Pajutęs pilvo pūtimą ar viduriavimą, dažnas pirmiausia bando prisiminti, ką neseniai valgė. Tačiau simptomai gali būti susiję ne su paskutiniu, o su dieną prieš valgytu maistu, nes skirtingai nuo alergijos, maisto netoleravimo simptomai dažnai pasireiškia pavėluotai. Daugėjant žmonių, kurių organizmas netoleruoja tam tikrų produktų, Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gintarė Stankutė primena, kad neverta kentėti nemalonių pojūčių, nes sprendimą dažniausiai pavyksta rasti pasikonsultavus su savo šeimos gydytoju. „Maisto netoleravimo atsiradimą gali lemti įvairios priežastys: fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas, stoka organizme, suaktyvėję imuniniai mechanizmai, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar sutrikimai, taip pat bendri virškinimo sutrikimai. Be šių veiksnių, vis dažniau pastebimos ir tokios priežastys kaip…

Nuovargis, sąnarių skausmas, bėrimai, pilvo pūtimas, o gal vis stiprėjantis „smegenų rūkas“ – simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai nesusiję. Tačiau kartais jie – pirmieji kūno signalai apie prasidėjusią autoimuninę ligą. Deja, daugelis į juos numoja ranka, o į gydytojo duris pasibeldžia tik tuomet, kai simptomai pradeda trikdyti kasdienybę. „Į vaistinę atėjusi jauna mergina skundėsi riešų, pirštų skausmais, patinimu, tirpimu, rytiniu sustingimu. Taip jautėsi jau tris mėnesius. Gėrė vaistus nuo skausmo, bet padėjo tik trumpam. Pasiūliau kreiptis į gydytoją – vėliau buvo diagnozuotas reumatoidinis artritas. Laiku paskirtas gydymas padėjo ligą suvaldyti – dabar ji jaučiasi kur kas geriau“, –  pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė. Anot jos,…

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 4 d., specialistai atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją – kai kurios onkologinės ligos vis dažniau diagnozuojamos jaunesniems žmonėms. Nors medicinos pažanga atveria daugiau galimybių sėkmingai gydyti vėžinius susirgimus, tam tikrų formų vėžys jaunėja, o sergamumo ir mirtingumo rodikliai šioje amžiaus grupėje gydytojams kelia nerimą.  Tarptautinis tyrimas, kurį atliko Londono vėžio tyrimų instituto mokslininkai, parodė, kad per 15 metų laikotarpį daugumoje iš 42 šalių (75 proc.) vyresnio amžiaus ir jaunesnių suaugusiųjų sergamumas penkiomis iš 13 tiriamų vėžio rūšių išaugo. Tačiau būtent žarnyno vėžio tendencijos buvo unikalios, nes maždaug 30 proc. tiriamų šalių sergamumas jaunesnio amžiaus suaugusiųjų amžiaus grupėse didėjo sparčiau nei vyresnio amžiaus…

Vaikai ir vaistai – dažnai ne pati lengviausia kombinacija. Kartais net pats reikalingiausias papildas ar vaistas tampa iššūkiu: vaikas negeria, išspjauna, skundžiasi skoniu. Kaip elgtis tokiose situacijose? „Vaikams skirtų vaistų ir maisto papildų gamyboje ypač didelis dėmesys skiriamas skoninėms savybėms, taip pat vaisto ar maisto papildo formai – skystai, kramtomai, tirpinamai – ir net išvaizdai. Tačiau ne visų veikliųjų medžiagų kartų skonį įmanoma visiškai užmaskuoti. Svarbu, kad tobulinant skonį nebūtų paaukotas veiksmingumas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. Gudrybės, kurios gali padėti Pasak vaistininkės, kartais vaikai turi labai konkrečių reikalavimų – kartą ji konsultavo vieną mamą, kurios ikimokyklinukas kategoriškai atsisakė gerti skystus vaistus.  „Temperatūrą teko mušti žvakutėmis, o antibiotiką…

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje šiandien pristatyta intensyviajai naujagimių reanimacijai skirta centrinė monitoravimo (stebėjimo) stotis. Medikams ji leis dar efektyviau stebėti gyvybinius mažųjų pacientų rodiklius, o tėvams suteiks galimybę būti šalia savo mažylių net sudėtingiausiomis akimirkomis. LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet gydoma apie 450–500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra anksčiau gimę, o 90–110 gimsta itin maži – sverdami mažiau nei 1500 gramų. Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių. Daliai šių pacientų intensyvi priežiūra reikalinga ne kelias dienas, o savaites ar net mėnesius, jų būklę stebint nuolat ir itin atidžiai. Neišnešiotų ar sunkiai sergančių naujagimių būklė gali pablogėti…

Klinikinis logopedas ligoninėje – tai sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis su sudėtingais ir dažnai gyvybiškai svarbiais sutrikimais, atsirandančiais po neurologinių pažeidimų. Po insulto, galvos traumų ar kitų galvos smegenų ligų pacientams gali sutrikti ne tik kalbėjimas, bet ir kalbos suvokimas, rijimas, balsas, skaitymas, rašymas bei pažintinės funkcijos. Šie pokyčiai daro tiesioginę įtaką žmogaus savarankiškumui, bendravimui ir gyvenimo kokybei. Tokiais atvejais klinikinio logopedo darbas tampa neatsiejama gydymo ir reabilitacijos proceso dalimi – jis padeda atkurti prarastas funkcijas, ieško alternatyvių komunikacijos būdų, užtikrina saugų rijimą ir prisideda prie paciento grįžimo į kasdienį gyvenimą. Apie klinikinių logopedų darbo specifiką ligoninėje, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus ir kalbos bei kitų funkcijų atkūrimo procesą aiškina Vilniaus universiteto ligoninės…