Medicina, farmacija

Karantino pasekmės dantims arba ką daryti, kad šypsenos nesinorėtų slėpti po kauke

Daugiau kaip metus trunkanti pandemija užkirto kelią kokybiškam medicininiam gydymui, sukeliant įvairių sveikatos sutrikimų augimą. Pasak gydytojų, pastarieji ypatingai atsiliepė dantų būklei, mat odontologijos klinikos pagal numatytus Covid-19 karantino švelninimo LR etapus duris atvėrė vienos paskutiniųjų. Stomatologų teigimu, nuolatinis sėdėjimas namuose sumažino reguliarios higienos įpročius, o padidėjęs stresas tiesiogiai sukėlė kramtomųjų raumenų perkrovas, padidėjusį dantų jautrumą. Kaip atpažinti pirmuosius signalus, rodančius, kad būtina apsilankyti gydytojo kabinete ir kokią procedūrą rinktis, norint susigrąžinti sveiką šypseną?

Pakitęs gyvenimo būdas atsiliepė dantų būklei

Pasak „Vilniaus implantologijos namų“ odontologės Agnės Jocienės, pandemija parodė aiškią tendenciją – jei iki jos žmonės pas specialistus atvykdavo ne tik genami skausmo,  bet ir reguliarios priežiūros poreikio, tai „užsibarikadavus namuose“ daugelis gerokai apleido rūpinimąsi dantimis. Natūraliai, pasak jos, sušvelnėjus karantino suvaržymams, ypač po pirmosios bangos, pacientai plūstelėjo į kabinetus, kankinami ilgalaikių dantų skausmų, nulūžusių dantų ar turintys protezuotų dantų problemų.

„Ne tik pandemijos iššaukta higienos stoka turėjo neigiamos įtakos – žmonės ėmė vartoti daugiau greitai paruošto, daug cukraus turinčio maisto, be to, suintensyvėjo žalingi įpročiai. O ką jau kalbėti apie lig šiol patiriamą stresą, nerimą?

Todėl dabartinės pasekmės liūdina: fiksuojame stiprius dantų skausmus, kurių nebegalima numalšinti su minimalia invazija, paūmėjusius lėtinius uždegimus, lemiančius dantų šalinimą, nuskilusias restauracijas, gadinančias ne tik estetinį vaizdą, bet ir keliančias skausmą kramtant. Ypač pablogėjusi higiena lėmė ir daugybinių kariesų atsiradimą“, – dažniausiai pasitaikančius nusiskundimus vardija odontologė.

Prie rizikos faktorių priskiria ir stresą

Neseniai Amerikos odontologų asociacijos atlikta apklausa parodė, jog dėl pandemijos šalyje dantų griežimo problemos išaugo 71 proc., taip pat fiksuotas net 63 proc. padidėjęs skilusių ar nutrupėjusių dantų rodiklis bei 62 proc. išaugęs žandikaulio ir aplinkinių raumenų judėjimo skaičius. Specialistų teigimu, tokiems rezultatams įtakos neabejotinai turėjo Covid-19 viruso keliamas stresas.

Taip pat odontologė A. Jocienė sako, jog pastarasis veiksnys turi tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį visam žmogaus organizmui, įskaitant ir dantų būklę.

„Mums patiriant įtampą, dantis paprastai stipriai sukandame, sukeliame stiprų raumens susitraukimą, pertempiame raiščius, tai lemia suintensyvėjusį dantų dilimą, griežimą. Tokiais atvejais pacientas skundžiasi dantų jautrumu, kartais net skausmu, trupančiais dantų audiniais, žandikaulio sąstingiu, netgi galvos skausmais. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, stresas išties neigiamai atsiliepė dantų būklei“, – pastebi „Vilniaus implantologijos namų“ gydytoja.

Kada reikėtų sunerimti?

Pirmieji ženklai, į kuriuos neturėtumėm numoti ranka, pasak odontologės, yra:

  • Progresuojantis ar ilgalaikis dantų jautrumas,
  • spontaniniai, sunkiai malšinami dantų skausmai,
  • diskomfortas kramtant
  • tarpdančiuose besikaupiantis maistas.

Susirūpinti dantų būkle ir kreiptis pas specialistus derėtų ir esant kraujuojančioms dantenoms, savaime vykstančiam dantų trupėjimui, skausmingiems žandikaulio judesiams ar sąstingiui po nakties. Uždelsus, įspėja gydytoja, galima tikėtis komplikacijų, o dantų jautrumas ilgainiui gali sukelti nervo uždegimą, negydomi šaknų židiniai sukelti pūliavimą, tinimą, net lemti danties šalinimą. Dantims trupant ir to nesprendžiant laiku, gali tekti rinktis daug didesnes ir brangesnes restauracijas, o žandikaulio sąnario problemos tapti galvos skausmo priežastimi.

A. Jocienė pataria nekentėti diskomforto ir laiku užsirašyti vizitui pas odontologą. Pajutus pirmuosius simptomus, jos teigimu, pravartu registruotis dantų terapijos procedūrai.

„Tokia paslauga visuomet prasideda nuo pokalbio su pacientu. Išsiaiškiname, kuo jis skundžiasi ir kokie yra jo lūkesčiai. Mūsų, terapeutų, pareiga pirmiausia yra surasti ir identifikuoti skausmo šaltinį, tuomet užtikrinti sklandų beskausmį kramtymą bei, esant poreikiui, spręsti estetinio vaizdo problemas. Mano nuomone, terapinis gydymas prasideda nuo skausmo malšinimo ir funkcijos grąžinimo. Tačiau kai kuriems nuskilęs priekinio danties kraštelis yra daug didesnė problema nei pūliuojantis galinis dantis, todėl labai svarbu išgirsti pacientą ir surasti balansą jo gydymo plane“,  – atkreipia dėmesį odontologė.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB
Karantino pasekmės dantims arba ką daryti, kad šypsenos nesinorėtų slėpti po kauke