Padidėjęs prakaitavimas ir intensyvesnis jo kvapas dažnai yra nepatogi tema, kuria vengiama kalbėtis ne tik su artimais draugais, bet ir su gydytojais. Visgi Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė įspėja – pasikeitęs prakaitavimo pobūdis bei kvapas gali būti rimtas signalas apie beprasidedančią ligą ir čia namie turimos higienos priemonės ar brangios kosmetinės procedūros nebepadės. Kodėl prakaituojame? Prakaitavimas, kaip nurodo profesorė, yra normali organizmo reakcija, kurios pagrindinė užduotis – termoreguliacija, bet kartu atliekamos ir kitos funkcijos: nežymi detoksikacija (šalinamas šlapalas, pieno rūgštis, mikroelementų perteklius), odos barjero ir mikrobiotos palaikymas (prakaitas turi antimikrobinių peptidų), elektrolitų, skysčių pusiausvyros palaikymas, cheminė komunikacija“ – kai išskiriamos medžiagos veikia kaip feromonai, turintys…
Kai vaikas nebevalgo: gydytoja apie nematomą grėsmę Lietuvos šeimoms
Naujausioje Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF ataskaitoje skelbiama, kad 2024 m. visame pasaulyje mitybos nepakankamumas buvo nustatytas 42,8 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Iš jų 12,2 mln. kentėjo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo. Kitaip tariant, 6,6 proc. pasaulio vaikų iki penkerių metų amžiaus nustatytas mitybos nepakankamumas, o 1,9 proc. – sunkus. Ši problema ryškiausia Pietų Azijoje – šiame regione mitybos nepakankamumas pernai nustatytas net 14,1 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Skirtingose Afrikos žemyno dalyse šis procentas svyruoja tarp 5 ir 7 proc. Bendrame Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, į kurį įtraukta ir Lietuva, jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų su nepakankama mityba pernai buvo 1,6 proc. Vaikų klinikinės…
Kraujo bijau tiek, kad alpstu
Jeigu jūsų šeimoje ar artimųjų, draugų rate yra žmogus, kuris paniškai bijo kraujo, vengia tikrintis sveikatą, atlikti kraujo tyrimus – šis projekto „Pagalbos tiltai“ straipsnis yra būtent apie tai. Julija Užkurnienė, medicinos gydytoja, psichoterapeutė, mindfulness mokytoja dalijasi praktinėmis įžvalgomis, ką daryti susidūrus su šia fobija. Sunkiai serga 3-4 proc. pasaulio gyventojų Kraujo baimė turi medicininį terminą – vadinama hematofobija – ir ji priskiriama kraujo, infekcijų bei sužalojimų fobijų grupei, nurodo Amerikos psichiatrų asociacija. Įdomu tai, kad ši fobija tyrinėjama jau nuo 9-ojo dešimtmečio, todėl šiandien gerai žinomos šio tipo fobijos galimos atsiradimo priežastys bei gydymo būdai. Tačiau apie viską – nuo pradžių. Tikriausiai daugeliui yra tekę sutikti gyvenime bent vieną…
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė: kodėl gliukozės kontrolė svarbi net ir sveikiems žmonėms
Su Sveikuolių sąjungos viceprezidente ir „Cukraus detoksas“ tinklaraščio autoreKristina Ragauskaite kalbamės apie tai, kas iš tiesų nutinka, kai pradedi sąmoningai kontroliuoti pridėtinio cukraus ir greitųjų angliavandenių kiekį. Pasak jos, sprendimas keisti mitybą nebuvo drastiškas – greičiau neišvengiamas. Ilgainiui kaupėsi signalai, kuriuos daugelis linkę ignoruoti: nuolatinis nuovargis, energijos svyravimai dienos metu, potraukis saldumynams ir jausmas, kad „valgau lyg ir normaliai, bet savijauta vis tiek prasta“. – Kada supratote, kad cukraus ir greitųjų angliavandenių mityboje yra per daug, ir kas paskatino pradėti kontroliuoti gliukozę nors esate sveika? Tai nebuvo vienas konkretus momentas, greičiau palaipsnis suvokimas jau daugiau kaip prieš dešimt metų. Sveika gyvensena domėjausi visada, tačiau mano mityboje, kaip ir daugelio žmonių,…
Žiemos švenčių kelionėse – svarbus dokumentas telefone: sertifikatas gali išgelbėti atostogas
Įpusėjus moksleivių žiemos atostogoms ir artėjant Naujiesiems metams, Lietuvos gyventojai gausiai leidžiasi į keliones po Europą – ieškoti sniego kalnuose, aplankyti šventiškai pasipuošusias sostines ar pasitikti Naujuosius svečiuose kraštuose. Tačiau paskutinę minutę kraunant lagaminus ir skubant į oro uostą, ne vienas supranta palikęs namuose svarbų dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę. Valstybinė ligonių kasa primena: net ir jau būnant svetur, patogiai ir greitai galima susiformuoti ją pakeičiantį sertifikatą, kuris užtikrins nemokamą būtinąją medicinos pagalbą Europos šalyse. Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų, žiemos šventės yra metas, kai keliautojai dažniau kreipiasi dėl privalomąjį sveikatos draudimą įrodančio sertifikato – tiek pamiršus Europos sveikatos draudimo kortelę, tiek jos nespėjus pasigaminti iki kelionės. Šis…
Tyrimas: kas antram šalies gyventojui šventiniai fejerverkai – keliantys pavojų turtui ir sveikatai
Kone pusė šalies gyventojų (49 proc.) teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Tuo metu 8 proc. apklaustųjų nurodo, kad dėl įvairios pirotechnikos jie patys ar jų turtas yra patyrę žalą. Gyventojų patirtį patvirtina ir draudikų fiksuojami duomenys − daugiausiai žalų fejerverkai pridaro namų turtui, tačiau skaudžiausios jos tuomet, kai nukenčia žmonių sveikata. Remiantis didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, pernai metų sandūroje (2024 m. pabaigoje ir 2025 m. pradžioje) buvo registruota 19 kreipinių dėl fejerverkų sukeltų žalų. Vidutinė per šį laikotarpį išmokėtų žalų suma svyruoja apie 1,8 tūkst. eurų, nurodo draudimo…
Cholesterolis gali žudyti tyliai: kodėl nejaučiame pavojaus ir ką daryti, kol dar ne vėlu
Daug žmonių, paklausti apie cholesterolį, linkteli – girdėta, bet negąsdina. Tačiau būtent tai ir kelia didelę grėsmę: nors padidėjęs cholesterolis dažniausiai neturi jokių simptomų, jis gali sukelti širdies infarktą, insultą ar kraujotakos sutrikimus. Cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė naujausiose Europos kardiologų draugijos (ESC) gairėse dėl cholesterolio valdymo įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, galinčių sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų – iki šiol išliekančių pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje – riziką. Norint suprasti, kodėl cholesterolio kiekis apskritai svarbus, pirmiausia reikėtų žinoti, kad tai – natūrali, organizmui būtina medžiaga. Ji padeda gaminti hormonus, vitaminą D, tulžies rūgštis, dalyvauja ląstelių statyboje. Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja prisijungęs prie baltymų, vadinamų lipoproteinais. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) padeda pašalinti cholesterolį…
Informuoja dėl vaistinio preparato „Dupixent“ kompensavimo
Farmacijos bendrovė „Sanofi Winthrop Industrie“, atstovaujanti vaistinio preparato „Dupixent“ (veiklioji medžiaga – dupilumabas) registruotoją, priėmė sprendimą nutraukti derybas su Tarpinstitucine derybų dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų nustatymo komisija, todėl nuo 2026 m. sausio 1 d. šis vaistas, skirtas sunkiam atopiniam dermatitui gydyti, nebebus kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. „Derybų komisija viso proceso metu siekė susitarimo, kuris užtikrintų pacientams prieigą prie veiksmingo ir saugaus gydymo, kartu išlaikant fondo biudžeto tvarumą. Tačiau derybų baigtis visada priklauso ir nuo vaisto gamintojo galimybių bei sprendimo taikyti Lietuvai priimtinas sąlygas. Deja, gamintojas nusprendė nebetęsti derybų, todėl susitarimas nebuvo pasiektas“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Daniel Naumovas. Valstybinė ligonių kasa kartu…
Dantų implantacija šiandien: nuo mitų iki sprendimo, kuris pakeičia gyvenimo kokybę
Dantų implantacija vis dar apipinta mitais ir baimėmis – vieni jos vengia dėl kainos, kiti bijo skausmo, o kai kurie įsitikinę, kad ji skirta tik vyresniems žmonėms. Tuo tarpu odontologijos klinikos „Dentvalda“ Kaune gydytojas odontologas, burnos chirurgas Valdas Labanauskas sako, kad šie stereotipai dažnai kainuoja žmonėms ne tik sveikatą, bet ir pasitikėjimą savimi. Žmones dažniausiai stabdo ne realūs pavojai, o įsisenėję mitai „Didžiausia pacientų baimė – skausmas ir komplikacijos. Jie prisiskaito internete ar prisiklauso iš pažįstamų apie nesėkmingus atvejus. Deja, būtent nesėkmės labiausiai plinta iš lūpų į lūpas, o sėkmingi atvejai atrodo tarsi savaime suprantami“, – dalijasi gydytojas. Pasak daugiau kaip 30 metų patirtį dantų atkūrime turinčio specialisto, šiandieninė implantacija…
Vytenis Povilas Andriukaitis. Profilaktika – kaip sparčiau aptikti vėžio spąstus
Europos Sąjungos (ES) institucijose skambinama pavojaus varpais – pinigų vėžio gydymui lyg skiriama nemažai, o apčiuopiamų rezultatų nematyti. Tad ko reiktų imtis? Pabandykime kiek detaliau paanalizuoti, kad ir prostatos vėžio ankstyvą nustatymą, kuris ES lygiu lieka opi problema. Deja, ES prevencijos priemonėms skiriama tik iki 3 proc. nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų, o tai per mažai. Nors visi lyg žino, kad nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas yra svarbūs neigiami faktoriai, sukeliantys daugybę susirgimų, tame tarpe ir vėžį, bet padėtis keičiasi sunkiai – prevencijai dėmesys per mažas, o ir vien švietimo nepakanka. Kita tendencija – Europoje išlieka nemaži skirtumai tarp šalių gydant prostatos vėžio diagnozę turinčius ligonius:…
