Sveikata, grožis

Lietuvių pamėgtas karšis – kitaip: išbandykite Viduržemio jūros šalių receptą

Karšis – Lietuvoje viena mėgstamiausių gėlavandenių žuvų. Ir nors jame nemažai kaulų, karšiu mėgautis tai netrukdo. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad pirkėjai mėgsta ne tik atvežtines, bet vertina ir savo regiono žuvis, o rūkytas karšis jau tapo beveik tradiciniu vasaros patiekalu.

„Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria sveikai gyvensenai ir subalansuotai mitybai, o šiltuoju metų laiku, kai norisi kuo lengvesnio maisto, pirkėjų krepšeliuose dažnai atsiduria žuvis. Stengiamės nuolat pasiūlyti platų žuvies pasirinkimą ir plečiame asortimentą. Žinoma, pasiūla priklauso ir nuo sezono bei gamtos sąlygų“, – sako V. Juodkazienė.

Pasak maisto ekspertės, pirkėjai mėgsta ežerų žuvis, tokias kaip karšis. Tai nuo seno mėgstama ir itin didelę naudą sveikatai balta žuvis. Ir nors karšyje nemažai kaulų, jis išsiskiria nepaprastai švelniu savo skoniu.

Nuo upių iki Kuršių marių

Lietuvoje karšis dažniausiai aptinkamas giliose ir vandens augalais apaugusiose vietose: ežeruose, upėse. Šios žuvys taip pat gausiai gyvena ir Kuršių mariose. Lietuviai šias žuvis žvejodavo nuo neatmenamų laikų, iš jų virdavo sriubas, kepdavo keptuvėje. tačiau kadangi karšis priklauso plokščiašonių žuvų šeimai – šią žuvį ypatingai buvo ir yra mėgstama rūkyti ir iš jos ruošti išklotines.

Karšis natūraliai paplitęs ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje, randamas praktiškai visuose Šiaurės, Baltijos, Kaspijos, Juodosios ir Aralo jūrų baseinų vandens telkiniuose, Kaukazo regione. Kadangi karšiai pakelia nedidelį vandens druskingumą, jų galima yra ir Baltijos jūros priekrantėje, Kaspijos, Aralo ir Azovo jūros lagūnose. Karšiai paprastai užauga iki 40–75 cm ilgio, 5–7 kg svorio ir gyvena iki 23 metų. Jie daugiausiai minta nedideliais vėžiagyviais, moliuskais ir planktonais.

Anot maisto ekspertės, ši žuvis – ne tik visaverčių baltymų, bet ir įvairių mineralų bei vitaminų šaltinis, todėl tokią žuvį kaip karšis rekomenduojama valgyti bent kelis kartus per savaitę, po 100–150 gramų. Kartu su baltymais ir kitomis mineralinėmis medžiagomis šios žuvys turi retų maistinių medžiagų, kurios aptinkamos tik giliavandenėse žuvyse. Nors šios žuvys nėra itin didelės, vidutinio dydžio karšio porcijoje galite gauti pakankamą dienos vitaminų kiekį. Ši žuvis pasižymi didele A, B, C, D, E ir K vitamino gausa. Be to, juose dar yra ir B grupės, B6 ir B12 vitaminų bei omega-3 riebalų rūgščių.

Derinama su pačiais įvairiausiais skoniais

Lietuvoje, ypač pamaryje, karšiai dažniausiai valgomi karštai ar šaltai rūkyti bei džiovinti. Visgi, kulinarinių patiekalų iš karšių galimybės yra kur kas didesnės: iš jų gali būti verdamos žuvienės, jie gali būti kepami keptuvėje, orkaitėje, o šiltuoju laiku – karšis yra tinkamas kepti ir kepsninėje.

Žinoma, sveikiausias jo paruošimo būdas – virimas vandenyje arba ruošimas ant garų. Kadangi karšio skonis universalus – šią žuvį ruošti galima pagal pačius įvairiausius receptus. Pavyzdžiui, Azijoje ji yra dažnai gardinama čili pipirais ar imbieru. Italai ją derina su pankoliu ir alyvuogėmis arba pomidorais, Ispanijoje – citrina ir petražolėmis. Įdomu dar ir tai, kad senovės graikai ir romėnai karšį valgydavo šią žuvį derindami su pačiais įvairiausiais vaisiais.

V.Juodkazienė rekomenduoja karšį pasigaminti ir namuose ir siūlo itin nesudėtingą, tačiau įvairiems skoniams patiksiantį ir Viduržemio jūros šalyse itin pamėgtą receptą.

Karšis su pomidorų ir kaparėlių padažu

Jums reikės:

5 šaukštų alyvuogių aliejaus

Karšio

Žiupsnelio juodųjų pipirų

Žiupsnelio druskos 

2 skiltelių česnako

Žiupsnelio cukraus

1/2 citrinos sulčių

Saujos ketvirčiais supjaustytų vyšninių pomidorų

200 g mėgstamų alyvuogių be kauliukų

2 šaukštų kaparėlių

Šviežio baziliko

Šviežių petražolių

Pagaminimas:

Vidutinio dydžio keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, sudėkite pipirais ir druska pagardintą karšį. Žuvies gabalėlius apie keturias minutes kepkite iš kiekvienos pusės. Tuomet ištraukite, į tą pačią keptuvę sudėkite ketvirčiais supjaustytus vyšninius pomidoriukus, smulkintą česnaką ir įberkite šiek tiek cukraus, druskos ir pipirų. Po minutės įpilkite šviežiai spaustų citrinos sulčių ir sudėkite supjaustytas alyvuoges. Viską gerai maišydami pakepkite apie kelias minutes. Galiausiai į keptuvę suberkite baziliką, petražoles ir kaparėlius. Į gautą padažą dėkite karšį ir dar apie minutę pakepkite. Patiekite su bulvėmis ar kitu mėgstamu garnyru. Skanaus!

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum“