Staigūs, aštrūs sąnario skausmai, dažniausiai naktį ar anksti ryte – taip dažnai prasideda podagros priepuolis. Nors ši liga ilgą laiką buvo siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, vis dažniau ji diagnozuojama ir jaunesniems pacientams. Statistika rodo, kad pasaulyje podagra paliečia daugiau kaip 50 mln. gyventojų, o Lietuvoje sergančių šia sąnarius paveikiančia liga yra daugiau nei 50 tūkst. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė teigia, kad pacientai dažniausiai domisi, kaip greitai numalšinti podagros skausmą, tačiau rečiau – kaip užkirsti kelią ligos paūmėjimams. Pasak jos, ilgalaikę savijautą lemia ne momentinė pagalba, o tinkami gyvenimo įpročiai, ypač mityba – ją pakoregavus galima reikšmingai sumažinti simptomus ir net išvengti skausmo. Kokio maisto ir gėrimų reikėtų vengti?…
Susiruošėte į siaubo parką? Papasakojo, kodėl taip trokštame adrenalino, ir atskleidė, kam šiurpių pramogų reikėtų vengti
Artėjant Helovynui, Lietuvoje duris atveria vis daugiau siaubo parkų, žadančių „trilerio“ patirtis ir ekstremalias pramogas, kai benzininiais pjūklais nešini aktoriai gąsdina adrenalino ištroškusius lankytojus. Ar tokios patirtys saugios mažamečiams ir jautresniems žmonėms? Ar gali stiprūs išgyvenimai paveikti miegą, nerimo lygį ar emocinę būseną? Specialistės atskleidė, kodėl mus jaudina ekstremalios patirtys, kaip jos veikia mūsų psichikos sveikatą, papasakojo, kam tokios linksmybės gali būti pernelyg įtemptos, ir patarė, kaip nuraminti sudirgintą nervų sistemą. Mūsų psichikos – ne vienodo jautrumo instrumentai Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, siaubo pramogos dažnai vertinamos kaip smagus nuotykis, tačiau stiprūs išgyvenimai jautresniems žmonėms ir vaikams gali turėti ilgalaikį poveikį bendrai gyvenimo kokybei – pavyzdžiui, gali suprastėti miego kokybė,…
Rudens konferencija – puiki galimybė tobulėti ir bendrauti
Respublikinė Šiaulių ligoninė drauge su Pažangiosios medicinos draugija surengė tradicinę kombinuotą rudens konferenciją „Šiuolaikinės vidaus ligų praktikos kelias: iššūkiai, gairės, sprendimai“. Konferencija skirta visų specialybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams: išplėstinės praktikos slaugytojams, slaugytojo padėjėjams, radiologijos technologams, ergoterapeutams, biomedicinos technologams, kineziterapeutams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, medicinos genetikams, akušeriams, išplėstinės praktikos vaistininkams, vaistininkams, farmakotechnikams. Pilnutėlėje salėje bei prie kompiuterių ekranų susirinkusiems klausytojams sudaryta puiki galimybė bendrauti ir tobulėti. Pažangos keliu Konferencija, kaip įprasta, prasidėjo sveikinimo žodžiu. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigas laikinai einanti pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė pasidžiaugė, kad ligoninė ne tik puoselėja tradicijas, bet ir eina pažangos ir inovacijų keliu. „Norėčiau paskatinti, kad ši konferencija taptų ne tik…
Rožinio spalio misija – ar įmanoma pakeisti krūties vėžio sergamumo situaciją?
Kalbėti apie krūties vėžį – būtina, kad išsaugotume gyvybes Kalbėti apie tai, kas paliečia tūkstančius Lietuvos moterų – apie krūties vėžį – yra jautru, svarbu ir būtina. Tai diagnozė, kuri akimirkai sustabdo visą gyvenimą, pakeičia ne tik moters kasdienybę, bet ir visos šeimos pasaulį. Krūties vėžys neturi amžiaus ribų – jis pasiekia tiek jaunas mamas, tiek moteris, kurios mano, kad pavojus jau praeityje. Tai iššūkis gydytojams, bet kartu ir mūsų, kaip visuomenės, atsakomybė. Šiandien Lietuvoje su šia diagnoze gyvena daugiau nei 21 tūkstantis moterų. Kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų, o apie 500 moterų nuo šios ligos miršta. Tai nėra tik skaičiai – tai gyvenimai, šeimos, jų istorijos. Nors nuo…
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pozicija dėl viešojoje erdvėje paskelbtos informacijos
Nuoširdžiai užjaučiame mūsų ligoninės buvusios darbuotojos G. V. artimuosius bei kolegas dėl netekties ir apgailestaujame, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, neatitinkančios tikrovės, ir kad netektis tapo viešų diskusijų objektu. Pabrėžiame, jog visi skundai dėl galimo mobingo ir priekabiavimo Ligoninėje nagrinėjami nustatyta tvarka – įstaigoje veikia Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisija, kurios išvadomis vadovaujamasi, taip pat paskirtas atsakingas asmuo, į kurį gali kreiptis darbuotojai, pastebėję ar patyrę smurto ar priekabiavimo apraiškas darbo aplinkoje. Kiekvienas gautas signalas yra ištiriamas, o rekomendacijos – įgyvendinamos. Ligoninė, kaip ir dauguma šalies gydymo įstaigų, be abejo, neišvengia kasdieninės veiklos iššūkių – tiek personalo pritraukimo, tiek organizacinių procesų tobulinimo srityse. Tai natūrali sveikatos sistemos realybė, su…
Atšalus orams svarbu nepamiršti judėti: šiandien vaikai perpus silpnesni už savo tėvus
Šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai juda gerokai mažiau nei ankstesnės kartos – jų fizinis pajėgumas susilpnėjęs net perpus. Tai pastebi HOBIVERSE sporto treneris Laimutis Lukoševičius, beveik 25 metus dirbantis su jaunimu treniruočių salėje. Jo įžvalgas patvirtina ir Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros vadovas, Santaros klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, docentas Tomas Aukštikalnis: šiuolaikiniai vaikai juda per mažai. Įsibėgėjant šaltajam sezonui, specialistai ragina nepamiršti svarbiausio – kasdienio fizinio aktyvumo. Jaunimas silpnesnis nei jų tėvai Pasak trenerio L. Lukoševičiaus, vaikų fizinė būklė per kelias kartas pastebimai suprastėjo. „Sostinės vaikų ir jaunimo centre dirbu beveik 25 metus. Per visą šį laikotarpį matau aiškią tendenciją – jaunimas silpnėja. Jie…
2026 m. PSDF biudžetas leis užtikrinti svarbiausių sveikatos paslaugų tęstinumą
Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) ir Vyriausybė pritarė 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys apie 4,3 mlrd. eurų, tai yra 9,4 proc. (369 mln. eurų) daugiau nei 2025 m. patvirtintame biudžete. Lyginant su faktiniu šių metų pajamų vykdymu, biudžetas didėja apie 8 proc. (321 mln. eurų), todėl fondo galimybės papildomam sveikatos sistemos finansavimui išlieka ribotos. „Šiuo finansiškai įtemptu valstybei laikotarpiu planuojamas 2026 m. PSDF biudžetas leis išlaikyti sveikatos paslaugų prieinamumą, užtikrinti medikų uždarbio augimą. Taip pat svarbu planuojamų finansų apimtyje tęsti pradėtus sveikatos sistemos pokyčius, kad gyventojai gautų reikiamas paslaugas laiku ir be papildomos finansinės naštos“, –…
Ištrinti neįmanoma: kas nutinka informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?
Noras greičiau atlikti užduotis, rasti kūrybiškų minčių ar tiesiog sutaupyti laiko – motyvai, kurie kasdien daugybę darbuotojų paskatina atsiversti ne įmonės patvirtintą, o bet kokį viešai prieinamą dirbtinio intelekto (DI) modelį. Tačiau šis, atrodo nekaltas įprotis, gali suketi grėsmių visai organizacijai. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas sako, kad vadinamasis „šešėlinis DI“ (angl. shadow AI), kai darbuotojai be įmonės žinios naudojasi neautorizuotomis programėlėmis, tampa vis rimtesniu iššūkiu. Deja, įmonėms jo pasekmės gali būti itin skaudžios. Situacijos mastą iliustruoja ir tarptautiniai tyrimai. IBM 2025 m. „Duomenų pažeidimo kainos ataskaitoje“ nustatyta, kad net 20 proc. tirtų organizacijų patyrė saugumo pažeidimų dėl to, jog darbuotojai užduotis atlikdami fone naudojo šešėlinį DI kaip „ChatGPT“,…
Kaip išsirinkti patogius batus ir apsaugoti pėdų sveikatą – pataria daugiau nei 20 metų su avalyne dirbanti specialistė
„Nuo to, kokius batus avime, priklauso ne tik mūsų kasdienis komfortas, bet ir ilgalaikė sveikata. Pėdos yra viso kūno atrama, jų būklė tiesiogiai veikia laikyseną, eiseną, sąnarius ir net stuburą. Netinkamai pasirinkti batai gali sukelti ne tik diskomfortą – jie ilgainiui lemia pėdų skausmus ir deformacijas“, – sako technikos mokslų daktarė Birutė Sinkutė, daugiau nei du dešimtmečius dirbanti su avalynės gamintojais ir ugdanti šios srities specialistus Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Pėdos – kūno sveikatos pamatas Anot specialistės, pėda – tai unikali biomechaninė konstrukcija, kuri kiekvieną dieną atlaiko milžiniškas apkrovas. Ji sudaryta iš 26 kaulų, daugybės sąnarių, raiščių ir sausgyslių, todėl net menkiausi jos pakitimai gali turėti įtakos visam kūnui.…
Daug moterų bijo kalbėti apie savo kūną: gydytoja ginekologė paaiškina, nuo ko pradėti
Nors apie moterų sveikatą kalbame vis atviriau, kai kurios temos tebėra apsuptos tylos, gėdos jausmo ir delsimo, kurie neretai kainuoja brangiai – ne tik emocinę ramybę, bet ir sveikatą. Vis daugiau moterų pirmiausia renkasi pasitarti su gydytoju nuotoliniu būdu per tam skirtas sveikatos priežiūros platformas, tokias kaip „uhealth“. Plačiau apie tai, kodėl kai kurių ginekologinės sveikatos temų moterys vis dar baiminasi ir ką su tuo daryti, pasakoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė. „Dažnai moterims sunkiausia kalbėti apie lytinio gyvenimo problemas. Net jei pagrindinis nusiskundimas susijęs su lytinių santykių kokybe, kiekybe ar nemaloniais pojūčiais, dauguma pacienčių pradeda kalbą nuo kitų temų, o po to lyg tarp kitko priduria, kad yra klausimų šioje srityje.…
