Ar pirmosios pagalbos įgūdžiai darbo vietoje yra svarbu? Neretu atveju, jei teisinis reguliavimas ar verslo specifika to neprašo, pirmosios pagalbos mokymai dažnam, ypač biurų darbuotojui, tampa tik dar viena varnele ar parašu vidinėje darbų saugos sistemoje. Tačiau taip būti tikrai neturėtų. Šių metų pavasarį mūsų iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 49 proc. labai svarbu, o dar 44 proc. – greičiau svarbu, kad bendradarbiai ar šeimos nariai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą. Tad itin didelė visuomenės dalis turi pagrįstų lūkesčių, kad bendradarbis, ištikus nelaimei, galėtų išgelbėti šalia esančio žmogaus gyvybę. Be to, karas Ukrainoje reikšmingą dalį Lietuvos gyventojų paskatino atkreipti dėmesį į gebėjimą suteikti pirmąją…

Donorystės ir transplantacijos procese brangi kiekviena sekundė – donoriniai organai turi labai ribotą šaltosios išemijos laiką, per kurį turi būti persodinti jų laukiantiems recipientams. Prireikus įveikti ilgesnį atstumą, gydytojams transplantologams mielai pagelbėja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP). Vien per praėjusius metus sraigtasparniai donorinius organus gabeno 13 kartų. Kai miesto rutiną suplėšo besileidžiantis karinis sraigtasparnis, o iš jo išbėgę medikai, nešini krepšiu su donoriniu organu, skuba į jų jau laukiančius greitosios pagalbos automobilius, įprastas laikas tarsi sustoja – kvapą sulaiko ne tik policijos kelioms akimirkoms sustabdytų automobilių vairuotojai ir keleiviai. Kaip jaučiasi patys pilotai, kai jiems patikima tokia neeilinė užduotis? Valstybės sienos apsaugos tarnybos…

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Bernotavičius dalį savo atostogų kartą per metus leidžia dirbdamas Etiopijos sostinėje Adis Abeboje įsikūrusioje ligoninėje.  „Vietiniai gydytojai, besispecializuojantys stuburo patologijos gydymo srityje, neturi galimybių šių pacientų gydyti – dėl milžiniško jų skaičiaus ir ypač sudėtingos patologijos, – sako dr. G. Bernotavičius. – Dviejų misijų metu ne tik pagilinau profesines žinias, bet ir suvokiau, koks sudėtingas darbas tokią misiją organizuoti, iš anksto numatyti ir kruopščiai apgalvoti daugybę įvairių aspektų – paruošti instrumentus ir būtinas priemones operacijoms bei gydymui po jų, vaistus, kad jų nepritrūktų ir… kad įspūdingo dydžio lagaminus praleistų sienų kontrolė.“…

Užkritę akių vokai nėra tik estetinė problema – tai regėjimui trukdanti būklė, kuria skundžiasi net apie 12 proc. suaugusių žmonių visame pasaulyje. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ plastikos chirurgė Raminta Česnaitienė įvardija, kad akių vokų odos perteklių gali lemti senėjimas, svorio pokyčiai, neurologiniai sutrikimai ir daugybė kitų, kartais neišvengiamų, aspektų. Tačiau pažengusi medicina gali pasiūlyti ne vieną būdą šiai problemai išspręsti. Akių vokų plastika – dažniausia operacija pasaulyje Žmogui senstant, oda praranda elastingumą, o raumenys pamažu pradeda stokoti ištvermės, išsitempia. R. Česnaitienė aiškina, kad panašiai įvyksta ir su akių vokais, kai už voko pakėlimą atsakingas raumuo silpsta, išsitempia ir pradeda kartu su oda tarsi kristi ant vienos ar abejų akių. Tačiau…

Lietuvoje trombocitais praturtintos plazmos (PRP) terapija sąnarių skausmui mažinti ir traumoms gydyti taikoma jau dešimtmetį, tačiau visuomenėje vis dar vyrauja tam tikri mitai, dėl kurių vengiama rinktis šį autologinį gydymo būdą. Dažniausiai tai lemia klaidingi įsitikinimai, kad naujoviška metodika nėra įrodyta tyrimais, procedūra skausminga, rizikinga, o po jos savijauta pagerėja tik laikinai. „Apolonia“ klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius jau keletą metų aktyviai domisi skirtingomis biologinėmis raumenų ir kaulų sistemos gydymo metodikomis bei nauja medicinos šaka – ortobiologija – tyrinėjančia natūraliai organizme vykstančius procesus, kuriuos, esant audinių pažeidimui, organizmas aktyvuoja, norėdamas išgyti ir atsistatyti. „Ortobiologija apima įvairias procedūras ir gydymo metodus, kurių tikslas skatinti kūno gijimo procesus ir pagerinti audinių…

Apie širdies, skrandžio, plaučių veiklą žinome nemažai, tačiau paklausti apie skydliaukę daugelis žmonių turbūt susimąstytų, kas ji tokia ir už ką organizme atsakinga. Iš tiesų ši apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka vaidina ypač svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose, o jai sutrikus prasideda įvairūs negalavimai – nuo nuovargio ir slenkančių plaukų iki nemigos bei širdies permušimų. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad skydliaukė gamina organizmui svarbius hormonus, kurie atlieka daug funkcijų: reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą ir kraujospūdį, raumenų tonusą, dalyvauja virškinimo reguliavime, stresinėse ir adaptacinėse reakcijose, skatina lytinių liaukų aktyvumą, reguliuoja psichikos raidą ir kita. Dėl tokio įvairiapusiškumo skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasireikšti taip…

Nors pernai rudenį širdies transplantaciją patyręs mažeikiškis Virginijus (60 m.) yra daugžodžiauti nelinkęs žemaitis, Nacionalinio transplantacijos biuro komandai pavyko prakalbinti jį ir jo artimuosius: žmoną Aldoną, marčią Renatą ir sūnų Martyną bei anūkę Mėtą. Šiandien Virginijus pasakoja, kad apie organų donorystę ir transplantaciją būtina kalbėti daugiau – „juk kažkam tai gali išgelbėti gyvybę“. O paklausus, kaip planuoja švęsti Tėvo dieną, Virginijaus balsas staiga pasikeičia, jis pradeda dar atsargiau rinkti žodžius ir pamini lankysiąs prieš kiek daugiau kaip dvidešimt metų mirusio tėvelio kapus. „Jei ne širdies transplantacija, medikų profesionalumas ir Donoro artimųjų ištartas „taip“ donorystei, greičiausiai mano artimiausieji šiandien lankytų ir mano kapą“.   Jūsų gyvenime šeima užima svarbią vietą „Tikiu,…