Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė bus prijungta prie didžiausios Alytaus regiono ligoninės ir ateityje galės pasiūlyti gyventojams platesnį paslaugų spektrą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė, kurios savininkės teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), būtų reorganizuota ją prijungiant prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės. „Sujungiant Alytaus ligonines užverčiamas vienas Lietuvos sveikatos sistemos lapas – Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė buvo likusi vienintele tokio pobūdžio monoprofiline ligonine šalyje. Baigus įstaigų pertvarkymą, tuberkuliozės gydymo paslaugas teikusios įstaigos bus galutinai perorientuotos į daugiaprofilinių paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad pacientams bus užtikrintos įvairesnės ir kokybiškesnės paslaugos, o sutaupyti administraciniai ištekliai bus nukreipti tiesiogiai pacientų gydymui“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.…
Lytiškai plintančių infekcijų simptomai dažnai būna tylūs: kaip užbėgti rimtoms komplikacijoms už akių?
Kasmet pasaulyje diagnozuojama iki 400 milijonų lytiškai plintančių infekcijų (LPI), o naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje šių susirgimų kreivė taip pat nežada leistis žemyn. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akušerė-ginekologė Gintarė Čipinienė paaiškina, kad tokio pobūdžio infekcijos gal būti perduodamos ne tik lytinių santykių metu, todėl būti atidiems ir apsaugoti sau brangius žmones gali padėti savalaikiai ištyrimai. LPI gali sukelti bakterijos, parazitai arba tam tikri virusai, kuriuos užsikrėtęs asmuo perduoda įvairių lytinių santykių metu, per kūno skysčius ir odos pažeidimus. Užsikrėsti LPI galima net ir saugaus sekso metu, kadangi prezervatyvai neuždengia lytinių organų visapusiškai. Gydytoja G. Čipinienė paaiškina, kad pirmuosius LPI simptomus pastebėti gali būti sunku, kadangi daugumos šio pobūdžio infekcijų…
Pandemijos mastui prilyginama liga – vaikų nutukimas
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius keturis dešimtmečius perteklinė kūno masė arba kitaip vadinamas nutukimas pasaulyje išaugo daugiau nei penkis kartus. 1990 metais su nutukimu gyveno 31 milijonų vaikų ir paauglių, 2022 – daugiau kaip 160 milijonų pasaulio vaikų ir paauglių turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Neramina ir Pasaulio nutukimo atlaso (World Obesity Atlas) prognozė, jog 2035 metais nutukimu gali sirgti daugiau nei 4 mlrd. žmonių. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų kardiologė Simona Bereikienė pastebi, kad vaikų nutukimas – rimta, visame pasaulyje sparčiai didėjanti problema, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, padidėjusią riziką susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Labai svarbu ir…
Gimdos miomų gydymas: išskiria vieną itin efektyvų metodą
Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kaip žirnis, iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas radiologas Andrej Afanasjev pažymi, jog apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais, bei pasakoja apie tai, kaip ši sveikatos būklė yra gydoma, norint pacientei sugrąžinti gyvenimo kokybę. „Tiksli priežastis, galinti išprovokuoti šių darinių atsiradimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka estrogenų ir progesterono hormonų veikla. Visgi, svarbu žinoti, jog dalis moterų, turinčių gimdos miomų, gali nejausti…
Vaistinėse išaugo greitųjų COVID-19 testų pardavimai
Vasarai persiritus į antrąją pusę, „Gintarinės vaistinėse“ fiksuojami didesni nei įprasta greitųjų koronaviruso testų pardavimai. Per pastarąsias dvi savaites COVID-19 testų pardavė 60 proc. daugiau nei prieš tai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet greitųjų COVID-19 testų pardavimai liepą išaugo daugiau nei 140 proc. „Pajutę peršalimo simptomus, gyventojai užsuka į vaistines ne tik vaistų, bet ir greitųjų COVID-19 testų. Galime pasidžiaugti visuomenės sąmoningumu: pacientai puikiai supranta rekomendacijas pasitikrinti, kad užkratas nebūtų platinamas toliau. Juo labiau, kad šiltuoju metų laiku netrūksta ir didesnių susiėjimų, asmeninių švenčių, kurių metu COVID-19 infekcija gali būti paskleista ir tarp labiau pažeidžiamų visuomenės grupių – senyvo amžiaus, imuninėmis ligomis sergančių žmonių, taip pat kūdikių ir…
Kodėl svarbu atkurti prarastą dantį?
Yra daugybė priežasčių, kodėl galime netekti savo dantų: patirtos traumos, netinkama ar nepakankama priežiūra ir t.t. Tačiau nepaisant to, dėl kokios priežasties bus prarastas dantis, aišku yra viena – jį būtinai reikia atkurti. Yra labai daug priežasčių, kodėl reikia atkurti prarastus dantis ir netrukus jas jau aptarsime. Dantis atkurti reikia dėl įvairių priežasčių Dantų atkūrimas yra svarbus dėl įvairių priežasčių: Estetika: prarasti dantys gali paveikti žmogaus išvaizdą ir sukelti kompleksus bei emocinį nesaugumą. Atkuriant prarastus dantis, galima atkurti natūralią šypseną ir pagerinti išvaizdą. Fonetika: dantys yra svarbūs kalbėjimo procesui, todėl prarasti dantys gali paveikti balsą ir kalbą. Atkūrus dantis bus lengviau kalbėti ir bendrauti. Sveikata: prarasti dantys gali paveikti burnos…
Vasaros metu išprakaituoti mikroelementai ir vitaminai – kokie simptomai išduoda jų disbalansą?
Vasara – puikus metas pasirūpinti savo sveikata. Šiuo laikotarpiu gausu šviežių vaisių ir daržovių, o saulės spinduliai, veikdami odą, padidina vitamino D atsargas. Visgi, svarbu nepamiršti, kad ir šiltuoju metų sezonu kyla tam tikra grėsmė, galinti išbalansuoti organizmo veiklą – tai kartu su didesniu prakaitavimu prarandami mikroelementai ir vitaminai. Kokie simptomai leidžia jų disbalansą pastebėti laiku ir kaip užtikrinti, kad organizmui šių elementų nepritrūktų? Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Inga Evaltaitė-Budvytienė. „Dažnas vasaros palydovas – karštis, todėl normalu, kad šiuo laikotarpiu daugiau prakaituojame, nes tokiu būdu atvėsiname savo kūną, reguliuojame jo temperatūrą bei apsisaugome nuo perkaitimo. Tačiau su prakaitu netenkame ir gyvybiškai svarbių mikroelementų bei vandenyje…
Nauji vaistai nuo hepatito C padės sunaikinti „tykųjį žudiką“
Pradėjus vykdyti nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso, labai padaugėjo pacientų, kuriems diagnozuojama ši klastinga liga. Tačiau iki šiol gydymas būdavo skiriamas tik diagnozavus antrą arba vėlesnį fibrozės laipsnį. Nuo liepos 1-osios dienos į kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašus buvo įrašyti 9 nauji vaistiniai preparatai, tarp kurių ir skirti lėtinio virusinio hepatito C infekcijai gydyti. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė sako, kad šis sprendimas prisidės prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškelto ambicingo tikslo – siekti hepatito C eliminacijos iki 2030 metų. Vaistai tobulėjoNors vakcina nuo hepatito C dar neišrasta ir apsisaugoti nuo užkrato tenka patiems, kepenų liga nebėra tokia baisi, kaip buvo prieš 30 metų,…
Vasariškai šilti orai ne tik džiugina, bet ir gali iššaukti nemalonią ligą
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalaikį, svarbu nepamiršti gerti vandenį. Jo trūkumas gali sukelti sveikatos problemų. Viena iš tokių – vandens stygius gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo, o tai yra viena iš dažniausių aplinkybių, skatinančių stenėjimą tuštinimosi metu. Nuolatinis stenėjimas tuštinantis gali būti viena iš hemorojaus priežasčių, sako koloproktologas dr. Saulius Švagždys. Jis dalinasi, kas dažniausiai skatina šią vis dar tabu laikomą ligą, kaip ją atpažinti, kada vertėtų kreiptis į specialistus ir kaip užkirsti kelią tolimesniam hemorojaus progresavimui. „Nors hemorojus – liga, apie kurią vis dar vengiama atvirai kalbėti, pastebime, jog su ja susiduria vis daugiau įvairaus amžiaus pacientų. Deja, bet žmonės…
Gydytojas kardiologas: kodėl svarbu reguliariai matuoti kraujo spaudimą
Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Jeigu hipertenzija yra nediagnozuota ir neužtikrinta tinkama jos kontrolė, ji gali nulemti daugybės pavojingų būklių išsivystymą. Tuo tarpu daugelio šalių patirtis rodo, kad gerėjant arterinio kraujospūdžio kontrolei, mažėja sergamumas ir mirtingumas nuo galvos smegenų insulto, miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų. Todėl labai svarbu žinoti savo kraujospūdį, reguliariai jį matuoti, o pastebėjus jo padidėjimą, nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Plačiau apie hipertenziją ir ją suvaldyti padedančias priemones pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis. Hipertenzijos istorija Nors apie kraujotakos sistemą buvo žinoma jau senovės Graikijoje, šiuolaikinis…
