Sausio 17 d., 11 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos šešėlinės Vyriausybės posėdis. Jame numatyta su specialistais apsvarstyti ortopedinės avalynės skyrimo ir kompensavimo tvarką. „Mes reaguojame į Lietuvos neįgaliųjų draugijos keliamus klausimus dėl ortopedinės avalynės. Valdžia nesprendžia problemų, su kuriomis susiduria tiek suaugę, tiek negalią turintys vaikai – ortopedinės avalynės skyrimo tvarka, gamybos terminai, kainos, priemokos bei įvairovė ir kt. Mes pasikvietėme specialistus ir teiksime pasiūlymus LR Prezidentūrai, Vyriausybei bei Seimui, siekdami palengvinti neįgaliųjų dalią“, – sako šešėlinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Pasak jos, šis projektas – dar vienas iš šėšėlinės Vyriausybės programoje numatytų darbų, skirtų padėti Lietuvoje negalią turintiems žmonėms. Posėdžio…
Lietuvos vaistinių asociacija teismo prašo panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą
Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė: Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Konkurencijos tarybos gruodžio 9 d. nutarimą pripažinti LVA pažeidus Konkurencijos įstatymą ir asociacijai skirtą baudą. 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kvietimu dalyvaudami teisėkūros procese, kurio metu buvome paprašyti pateikti bendrą asociacijos poziciją dėl naujų kompensuojamųjų vaistų antkainių dydžio, niekaip nepažeidėme konkurencijos taisyklių. Remiantis Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) teise, konkurencija tarp ūkio subjektų vyksta rinkoje, o ne teisėkūros proceso metu teikiamais pasiūlymais – bendri pasiūlymai teisėkūros procese pokyčio rinkoje nedaro. Dalyvaudami minėtame teisėkūros procese, griežtai laikėmės konkurencijos taisyklių reikalavimų. Pirma, LVA ir jos narės tarpusavyje nesidalino jokia komerciškai jautria…
Konstituciniam Teismui STI mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas
Sveikatos teisės institutas (toliau – STI) Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikė rašytinę nuomonę, pagrįstą mokslinio tyrimo, kuriame vertino galimybių paso mokslinį pagrįstumą bei poveikį, rezultatais. „Savo rašte Konstituciniam Teismui pabrėžėme, kad galimybių paso idėja grindžiama klaidingu teiginiu, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių užkrėtimo COVID-19. Tačiau vakcinų poveikis kitų žmonių užkrėtimui COVID-19 atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo netirtas ir ši informacija, pateikta vakcinų registracijoje naudojamuose dokumentuose, buvo prieinama galimybių paso įvedimo metu. Naujausi tyrimai parodė, kad COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria. Be to, mūsų įsitikinimu, galimybių paso naudą įrodantis matematinis vertinimas yra netinkamas. Vyriausybei patarinėję ekspertai tvirtina, kad galimybių pasas padėjo sustabdyti delta atmainos bangą…
2022-ieji organų donorystei buvo sėkmingi: rekordinis kepenų transplantacijų skaičius ir registruotas vyriausias organų donoras Lietuvoje
2022-ieji organų donorystei ir transplantacijai buvo sėkmingi: artimųjų pritarimas organų ir audinių donorystei daugybei žmonių suteikė galimybę pagerinti sveikatos būklę ar pasveikti ir buvo pasiektas rekordinis atliktų kepenų transplantacijų skaičius – 32. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) duomenimis, praėjusiais metais buvo registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46 donorai, o 31 donoras buvo multiorganinis. 2022-aisiais atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, kurios dovanojo viltį pasveikti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą daugybei sunkiai sirgusių žmonių. Taip pat šiemet buvo registruotas vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje. Jam buvo 85-eri. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių Donoro inkstai. Išskirtiniai gydytojų transplantologų pasiekimai Praėjusieji metai įeis…
Nustačius žmogaus papilomos virusą ar išgydžius jo sukeltus pokyčius užbėgsime už akių gimdos kaklelio vėžiui
”Gal kokį kartą mano ginekologė ir siūlė išsitirti dėl ŽPV, paėmė tepinėlį, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai būtume šnekėję”, – sako dėl nustatyto išplitusio gimdos kaklelio vėžio susikrimtusi nejauno amžiaus pacientė. O kai kuriose ES šalyse nuosekliai vykdant atrankinę patikros programą pakankamai sėkmingai kovojama su gimdos kaklelio vėžiu – Suomijoje šis grėsmingas susirgimas tapo reta onkologine liga. Pasitinkant gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitę gydytoja Rūta Čiurlienė ragina – laiku aptikus ikivėžinius pakitimus laimėsite gyvenimą. Anot Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus vedėjos gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Čiurlienės, svarbiausia nustatyti ikivėžinius pakitimus arba gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti anksti. „Raginu 25-60 m. moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje…
Staigūs svorio pokyčiai gali atsiliepti sveikatai: atskleidė, kaip to išvengti
2020 m. Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, daugumos suaugusių lietuvių mityba yra nesubalansuota ir netinkama, o antsvorį ir nutukimą šalyje turi virš 50 proc. žmonių. Pagrindinis būdas to išvengti – mitybos įpročių pokyčiai ir dieta. Tačiau išgirdus apie pastarąsias vis dar dažnai atsigręžiama į ketogenines dietas ar protarpinį badavimą. Specialistai tuo tarpu grūmoja pirštu ir ragina gerai apgalvoti tokius pasirinkimus, mat jie tinka ne visiems. Svarbu laikytis taisyklių Prieš kone dešimtmetį itin daug susidomėjimo sulaukęs protarpinis badavimas ir ketogeninė mityba, pasak BENU vaistininkės, kūno rengybos sportininkės Jūratės Vaičiūnienės, pastaruoju metu nebėra tokie populiarūs mitybos būdai. Jos teigimu, ketogeninė mityba buvo sukurta tam tikriems neurologinių sutrikimų turintiems ar onkologinėmis…
Gydytoja kardiologė: šaltis ir kvėpavimo takų infekcijos – širdžiai pavojingas duetas
Žiemos metu daugiau pacientų sulaukia ne tik traumatologai, bet ir gydytojai kardiologai, kadangi žema oro temperatūra neretai lemia įvairius širdies veiklos sutrikimus. Kokį poveikį šaltis daro širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui bei kokie yra papildomi veiksniai, žiemą didinantys širdies sutrikimų riziką, atsako gydytoja kardiologė. „Žiemą per šalčius sulaukiame daugiau pacientų, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla ar pakilusiu kraujospūdžiu. Kai šalta, širdis turi dirbti intensyviau, kad organizmas palaikytų šilumą. Dėl to padidėja kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, sumažėja kraujagyslių elastingumas, suprastėja deguonies ir kitų medžiagų išnešiojimas, kraujas sutirštėja, gali susidaryti krešuliai. Nemažą papildomą riziką kelia ir šaltajam sezonui būdingos kvėpavimo takų ligos“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė. Šildytis alkoholiu pavojinga Anot J. Jurgaitytės,…
Naujųjų metų tikslai subliūkšta iki pavasario: patarė, ką daryti, kad pasiektumėte
Artėjant metų pabaigai ar tik sulaukus naujųjų, jau tradicija tapo kelti tikslus. Vieni užsirašo juos darbo kalendoriuje, telefone ar kompiuteryje, kiti nešiojasi galvoje. Vis dėlto, svarbiausia tai, ar pavyksta juos įgyvendinti. Atlikti tyrimai rodo, jog tikslų vykdymas nutrūksta dar neprasidėjus pavasariui. Apie tai, kas gali padėti juos pasiekti, komentuoja psichologas Marius Daugelavičius ir budinčios BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė. Specialistai sutaria dėl vieno – jeigu žmogus laikosi tinkamos sistemos, viskas įmanoma. Be motyvacijos – nė žingsnio „Tikslas yra tai, ką žmogus nori pakeisti savo gyvenime“, – sąvoką apibrėžia psichologas M. Daugelavičius. Tradiciškai paprastai užsibrėžiami tikslai, susiję su fizine sveikata. Tai grindžia duomenų bazės „Statista“ duomenys. Daugiausia amerikiečių 2023-iaisiais pasižadėjo būti judresni, sveikiau maitintis…
Vaistininkė atsako: ar susergame peršalimu, nes iš tikrųjų peršąlame?
Dažnai tokius viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus, kaip sloga, gerklės skausmas ar kosulys, esame įpratę įvardyti vienu žodžiu „peršalimas“. Specialistų teigimu, visus šiuos negalavimus dažniausiai sukelia virusai, o ne šaltas oras. Tad kiek iš tikrųjų susirgę peršalimu galime sakyti, kad persišaldėme? Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus iš tiesų dažniausiai sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ irgi yra tiesos. „Peršalimas – vienas iš faktorių, kuris padeda virusams įsitvirtinti ir apeiti organizmo gynybą. Užsigrūdinusio žmogaus organizmas mažiau jautrus žemai temperatūrai, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis toks žmogus sirgs rečiau. Kiti faktoriai, kurie silpnina imunitetą ir padeda virusams: stresas, nuovargis, miego stoka, neįvairus ir perdirbtas maistas, buvimas…
Perspėjo tuos, kurie nuolat išgyvena stresą: poveikis jūsų širdžiai gali būti lemtingas
Šiuolaikiniame pasaulyje stresas yra kone kasdienis palydovas, kiekvienam mūsų dėl tam tikro gyvenimo būdo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo lygio pasireiškiantis skirtingai. Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių. Apie šią problemą, kitus galimus streso padarinius bei valdymo būdus pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė. Nuo įtampos sutrinka širdies darbas Greitas gyvenimo tempas ir tobulybės siekimas kelia įtampą. Žmogus nejučia atsiduria tarsi užburtame rate, kuris bėgant laikui iššaukia lėtinį stresą, dažniausiai suprastėja ir mityba. Pasak vaistininkės Lauros Mockutės, stresas yra susijęs su bendra asmens fizine ir emocine sveikata, todėl kiekvienas jaučiame nevienodas jo pasekmes. Egzistuoja dvi streso rūšys: ūmus arba lėtinis. Specialistės teigimu, priešingai…