Kai vaikas darželyje vis dar netaria žodžių, pradinukas susiduria su skaitymo sunkumais, o suaugęs žmogus po ligos ar traumos nebegali kalbėti, jiems reikia ne tik specialisto, bet ir žmogaus, kuris išklausys, padrąsins ir padės atgauti pasitikėjimą savimi. „Kai suaugęs žmogus po ligos ar traumos nebegali pasakyti savo vardo – jis ne tik negali kalbėti, bet ir jaučiasi sutrikęs, bejėgis. Tokiu atveju logopedo darbas tampa labai artimas psichologo veiklai, nes svarbu išklausyti, palaikyti, padrąsinti. Kartais net nesupranti, ką jis sako, bet matai emociją, ir tai yra tikra“, – sako Meda Sadeckienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos  dėstytoja, logopedė. Pasak jos, logopedo darbe svarbus ne tik teorinis žinių bagažas, bet ir…

Žmonės, dirbantys sveikatos ir socialinės rūpybos sektoriuose, nuolatos rūpinasi dešimtimis, o kartais ir šimtais pacientų. Dažnai tai – fizinis darbas, kurio didelę dalį sudaro pacientų pakėlimas ir perkėlimas iš vienos vietos į kitą. Šio darbo keliama rizika dažnai lieka neįvertinta, nors iš tiesų gali turėti rimtų ilgalaikių padarinių.  Dėmesys – slaugos specialistų ergonomikai Socialinės rūpybos ir slaugos srities darbuotojams kasdien tenka didelis fizinis krūvis, kurį sudaro iš pažiūros nesunkūs veiksmai – žmogaus perkėlimas iš lovos į vežimėlį, pagalba atsistojant, atsisėdant ar paguldymas atgal į lovą. Vis tik, daugelis nė nesusimąsto, kad pasikartojantys, nelengvi fiziniai veiksmai gali stipriai atsiliepti specialistų sveikatai – pavyzdžiui, sukelti traumas ir tapti ilgalaikių sutrikimų priežastimi. Pasak…

Dar visai neseniai manyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) būdingas tik vaikams ir su amžiumi praeina, todėl suaugusieji, patiriantys panašius sunkumus, ilgą laiką nebuvo vertinami rimtai. Vis dėlto šiandien aišku, kad dalis vaikų šio sutrikimo neišauga – jo požymiai išlieka ir suaugus, dažnai sukeldami nemažai iššūkių kasdieniame gyvenime. Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja psichiatrė Rima Juknaitė pabrėžia, kad nediagnozuotas ADHD gali lemti sunkumus darbe ir santykiuose, o sužinojus apie savo sutrikimą daugeliui pacientų palengvėja. „Ilgą laiką ADHD buvo diagnozuojamas tik vaikams, kurie negali ramiai nusėdėti vienoje vietoje, nuolat judina rankas ir kojas, triukšmauja. Tačiau užaugus sutrikimas niekur nedingsta, tik keičiasi jo išraiška. Suaugusiesiems motorinis aktyvumas…

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Tai metas, kai visame pasaulyje primenama: krūties vėžys – ne nuosprendis, jei liga nustatoma laiku. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai pabrėžia, kad profilaktinė patikra gali išgelbėti gyvybę, o reguliarus tikrinimasis – svarbiausias žingsnis užkertant kelią ligos progresavimui. 1 iš 10 moterų Lietuvoje serga/susirgs krūties vėžiu – tai dažniausia vėžio diagnozė, kurią išgirsta moteris Lietuvoje. Krūties vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje – tai išgydoma liga: Moterys nuo 45 iki 70 metų Lietuvoje yra kviečiamos kas dvejus metus atlikti prevencines mamogramas – šis tyrimas gali išgelbėti gyvybę. „Krūties vėžys dažnai būna klastingas, nes ne visada pasireiškia aiškiais simptomais. Dažnai moterims, pastebėjusioms pakitimus, jau būna pažengusi ligos…

Ruduo – metas, kai virtuvė vėl kvepia obuoliais, prieskoniais ir ką tik iš daržo parneštomis daržovėmis. Kol gamta ruošiasi poilsiui, mes ruošiamės žiemai – pildome lentynas stiklainiais, o šaldiklius – vasaros gėrybėmis. Šis metas – ne tik tradicinis pasiruošimas šaltajam sezonui, bet ir puiki proga pasirūpinti savo sveikata.Specialistės papasakojo, kuo skiriasi konservavimas, fermentavimas ir šaldymas, patarė, kokius produktus rinktis kiekvienam būdui, ir atskleidė, kaip išlaikyti jų maistinę vertę. Fermentavimo nauda šaltuoju laikotarpiu Pasak BENU vaistininkės Eglės Petrulėnės, ruduo – ne tik derliaus nurinkinėjimo, bet ir pasiruošimo šaltajam sezonu metas. „Šaldymas, fermentavimas ir konservavimas – tai iš kartos į kartą perduodami maisto paruošimo būdai, tapę ne tik jaukia rudenine tradicija, bet…

Kiekvienam svarbu kuo ilgiau išsaugoti sveikas akis ir gerą regėjimą. Jei nepavyksta, akių šviesą padeda susigrąžinti gydytojai oftalmologai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus gydytojai oftalmologai pacientams, praradusiems regėjimo aštrumą, gali pasiūlyti naujų gydymo metodų, modernių priemonių. Artėjant spalio 9-ajai, Pasaulinei regėjimo dienai, Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus gydytojos oftalmologės Lina Kurtinė ir Kamilė Račkelytė pasakoja ne tik apie naujas galimybes, gydant akių ligas, bet ir skatina kiekvieną rūpintis savo akimis kol regėjimas geras ir nenumoti ranka, jei regėjimas silpsta, akys pavargsta ar skauda. Svarbiausia – patiems saugoti akis Galimybių įveikti akių ligas bei koreguoti regėjimą yra daug ir įvairių, tad kuo ilgiau išsaugoti regėjimą ir sveikas akis turėtų…

Nuotolinė medicina sparčiai populiarėja visoje Europoje – tokias paslaugas teikia jau 77 proc. Europos regiono šalių, rodo naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Lietuvoje ši praktika taip pat prigijo ir sparčiai populiarėja – pernai nuotolinės konsultacijos sudarė apie penktadalį visų šeimos gydytojų vizitų. Vis dėlto daugeliui vis dar kyla klausimų – kokiose situacijose nuotolinės konsultacijos iš tikrųjų padeda labiausiai ir kokie įsitikinimai apie jas tėra mitai. Trejus metu pacientus nuotoliniu būdų platformoje „uhealth“ konsultuojantis šeimos gydytojas Domas Denisovas pasidalino savo patirtimi. Vienas iš dažniausių klaidingų įsitikinimų – kad nuotolinėje konsultacijoje pacientai kalba ne su tikru gydytoju. „Pačioje darbo su „uhealth“ klientais pradžioje pacientai pasitikrindavo, ar jie kalbasi su tikru gydytoju. Buvo…