Na štai – vasaros vis dar nėra. Ir mus neretai apninka keistas, nesuvaldomas liūdesys, netgi savotiška apatija. Rodosi, pasislėptum nuo viso pasaulio – darbų, rūpesčių, žmonių – susiriestum po antklode į kamuoliuką. Keičiantis sezonui, ne vieną apninka panašios niūrokos mintys ar nuotaika. Jei nebe pirmą dieną mąstote apie savo veiklos beprasmybę, vertėtų susirūpinti – tai gali būti pirmieji depresijos požymiai.
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja, medicinos mokslų daktarė – psichiatrė Vita Danilevičiūtė sako, kad depresijų yra daug ir įvairių rūšių. Su metų laikais susijusios depresijos vadinamos sezoninėmis. Jos gali pasireikšti ne tik rudenį ar žiemą, bet ir saulėtuoju metų laiku. Šios ligos priežasčių medikai, deja, iki šiol negali įvardinti. „Šiandien mes žinome, kaip depresija pasireiškia, kokie yra jos simptomai. Gana gerai žinome, kaip ją gydyti – yra pakankamai gerų vaistų. Tačiau, kokios yra depresijos priežastys, kodėl pasireiškia būtent tam, konkrečiam žmogui, kodėl būna vasarą, o ne pavasarį – šiandien dar nežinome,” – teigė daktarė.
Nuovargio jausmas – svarbus depresijos požymis
Ne specialistui klastingąją depresiją atpažinti pakankamai sunku. Dažnai klaidingai galvojame, kad depresija – tai tik prislėgta nuotaika, tačiau ši liga turi daug daugiau simptomų:
1. Jaučiamės prislėgti.
2. Labai sumažėja darbingumas.
3. Nenorime eiti į darbą.
4. Nenorime užsiimti buities darbais, kankina visiška „benorystė”.
5. Niekas nebeteikia džiaugsmo.
6. Atsiranda nuovargio jausmas – vienas iš būdingiausių depresijos požymių.
Būtent nuovargio dr. V. Danilevičiūtė pataria neignoruoti, kadangi jis dažnai painiojamas su paprastu pavargimu. „Žmogus sako, aš tik pavargau. Aš labai daug dirbau ir pavargau, nieko čia baisaus. Tačiau taip yra ignoruojami, nepastebimi kiti depresijos požymiai,” – perspėja daktarė.
Fizinis skausmas gali skelbti depresijos pradžią
Negydoma depresija, kaip ir kiekviena liga, sunkėja. Žmogų apninka vis niūresnės mintys, neviltis, atsiranda kaltės, menkavertiškumo jausmas, netgi dingsta noras gyventi. Lietuvoje savižudybių vis daugėja, o tai sietina su depresija.
Verta žinoti, kad depresija gali pasireikšti pakankamai netipiškai. Neretai pacientas labiau jaučia fizinius pakitimus: skauda krūtinę, galvą, skrandį, o nuotaikos pakitimai – sutrikęs miegas – atsiduria antroje vietoje.
Tokia depresija, kai fiziniai simptomai stelbia dvasinę negalią, dažnai būna negydoma, kadangi žmonės paprasčiausiai kreipiasi ne į tą specialistą.
„Neretai konsultuojami pacientai nustemba, kodėl jiems skauda, – pasakojo V. Danilevičiūtė. – Jie man kalba: „Va, kažkas negerai skrandžiui, o Jūs teigiat, kad vis tik yra depresinių pakitimų, depresijos apraiškų.” Ir tik kai vartojant antidepresantus pagerėja savijauta, žmonės patiki, kad gali būti tokių depresijų, kur ryškiau pasireiškia fiziniai sveikatos sutrikimai.”
Stebėkite savo nuovargį
Žinoma, ne kiekvienas nuovargis – depresijos požymis. Jei vieną kitą dieną nusprendėte neiti į darbą ir pailsėti, tai visai normalu. Tačiau, jei, tarkime, po tų kelių dienų poilsio jaučiatės taip pat nuvargęs, jei praėjus savaitei savijauta nesikeičia ar blogėja, kai nepadeda net atostogos – susirūpinkite savo sveikata. Depresijos simptomu gali būti ir nuolatinis neišsimiegojimo jausmas: žmogus miega lyg ir ilgai 7-9 valandas, tačiau pabunda nepailsėjęs. Žodžiu, nėra konkretaus depresijos diagnozavimo recepto, tačiau visuomet paklauskite savęs: ar vienoks ar kitoks sveikatos sutrikimas trukdo dirbti, mokytis, bendrauti – gyventi įprastą gyvenimą įprastoje aplinkoje? Jei trukdo, pasirūpinkite savimi ir nedelsdami kreipkitės į medikus, išsiaiškinkite sveikatos sutrikimo priežastis.
Moterys serga dažniau
Oficiali statistika skelbia – visame pasaulyje moterys depresija serga 2-2,5 karto dažniau nei vyrai. Tikslios priežastys dar nenustatytos, tačiau manoma, jog tai susiję su moteriškų lytinių hormonų įtaka centrinės nervų sistemos funkcionavimui. Pagal oficialius mūsų šalies duomenis, Lietuvoje įvairiomis depresijos formomis moterys serga maždaug 3 kartus dažniau nei vyrai. Tiek yra užregistruota besikreipiančiųjų dėl depresijos, tačiau tai tik apytikslis skaičius. Nemažai žmonių bijo, nedrįsta, neieško pagalbos, ar paprasčiausiai nežino, kur ieškoti išeities.
Būtinai kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus
Tiems, kam labai nedrąsu keliauti tiesiai pas gydytoją, daktarė pataria bent jau paskambinti psichologinės pagalbos linijos telefonais ir papasakoti apie savo problemas ten dirbantiems profesionalams. Nejuokaukite su savo sveikata, ženkite pirmąjį žingsnį problemos sprendimo link. Apsilankykite psichikos sveikatos centruose, kurie įsteigti kaip atskiri poliklinikų skyriai ar kaip atskiros gydymo įstaigos. Juo labiau, kad kreiptis į psichikos sveikatos specialistus galite tiesiogiai, nereikia jokių terapeuto siuntimų. Juk depresija yra liga, kaip ir visos kitos. Ją būtina gydyti.
Gydykitės kantriai – iki pergalės
Reikėtų atminti, kad depresijos gydymas – ilgalaikis procesas. Antidepresantais pacientui gydytis reikia pakankamai ilgai – tai rekomenduoja Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacija, taip pat įvairių šalių psichiatrų asociacijos. Tarkime, žmogus pradėjo vartoti vaistus nuo depresijos, sveikata pagerėjo, sakykime, per 2 mėnesius ir jis jau jaučiasi geriau. Būtent nuo to pagerėjimo momento privalu antidepresantais gydytis dar ne mažiau kaip 4-6 mėn., kad būtų sustiprintas vaistų poveikis. Reikia žinoti, kad depresijos gydymas vaistais geriausiu atveju trunka apie pusę metų. Na, o jei per anksti, be gydytojo žinios, nutrauksite gydymą – nebus ir ilgalaikio efekto. Taip pat didelė tikimybė, kad depresija vėl atsinaujins, tad teks gydytis iš naujo ir daug ilgesnį laiką. „Žmonės skundžiasi, kad viskas yra gerai, bet viena blogybė –jiems reikia gerti vaistus, kurie primena ligą. Tai savotiškas psichologinis barjeras: savijauta lyg ir gera, o vis dar reikia vaistų,” – apie depresijos gydymo procesą pasakojo daktarė. „Mes dažnai modeliuojame savo savijautą pagal kitas ligas. Juk persirgę plaučių uždegimu tikrai dar pusmetį nevartojame vaistų nuo uždegimo. Tai dažniausiai mus ir glumina, tačiau kovoti su klastingąja depresija galima tik tokiu būdu. Nemažai tarptautinių tyrimų bei duomenų patvirtina faktą – antidepresantus reikia vartoti ilgai. Tad jei pradėjote gydytis, gydykitės kantriai ir – iki pergalės”.
Didelė psichologinės aplinkos reikšmė
Daktarė primena, kad vaistai niekuomet neturi būti vienintelė ir pirmoji depresijos gydymo priemonė. Medikui nustačius lengvą depresijos formą, pirmasis gydymo etapas yra psichoterapija. Jei pakanka psichoterapeuto ar psichologo pagalbos, vaistų gali ir neprireikti.
Daug įtakos mūsų psichinei sveikatai turi ir gyvenamoji aplinka. Sunku gydyti depresijos simptomų turintį pacientą, kuris nuolat patiria psichologinį diskomfortą: namų, darbo problemos, įtampa tikrai nepadeda pagyti. Juk aplinka veikia mūsų psichiką ir kiekvieną ligą. Jei žmogus serga gripu, gavo traumą ir tuo pat metu turi psichologinių rūpesčių – sveikti bus daug sunkiau. Depresijos atveju, nesvarbu sezoninė ji ar kitos rūšies, psichologinė aplinka reiškia labai daug. „Juk taip nesunku namie, darbe ar kažkur kitur pasakyti kitam žmogui gerą žodį, nusišypsoti. Bet dažnai mes to nepadarom. Ir galbūt dažniau turėtume savęs paklausti, ar verta pykti dėl niekų, ar apskritai gyvenime ne per dažnai kivirčijamės?” – sakė daktarė.
Nė vienas nesame apsaugotas
Pasak daktarės, dar viena problema, lydinti depresiją bei kitas psichikos ligas – aplinkinių netolerancija. Neretai žmogus nesikreipia į gydytojus tik todėl, kad bijo kitų pašaipos ar atstūmimo. Tačiau visiems derėtų atminti – nė vienas nesame apsaugotas. Depresija gali susirgti kiekvienas. Niekas negarantuoja, kad po metų ar dešimties jūs vis dar būsite sveikas. Lygiai taip, kaip niekas negali garantuoti, kad šią žiemą gripo epidemijos metu jūs nesirgsite, o sirgs tiktai kiti. Visiems mums dar reikia mokytis atlaidumo, takto bei tolerancijos. Įsiklausykite į daktarės V. Danilevičiūtės žodžius ir pamąstykite apie savo gyvenimo vertingumą:
„Mes kasdien gauname nepaprastai daug vien todėl, kad esame, gyvename, turime artimuosius, draugus, bendradarbius. Juk tai yra nepaprastai didelė vertybė. Mes turime galimybę būti geri kitiems.”
