Straipsniai

Mano lovelė vėl šlapia…

(Gyd. psichoterapeutė Jolanta Trinkūnienė) Dauguma mamų, kurių vaikai naktimis šlapinasi į lovą, aplanko pediatrus, neurologus, urologus ir kitus gydytojus. Atlikus šlapimo tyrimą ir atmetus vidaus organų susirgimus, problema neišnyksta. Tik tuomet vaikas nukreipiamas pas gydytoją – vaikų ir paauglių psichiatrą.
Kiekviena mama su nekantrumu laukia, kada gi pagaliau vaikas pradės prašytis ant puoduko. Jei mažylis nenori ant puoduko sėstis, susidaro papildomų rūpesčių ir šiaip atsiranda įvairiausių nepatogumų…
„Mano sūnui jau 8-eri, o jis vis dar šlapinasi į lovą, kai draugės vaikas jau seniai neturi šios problemos. Dieną manasis Irmantas pasiprašo, bet naktimis prisišlapina į lovytę ir dažnai ne po vieną kartą. Išbandžiau viską: ir bariau, ir gėdinau. Girdžiau daug įvairių medikamentų, žolelių, bet nepadėjo. Be to, ir pats Irmantas pradėjo bijoti, jog miegodamas neprišlapintų lovos, – guodėsi mama, – visus jau ir gydytojus, ir ekstrasensus aplankiau; ir niekas nepadėjo (žmonės kreipiasi drąsiau į kitus gydytojus negu į vaikų psichiatrus, matyt, iš įpratimo) . Ką man daryti?”
Tėvai į gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą pagalbos dažniausiai kreipiasi per vėlai.

Kas yra naktinis šlapimo nelaikymas (enurezė) ?
Tai dažnas sutrikimas. Naktimis į lovą šlapinasi kas penktas 5-erių metų vaikas, o 12-os metų – kas dešimtas. Šis sutrikimas neretai paveldimas.
Berniukams enurezė pasireiškia 3 kartus dažniau negu mergaitėms.
Šiaip vaikai nustoja šlapintis į lovą 3-5 metų amžiaus. Jeigu namie auga „šlapukas”, tai kenčia ne tik jis pats, bet ir visa šeima. O jeigu dar apie tai sužinos draugai, pažįstami…Vaikutis gyvena nuolat įsitempęs: bijo išvykti į stovyklą, į svečius su nakvyne, nes nakties metu gali prisišlapinti lovoje. Vaikai, kurie šlapinasi į lovą, patiria daug neigiamų emocijų. Tai trukdo vaiko asmenybės formavimuisi.

Kaip galima tokiems vaikams padėti?
Aišku, pirmiausia reikia ištirti, ar nėra kokių nors organinių pakitimų. Būtina išsiaiškinti, kiek kartų per savaitę vaikutis naktį šlapinasi į lovą, kiek per parą suvartoja skysčių ir t.t. Taip pat labai svarbu sužinoti, kaip į šią problemą reaguoja tėvai. Gydytojas turi aptarti su tėvais šią problemą, bendradarbiavimas turi būti nuoširdus. Sunku gydytojui padėti vaikui, jei tėvai nesilaiko duotų patarimų, nereguliariai lanko užsiėmimus, ignoruoja psichologinių priežasčių svarbą.

Ką daryti, jei priežastys psichologinės?
Naktinis šlapimo nelaikymas gali kilti dėl stipraus streso, nepalankios atmosferos šeimoje ar paprasčiausiai, dėl pervargimo nesilaikant dienos režimo.
Jeigu naktimis vaikas ima šlapintis, pradėjęs lankyti vaikų darželį arba mokyklą, tai gali būti įtampos, baimės pasekmė. Labai svarbu, ar pats vaikutis ryte jaudinasi dėl to, kad jis atsibudo šlapias, ar ne. Tie vaikai, kurie nesijaudina, paprastai būna pasyvūs, šiek tiek lėčiau besivystantys, jie miega taip giliai, kad tiesiog nieko nejaučia. Reikia išsiaiškinti, ar toks vaikas visada atsigula pakankamai anksti ir tuo pačiu laiku, o prieš miegą nusišlapina (geriausia, jei šlapinasi prieš užmiegant ) , ar vakare negeria daug skysčių.
Kai šlapintis pradeda jautrūs vaikai, pradėję lankyti vaikų darželį ar mokyklą, jie labai sunkiai emociškai išgyvena savo „bėdą”. Tokius vaikus reikia suprasti, paguosti.
Yra įvairių gydymo priemonių, kurios gali būti naudojamos namuose. Tai pvz., įvairios žolelės ir t.t.

Padėti gali kalendorius
Mažiems vaikams rekomenduoju sudaryti „sausų-šlapių” naktų kalendorių: popieriaus lape vaikutis turi nupiešti vieną iš pasirinktų piešinukų, kuris atitiktų „tą naktį” (pradžioje su vaiku aptariame, ką reikėtų piešti, esant „sausai” nakčiai, o ką – „šlapiai”) . Taip pat naudoju ir „pasiekimų knygelę”. Jos tikslas – padėti vaikui įgyti daugiau drąsos, matant akivaizdų gerėjimą. Pasitikėjimas – sėkmės garantas.
Kalendoriaus vedimas padidina vaiko susidomėjimą savo „bėda”. Daugelis vaikučių, vesdami kalendorių, konsultuojant vaikų psichiatrui, pasveiksta arba pradeda rečiau šlapintis į lovą. Labai svarbu geri vaiko šeimos ir gydytojo santykiai, abipusis pasitikėjimas.

Yra ir kitų pagalbos priemonių
Naktinė enurezė gydoma ir šiuolaikiniais vaistais, ypač teigiamų rezultatų sulaukiama, gydant minirinu (kiekvienu konkrečiu atveju parenkama individuali vaisto dozė ) . Gydyti medikamentais paprastai nepatariama jaunesnių kaip 5-erių metų vaikų. Gydymo kursas – 3 mėn. ir ilgiau. Jei gydoma trumpai ar vartojama nepakankama vaisto dozė, norimo efekto dažniausiai negaunama. Gydymą vaistais nuolat turi sekti ir koreguoti gydytojas, į kurį buvo kreiptasi.
Gydant enurezę sėkmingai naudojami garso signalus skleidžiantys aparatai. Šie prietaisai nustato labai tikslią šlapinimosi pradžią ir duoda signalą smegenims: „noriu šlapintis, reikia pabusti ir eiti į tualetą.” Aparatą reikia panaudoti kasnakt ilgesnį laiką. Naudoti prietaisą reikia dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina į lovą, kad išvengtume pasikartojimo.

Labai svarbus ir psichologinis tėvų nusiteikimas
Daugelis tėvų pagal vaiko elgesį miegant nujaučia, kad vaikas greit prisišlapins, ir vaiką pažadina. Tačiau žadinti vaiko nepatartina, kadangi taip ne tik neleidžiama išsimiegoti, bet ir trukdoma susidaryti normaliam valingo šlapinimosi refleksui – keldami vaiką naktį, tik išsaugote sausą lovą, o ne padedate vaikučiui įveikti šią bėdą.
Jokiu būdu negalima vaiko barti, bausti ar gėdinti. Aš dar niekada nemačiau vaiko, kuris norėtų šlapintis lovoje. Vaikas taip pat norėtų kuo greičiau nustoti naktimis šlapintis į lovą. Vaikui naktinis šlapimo nelaikymas yra didelė psichologinė problema. Juk vaikutis jaučia Jūsų nerimą bei supranta, kokio elgesio iš jo tikitės. Be to, jis bijo, kad apie jo problemą gali sužinoti draugai ar tėvų pažįstami. „Šlapukas” savo išgyvenimus giliai slepia ir neparodo net artimiausiems žmonėms. Todėl patariama tokį vaikutį, kaip galima anksčiau, kol vaikas dar nelanko mokyklos, parodyti vaikų ir paauglių psichiatrui.
Tik nepamirškite, kad kiekvienas vaikutis – tai individualybė, todėl nėra griežtų taisyklių, kada reikia pradėti mokyti švaros. Vienas vaikutis išmoks naudotis puoduku ir vienerių, kitas – dar šlapinsis į lovelę ir 4-5-erių.
Konsultacijų metu dažnai paaiškėja, kad viena iš psichologinių priežasčių, apsunkinančių sėkmingą enurezės gydymą, yra tėvų draudimas antroje dienos pusėje vartoti daug skysčių, sūrus maistas vakarienei, vertimas prieš miegą 3-4 kartus nueiti į tualetą, „specialus” lovos paruošimas, pakišant neperšlampamą medžiagą, 5-6-erių metų vaiko „apginklavimas” sauskelnėmis arba žadinimas 2-3 kartus naktį savo „procedūrai”. Drįstu teigti, jog visa tai – vien tik vaiko kankinimas.

Gydydama pagrindinį dėmesį skiriu nedirektyviai terapijai bei lygiagrečiai derinu ją su medikamentais. Bendraudama su vaikais, stengiuosi juos suprasti ir užjausti. Pirmiausia būtinai stengiuosi įgyti jų pasitikėjimą. Be abejo, svarbu parinkti ir atitinkamą dietą ir režimą. Stengiuosi, kad visi šeimos nariai įgytų teigiamą požiūrį į šią vaiko problemą ir stengtųsi jam padėti.
Galiu teigti, jog sėkmingas enurezės gydymas sumažina vaikų elgesio ir emocines problemas. Išgijusiems vaikams nebereikia nerimauti dėl nakties problemų, padidėja savigarbos jausmas. Sparčiausiai gyja vaikai, kuriems naktinis šlapinimasis yra dominuojanti problema, mažinanti gyvenimo kokybę.
Taigi enurezės gydymo pagrindiniai principai:
1. Vaiko emocijų ir elgesio koregavimas.
2. Tėvų emocinių santykių ir elgesio keitimas vaiko atžvilgiu.
Turite suprasti, kad nesate blogi tėvai vien dėl to, jog Jūsų vaikas šlapinasi naktį lovoje. Įtikinkite vaiką, kad jis irgi nekaltas dėl tokio veiksmo. Visada elkitės su savo vaiku kantriai bei švelniai ir nepasiduokite, kol pavyks išmokyti jį nebesišlapinti lovoje. Visam tam reikia nemažai laiko…
Norint greičiau sulaukti rezultato, reikia vaiko, gydytojo-vaikų psichiatro ir tėvų tarpusavio sutarimo.