Respublikinės Šiaulių ligoninės  Onkologijos klinikoje  Radioterapijos skyrius buvo įkurtas 2008 metais – tuomet įsigytas ir pirmasis kompiuterinis tomografas (KT). Laikui bėgant įranga ėmė dažnai gesti, o, tobulėjant technologijoms ir gydymo metodams, nebeatitiko šiuolaikinių standartų. Įsigytas naujas prietaisas, būtinas virtualiai simuliacijai –  spindulinės terapijos gydymo individualiam planui rengti. Kompiuterinė tomografija – spindulinio gydymo planavimui Naujuoju kompiuteriniu tomografu dirba Onkologijos klinikos Chemoterapijos ir radioterapijos dienos stacionaro darbuotojai, atliekantys kompiuterinį tyrimą. Šis KT naudojamas ne diagnostiniu tikslu, o spindulinio gydymo planavimui.  Pacientams spindulinį gydymą skiria gydytojas onkologas radioterapeutas.  „Atliekame kompiuterinę tomografiją, siekiant nustatyti švitinimo tūrius. Technologė pacientą paguldo, esant reikalui taiko imobilizacines priemones ir atlieka tyrimą“, – pasakoja Vilma Kiseliovienė, septyniolika metų skyriuje…

Giedrius Steponaitis, Paulina Vaitkienė Neuromokslų institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kai smegenų ląstelės ima veikti prieš mus Kartais rimta liga apie save praneša netikėtai. Stiprėjantys galvos skausmai, staiga atsiradę traukuliai, sutrikusi kalba ar atmintis – simptomai, kurie gali visiškai apversti žmogaus gyvenimą. Viena iš galimų tokių simptomų priežasčių – galvos smegenų navikai, laikomi vienomis sudėtingiausių ir pavojingiausių ligų šiuolaikinėje medicinoje. Galvos smegenų navikai – tai neįprastai besidauginančių ląstelių sankaupos, kurios gali  augti agresyviai, skverbtis į aplinkinius audinius ir trikdyti gyvybiškai svarbias smegenų funkcijas. Viena pavojingiausių šių ligų formų – glioblastoma. Ji progresuoja itin greitai, dažnai atsinaujina net po gydymo ir iki šiol išlieka rimtu iššūkiu tiek gydytojams, tiek mokslininkams visame…

Žiema ir sniego pusnys daugeliui asocijuojasi su pramogomis gryname ore. Visgi pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie skaudžias žiemos pramogų pasekmes, kai čiuožinėjimas nuo tam nepritaikytų kalniukų baigiasi sunkiomis traumomis, neretai su negrįžtamomis pasekmėmis. Ekspertai pabrėžia, kad čiuožinėjimas nuo kalniukų turi savitų rizikų, kurias būtina žinoti ir stengtis jų išvengti.  Ortopedas traumatologas Dovydas Prascevičius pastebi, kad iškritus gausiam sniegui ir susiformavus sniego dangai išauga traumų, patiriamų čiuožinėjant nuo kalniukų, skaičius. Dažniausiai traumas patiria aktyviausieji žiemos pramogų dalyviai − vaikai ir paaugliai, tačiau pasitaiko ir suaugusiųjų traumų. Daugiausiai pavojų, pasak gydytojo, slypi ant mieste esančių kalniukų, kuriuos čiuožinėjimo trasomis paverčia patys žmonės.  „Miesto kalniukai ir šlaitai gali būti ypač pavojingi…

Kepenys – vienas sudėtingiausių žmogaus organų, nuo kurio priklauso viso organizmo stabili veikla. Jos dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas ir šalina toksinus. Tačiau šis organas neturi skausmo receptorių, todėl daugelis kepenų ligų ilgai nesukelia jokių simptomų. Dėl to kepenų ligos dažnai diagnozuojamos per vėlai, kai jų gydymas jau sudėtingas. Pasak prof. Limo Kupčinsko, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesoriaus, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovo, kepenys – labai svarbus mūsų organas. Jas, kaip ir širdį – turime tik vieną, ir šio organo ligos gali būti labai pavojingos mūsų sveikatai, netgi sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Kepenų cirozė – ilgo ir dažnai tyliai vykusio patologinio proceso pasekmė Viena tokių…

Sausio 13 d., 17.40 val., Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gyvybės langelyje Architektų gatvėje paliktas moteriškos lyties naujagimis. Apie paliktą kūdikį medikams pranešė automatiškai suveikusi gyvybės langelio signalizacijos sistema, veikianti visą parą ir iš karto informuojanti personalą. Naujagimės sveikatos būklė gera Mergaitė į gyvybės langelį buvo atnešta kruopščiai pasirūpinus jos gerove. Beveik 3 kg sverianti naujagimė buvo švariai aprengta, kartu palikti visi naujagimio priežiūrai būtini daiktai ir kūdikių maistas. Mažylė buvo susukta į tautinį trispalvį pleduką. Tokie pledukai įvairioms šalies ligoninėms buvo padovanoti vienos socialinės iniciatyvos metu. Sprendžiant iš kartu paliktų dokumentų, trijų parų naujagimė, panašu, jog gimė gydymo įstaigoje, tačiau ne Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pirminės medicininės apžiūros…

Vaistų vartojimas daugeliui atrodo itin paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės klysta dažniau, nei atrodo. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, turi reikšmingos įtakos gydymo eigai. Vaistininkai pastebi, kad žmonės dažnai nepamena, kada vaistus reikia vartoti prieš valgį, o kada po jo, o kartais juos vartoja tiesiog pagal nuojautą, todėl kyla nepageidaujamų pasekmių rizika. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, pacientai neretai mano, kad vaistus saugiausia gerti pavalgius,nors tokia nuostata ne visada teisinga. „Viena gydytoja pasakojo, jog pacientės vizito metu pastebėjo itin padidėjusį moters kraujospūdį – paaiškėjo, kad ji nebuvo išgėrusi vaistų, nes laukė pusryčių, manydama, jog vaistus galima vartoti tik po valgio.…

Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Fizinis pervargimas, emocinis išsekimas, miego sutrikimai, nuotaikų kaita ar nuolatiniai nugaros bei galvos skausmai – tai ne laikinas nepatogumas, o tylus kūno protestas. „Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė sako, kad šiuolaikinis žmogus vis dažniau nebeturi įpročio ilsėtis. Poilsis tampa „užmirštu gebėjimu“, o stresas – įprastu gyvenimo fonu. „Trumpalaikis stresas gali būti net naudingas – jis padeda susikaupti, mobilizuoja. Tačiau kai įtampa tampa nuolatine būsena, organizmas gyvena lyg avarinėje situacijoje: išsiderina nervų sistema,…

Sausas, dirginantis kosulys, nepraeinantis savaitėmis, dažnai laikomas užsitęsusio peršalimo pasekme. Visgi, priklausomai nuo kosulio trukmės ir lydinčių požymių, jis gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Apie tai, kuo skiriasi ūmus ir lėtinis kosulys, kada jis tampa žalingu organizmui ir kokių signalų nevertėtų ignoruoti, pasakoja Slengių šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Raminta Liebienė. „Kosulys yra natūrali organizmo apsauginė reakcija į kvėpavimo takus dirginančias medžiagas ir svetimkūnius. Jo metu iš kvėpavimo takų pašalinamos kenksmingos dalelės, virusų likučiai ir uždegiminis sekretas, todėl trumpą laiką trunkantis simptomas dažniausiai yra naudingas. Tuo metu užsitęsęs, varginantis kosulys, kuris ima trikdyti kasdienę veiklą, gali būti žalingas sveikatai. Tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį kosulį svarbu…