pritemimu. Ligonis dūsta, atkosti daug kraujingų skreplių ir dažniausiai 2-3 parą miršta.
Žarnų formai būdinga aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas kraujingomis išmatomis. Mirštama 2-3 parą.
Sepsio (kraujo užkrėtimo) formai būdingas karščiavimas, paviršinės ir vidaus organų kraujosrūvos, smegenų dangalų dirginimo reiškiniai.
Odos formai būdinga opa užgyja per 2-3 savaites. Sergant kitomis formomis sveikstama sunkiai, dažnai vystosi komplikacijos. Pasveikstama tik laiku pradėjus tinkamą gydymą.
Komplikacijos
Veido opos linkusios komplikuotis sepsiu. Sepsio forma neretai komplikuojasi plaučių uždegimu ar žarnų pažeidimu, ir atvirkščiai, plaučių ir žarnų formos gali komplikuotis sepsiu. Nuo sepsio ligoniai miršta. Žarnų juodligė gali komplikuotis žarnų nepraeinamumu, žarnos opos prakiurimu.
Tyrimai
Odos forma dažniausiai nustatoma įvertinus klinikinius požymius, profesiją. Svarbu atskirti juodligę nuo kitos kilmės susirgimų. Juodligės diagnozę galutinai patvirtina sukėlėjo išskyrimas ir identifikavimas iš opos, skreplių, išmatų, kraujo.
Gydymas
Gydymą pradėti būtina kuo ankščiau, tik įtarus juodligę. Ligonis privalomai hospitalizuojamas. Suaugusiųjų juodligė pradedama gydyti ciprofloksacinu. Penicilinas ir doksiciklinas vartotini tik nustačius sukėlėjo jautrumą šiems antibiotikams. Nėščioms ir vaikams gali būti skiriama amoksicilino. Rekomenduojami ir kelių antibiotikų deriniai. Kartu su antibiotikais skiriamas specifinis gamaglobulinas, juodligės serumas. Vaisto vartojimo formą, kaip ir gydymą, priklausomai nuo ligos formos, eigos, epidemiologinės situacijos parenka ir skiria gydytojas. Gydymas trunka ne mažiau kaip 60 dienų. Tam, kad infekcija neplistų, pažeista galūnė imobilizuojama, vengiama chirurginių procedūrų. Organizmo apnuodijimui mažinti ir organizmo vidinių terpių pastovumui (homeostazei) palaikyti lašinami tirpalai į veną.
Patarimai
Profilaktika
Įtariant kontaktą ar kontaktavusiems su juodligės nešiotou, skiriamas profilaktinis mėnesio trukmės antibiotikų kursas, kartu skiriant vakciną nuo juodligės. Neturint vakcinos, antibiotikų skiriama iki 60 dienų. Kai kurių profesijų žmonės, kuriems yra didesnė tikimybė užsikrėsti, yra skiepijami. Slaugant ir perrišant ligonį, sergantį odos forma, būtina mūvėti gumines pirštines. Slaugantieji plaučių forma sergantį ligonį, privalo dėvėti priešmarinį kostiumą. Ligonio baltiniai ir palata dezinfekuojami. Juodligės profilaktikai svarbios veterinarinės-sanitarinės priemonės.