(Gyd. Edita Jaskelevičienė) Jei pajuntate pirmuosius ligos simptomus – pablogėjusią savijautą, šaltkrėtį, raumenų ar kaulų skausmus, gerklės perštėjimą ar skausmą, akių skausmą, ypač ryškesnėje šviesoje, reikia laiku pradėti gydytis. Mat virusinės ligos, tarp jų ir gripas, negydomos gali ilgai užsitęsti ar komplikuotis, virsti sunkesnėmis bakterinėmis ligomis.
Kas gi yra tas baisusis gripas? Ar įmanoma efektyviai su juo kovoti? Gripas – tai epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga ūminė eiga. Vienas pagrindinių šios ligos epidemiologijos bruožų yra tas, kad liga nepaprastai greitai plinta ir gali apimti net kelis kontinentus. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys įvairaus sunkumo gripu. Jų nosiaryklėje virusų randama iki 5 ligos dienos. Gripo virusai plinta oru, todėl apsisaugoti nuo jų labai sunku. Aplink kosintį ir čiaudintį ligonį iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusais, susidaro aerozolis, kuris ore gali išsilaikyti iki pusės valandos. Gripo inkubacinis (slaptasis) periodas trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, kartais ir ilgiau. Ligai prasidėjus sergantįjį pradeda krėsti šaltis, temperatūra staiga pakyla iki 39-40 laipsnių, prastėja savijauta, skauda galvą, laužo visą kūną, ypač kaulus, sąnarius, strėnas, skauda akis, atsiranda jautrumas šviesai, išryškėja bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas. Galvos skausmai labai stiprūs: labiau skauda kaktos ir antakių srityje, smilkinius ir giliai akiduobėse. Burnoje jaučiamas blogas skonis, užgula nosį, 2-3 ligos dieną prasideda sloga, kosulys, užkimsta balsas, dingsta apetitas. Organizmo intoksikacija reiškiasi bendru silpnumu, vangumu, karščiavimu. Temperatūra 1-2 ligos dieną būna didžiausia, o vėliau per 5-7 dienas sunormalėja. Bendras silpnumas ir vangumas tam tikrą laiką išlieka ir temperatūrai sumažėjus, vėliau pamažu praeina.
Gripui būdingos komplikacijos. Galimas plaučių, nosies ertmių uždegimas. Kartais pasitaiko ir nervų sistemos komplikacijų (encefalitas, meningitas ir kt.) .
Žinoma, organizmas gali ir pats įveikti bet kokią ligą, tačiau tokių sveikų žmonių, kurių imuninė sistema veikia puikiai ir geba apsaugoti organizmą nuo visų neigiamų faktorių bei ligų sukėlėjų, yra nedaug. Dabartinis intensyvus gyvenimas, kasdieniai stresai, judėjimo stoka, blogas mitybos režimas, nevisavertis maistas, poilsio trūkumas, dideli darbo krūviai, nervinė įtampa, per didelis fizinis krūvis – visa tai mažina mūsų organizmo atsparumą išoriniams infekciniams faktoriams. Šiais laikais sirgti darosi sudėtinga: darbas tapo didele vertybe, todėl visi labai jį saugo ir apie gulėjimą lovoje ligos metu net negali galvoti. Pajutę pirmuosius ligos simptomus, daugelis puola gydytis bet kokiais vaistais, kad tik liga atitoltų. Dažniausiai susirgę perka tai, ką pasiūlo aplinkiniai, ką perša reklama, t.y. gydosi cheminiais vaistais, padedančiais sumažinti ligos simptomus. Taip galima gydytis ypatingais atvejais: kai laukia svarbus susitikimas, neatidėliotini darbai, paskaitos ar kita. Tačiau toks gydymas tik sumažina ligos simptomus, bet nepašalina ligą sukėlusios priežasties. Simptomų mažinimas dažniausiai nėra teisingas ir efektyvus gydymo kelias. Juk, pavyzdžiui, temperatūra yra organizmo apsauginė reakcija – jos pakilimu mes reaguojame į ligos sukėlėjus. Kai temperatūra pakyla, greičiau žūsta virusai, bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai. Be to, aukštesnėje temperatūroje greičiau vyksta imunoglobulinų sintezė ir taip suaktyvėja pasipriešinimas ligos sukėlėjams. Todėl dirbtinai mažindami temperatūrą mes ne tik susilpninam organizmo apsaugines jėgas, bet ir padedame ligai įsigalėti.
Dar didesnė klaida – virusines ligas, tarp jų ir gripą, gydyti antibakteriniais preparatais. Mat profilaktinis antibiotikų vartojimas neapsaugo nuo bakterinių ligų, tačiau išsivysto atsparios tiems antibiotikams bakterijų formos. Tokios atsparios bakterijos tūno organizme, todėl kaskart susirgus bakterine liga reikia vartoti vis naujesnius antibakterinius preparatus.
Įsidėmėkite, kad yra natūralių preparatų, kurie padeda organizmui pačiam nugalėti ligą. Vienas iš jų – natūralus lietuviškas vaistas Acogripdilum. Tai daugiakomponentis homeopatinis preparatas, kurio sudėtyje yra puikiai parinktos penkios homeopatijoje plačiai naudojamos medžiagos: juodasis šeivamedis, apskritalapis eukaliptas, šilagėlė, šunvyšnė, baltoji brienė. Šiomis medžiagomis gydomos įvairios peršalimo ligos, nes jos teigiamai veikia gleivinę, mažina uždegiminius procesus, patinimą, vartojant šį vaistą palengvėja kvėpavimas. Jis puikiai tinka ir tada, kai ligos simptomai dar tik pradeda ryškėti, ir ligoniams, kurių kūno temperatūra jau pakilusi, simptomai akivaizdūs.
Sloga – gan dažna ir daug nemalonumų sukelianti liga. Jos neišvengia ir sergantys gripu. Visi puikiai žinome jos simptomus: čiaudulys, iš pradžių iš nosies tekančios skaidrios ir vandeningos išskyros, kurios vėliau tampa gelsvos ir tąsios. Nuolatinis sekreto išsiskyrimas dirgina ir aplinkinius audinius. Sloga gali pradėti reikštis praėjus vos kelioms valandoms nuo užsikrėtimo. Dėl išburkusios nosies gleivinės darosi sunku kvėpuoti, pradeda skaudėti galvą. Negydoma sloga gali sukelti ne vieną komplikaciją: otitą, sinusitą, laringitą, bronchitą. Tačiau slogos gydymas nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančiomis medžiagomis, kurios pakankamai populiarios šiuo metu – tik simptominis ir taikytinas trumpą laiką, nes nuolat sutrauktos kraujagyslės pažeidžia nosies gleivinę, ji pradeda atrofuotis ir tampa neatspari, o sloga sergame vis dažniau. Taip susidaro užburtas ratas.
Susirgus sloga padės puikus natūralus lietuviškas vaistas – Acorininum, kuris veikia nosies gleivinę, aktyvina kraujotaką, mažina uždegimą, taip gydydamas pačią ligą ir palaipsniui mažindamas simptomus.
Acogripdilum ir Acorininum vartojami, kol praeina ligos simptomai, o šiems išnykus gydymą reikia tęsti dar 1 savaitę. Jie puikiausiai tinka visoms amžiaus grupėms: kūdikiams, vaikams, nėščiosioms ar pagyvenusiems, kurių organizmai jautriai reaguoja į bet kokią medžiagą. Acogripdilum ir Acorininum sudėtyje esančių medžiagų suderinamumas griežtai atitinka homeopatijos taisykles. Šių vaistų galima nusipirkti vaistinėse be recepto, vartoti nebijant pakenkti organizmui.
Dar N.Pirogovas sakė, kad svaras profilaktikos pakeičia pūdą gydymo. Tad saugokite savo sveikatą – sportuokite, grūdinkitės, vartokite vitaminus, o susirgę – laiku pradėkite gydytis!
