MAKŠTIES VĖŽYS

Makšties vėžys – tai piktybinis navikas, kuris vystosi iš makšties gleivinės arba iš makšties sienos jungiamojo ir raumeninio sluoksnio. Jis sudaro 0,4-2 proc. visų moters lyties organų piktybinių navikų. Tai palyginti retai pasitaikantis piktybinis navikas. Sergamumas makšties vėžiu yra 0,6 iš 100000 moterų. Juo serga įvairaus amžiaus moterys, dažniausiai sulaukusios 50-60 metų.

Ligos priežastys

Pirminis makšties vėžys pradeda augti iš ikivėžinių foninių ligų pažeistos makšties gleivinės. Ikivėžines ligas sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui: dažni makšties uždegimai (kolpitai) , lyties organų herpes virusas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV) , ilgai naudojami įdedami makšties pesarai, sukeliantys pragulas (naudojami gimdos iškritimo, makšties sienelių nusmukimo atveju) , nuolatinis makšties gleivinės dirginimas įvairiais plovikliais ir cheminėmis medžiagomis, opos, papilomos ir kondilomos (įvairaus dydžio karpinės išaugos iš makšties gleivinės) , ilgalaikis grynų estrogenų vartojimas.
Į įvairias makšties dalis gali išplisti gimdos kaklelio, gimdos kūno, kiaušidžių, kasos, skrandžio, storosios žarnos vėžys. Pastebėta, kad 30 proc. moterų, kurioms nustatytas makšties vėžys, prieš 5 metus buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys.

Simptomai

Kietas, gruoblėtas mazgas makšties sienelėjeKraujuojančios opos makšties sienelėjeBaltos išskyros iš lytinių takųDrumstos, kraujingos, dvokiančios išskyros iš makštiesKontaktiniai kraujoplūdžiai iš makštiesDubens skausmasKirkšnių skausmasŠlapinimosi sutrikimaiTuštinimosi sutrikimaiIšmatų pakitimai

Ligos eiga

Makšties sienelėje atsiranda kietas, gruoblėtas, greit augantis ir didėjantis mazgas arba kraujuojančių, standžiais, nelygiais, „išgraužtais“ kraštais kieto pagrindo opų. Iš pradžių skausmo nebūna, liečiant ir čiuopiant šie dariniai neskausmingi ar vos skausmingi. Augant ir išopėjus vėžiui, padaugėja baltų išskyrų iš lytinių takų, jose atsiranda kraujo priemaišų; vėliau iš makšties pradeda tekėti drumstos, kraujingos, nemalonaus kvapo išskyros. Jų kiekis gali būti įvairus, palaipsniui didėja. Po to prasideda savaiminiai arba kontaktiniai kraujoplūdžiai iš makšties (pavyzdžiui, po ginekologo apžiūros, po lytinių santykių) . Didėjant pažeistų audinių plotui, ima skaudėti gaktos, kryžkaulio, kirkšnių srityse bei įvairiose mažojo dubens vietose. Sutrinka gretimų mažojo dubens organų (šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos) funkcijos: ligonė dažnai po nedaug šlapinasi arba šlapimas susilaiko šlapimo pūslėje ir tampa sunku pasišlapinti net norint, nusišlapinus dėl šlapimo pūslės spazmų skauda pilvo apačią, šlapime atsiranda kraujo priemaišų, dar vėliau šlapinimasis tampa labai skausmingas, pasidaro sunku tuštintis, vargina vidurių užkietėjimai, vidurių pūtimai, pastovus noras tuštintis, išmatose atsiranda kraujo priemaišų.
Navikui peraugus tiesiosios žarnos sieneles ir dalinai užkimšus tiesiosios žarnos spindį, pakinta išmatų forma (kaspino ar slieko formos išmatos) , atsiranda pastovus intensyvus skausmas, paliečiantis tiesiąją žarną, išangę, kryžkaulį, sustiprėjantis bandant pasituštinti.

Makšties vėžys anksti ir greitai metastazuoja.
Pagal navikinio proceso išplitimą makšties vėžys skirstomas į 0, I, II, III, IVA ir IVB stadijas.
0 stadija – kai vėžys yra ikiinvazinis (piktybinės ląstelės apima tik paviršinį gleivinės epitelį) , nėra pakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių.
I stadija – kai navikas yra peraugęs makšties sienelę, bet neperžengia jos ribų, nepakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių.
II stadija – navikas peraugęs makšties sienelę ir aplinkinius audinius bei organus, bet nesiekia kaulinio dubens sienų, nepakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių.
III stadija – navikas peraugęs makšties sienelę, aplinkinius organus, pažeidęs kaulinio dubens sienas, gali būti metastazių vienos pusės kirkšnies limfmazgiuose, tačiau tolimųjų metastazių dar nerandama.
IVA stadija – navikas išplitęs už mažojo dubens ribų, peraugęs šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos sieną iki jų vidaus gleivinės, randama metastazių dubens, abiejų pusių kirkšnių limfmazgiuose, tolimųjų metastazių nėra.
IVB stadija – naviko dydis gali būti bet koks, metastazės dubens ir kirkšnių limfmazgiuose randamos arba ne, tačiau visada yra tolimųjų metastazių.

Komplikacijos

Makšties vėžio komplikacijos yra metastazės į plaučius, kepenis, kaulus, kirkšnis, dubens, paraaortinius limfmazgius.
Ligai pasiekus IV stadiją, susiformuoja fistulės – pratakos, jungiančios šlapimo pūslės ir makšties spindžius arba tiesiosios žarnos ir makšties spindžius. Susidarius pratakoms, iš makšties nevalingai gali tekėti šlapimas arba išmatos.
Po spindulinio gydymo dažnai išsivysto makšties nekrozė, susiaurėjimas, užakimas, radiacinis šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos uždegimas, tiesiosios žarnos susiaurėjimas ir išopėjimas, pratakos tarp makšties ir gretimų dubens organų.
Tokios komplikacijos po gydymo pasitaiko 10-15 proc. ligonių.

Tyrimai

Čiuopiama per makštį ir tiesiąją žarną (rektovaginalinis bimanualinis tyrimas) , atliekamas naviko nuograndų ir tepinėlių citologinis tyrimas (PAP testas) , naviko biopsija (audinių gabalėlio paėmimas specialiomis žnypliukėmis ir gautos medžiagos histologinis ištyrimas) . Pakenktoji makšties vieta apžiūrima vaizdą didinančiu optiniu prietaisu – kolposkopu.

Naviko išplitimui įvertinti apčiuopiami sritiniai kirkšnių limfmazgiai (esant metastazėms juose, kirkšnyje čiuopiami įvairaus dydžio, kieti, nelygūs, gruoblėti, paslankūs ar nepaslankūs, susiliejantys tarpusavyje dariniai) bei atliekami sudėtingesni instrumentiniai tyrimai: uretroskopija ir cistoskopija (šlaplės ir šlapimo pūslės apžiūrėjimas iš vidaus specialiu optiniu prietaisu – cistoskopu) , rektoskopija (tiesiosios žarnos apžiūrėjimas iš vidaus specialiu optiniu prietaisu) , izotopinės renogramos (įvertinama inkstų veikla, nustatomos galimos metastazės inkstuose) , ultragarsinis pilvo ir dubens organų bei limfmazgių tyrimas (echoskopija) , krūtinės ląstos priekinės ir šoninės rentgenogramos (ieškoma metastazių plaučiuose ir šalia pagrindinių bronchų esančiuose limfmazgiuose bei plaučių vartų limfmazgiuose) .

Visais atvejais atliekami bendrieji laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas) , užrašoma pacientės širdies veiklą atspindinti elektrokardiograma.
Svarbiausi tyrimo metodai, patvirtinantys makšties vėžio diagnozę, yra kolposkopija ir audinių biopsija su histologiniu ištyrimu.

Gydymas

Pagrindinis gydymo būdas yra spindulinė terapija.
Kai pirminis navikas išgydomas spinduliais, galima operaciniu būdu šalinti klubinius ir kirkšnių limfmazgius arba švitinti padidėjusius kirkšnių limfmazgius.
IV ligos stadijoje gydymas yra tik simptominis, nepanaikinantis ligos priežasčių, tik pašalinantis jos sukeliamus simptomus.
Baigus pirminio makšties naviko gydymą, ligonės yra reguliariai tikrinamos: pirmais metais – kas 3 mėn., antrais metais – kas 6 mėn., trečiais metais – kas 6 mėn., vėliau – 1 kartą per metus.

Patarimai

Patariama gydyti ligas, sudarančias palankias sąlygas makšties gleivinės epitelio ląstelėms supiktybėti (lėtinius ir dažnai besikartojančius makšties uždegimus, lytiniu keliu plintančias ligas ir kt., pragulas, trofines opas, papilomas ir kondilomas, visus neaiškius darinius makštyje, kylančius iš makšties sienelės gilumos) .

Profilaktika

Kadangi viena pagrindinių makšties vėžio ir ikivėžinių ligų priežasčių yra lytiniu keliu perduodamas žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir herpes virusas-2 patariama laikytis lytinių organų švaros ir higienos taisyklių, vengti atsitiktinių lytinių santykių ir lytinių partnerių kaitos. Atsitiktinių lytinių santykių metu tik prezervatyvai apsaugo nuo užsikrėtimo šiais virusais bei nuo kitų lytiniu keliu plintančių ligų (jokios kitos kontraceptinės priemonės nuo to neapsaugo) .
Kartą per metus moteriai rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją ginekologą, net ir nesant jokių ligų simptomų: apčiuopiant ir apžiūrint makštį skėtiklių pagalba, net mažiausi pokyčiai bus iškart pastebėti ir laiku pradėti gydyti.