Trečiadienį, sausio 31 d., Sveikatos apsaugos ministerijoje susitikę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sutarė, kad užtikrinant didesnį visuomenės saugumą, policija bus geriau informuojama apie ginklų savininkų sveikatos pokyčius. Susitikimo metu aptarti ir kiti klausimai, susiję su situacijomis, kai juose dalyvauja psichinį sutrikimą turintys asmenys. Policijos įstaigose kasmet registruojama apie 40 tūkstančių nusikalstamų veikų, kurioms užkardyti, išsamiai atskleisti, neretai reikalingi asmens sveikatos bei psichikos sveikatos priežiūros įstaigų duomenys. Pastaruoju metu visuomenėje atgarsį sukėlę įvykiai parodė, kad policijai ir sveikatos apsaugos sistemai reikalinga automatizuotai keistis informacija apie asmenis, kurie dėl psichikos sveikatos sutrikimų kelia grėsmę aplinkai ir žmonių saugumui. „Visuomenės saugumo užtikrinimas – bendra policijos ir…
Lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūros – drauge su Europoje pripažintu gydytoju iš Rygos
Tris sudėtingas lėtinių okliuzijų (seniai užakusių širdies vainikinių arterijų) atvėrimo procedūras atlikusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriaus specialistams vadovavo gydytojas Artis Kalninš, Rygos rytų universitetinės ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas, pripažintas šios srities specialistas Europoje. Drauge operacinėje dirbęs intervencinis kardiologas Vilmantas Smalinskas, laikinai einantis Intervencinės angiologijos skyriaus koordinatoriaus pareigas, sako, kad ligoninės intervenciniai kardiologai atlieka šias procedūras, bet paprastesnes, ne tokias sudėtingas. Kai mato, kad bus labai sudėtinga ir yra didelė rizika, kai reikia patirties, labai brangių priemonių, lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūroms kviečiamas labai aukšto profesionalumo gydytojas iš Rygos. Trys panašios istorijosVisos tądien atliktos lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūros – pakankamai sudėtingi atvejai. Pacientams…
Telemedicinos ir nuotolinių konsultacijų plėtrai – 5 mln. Eur investicija
Sveikatos apsaugos ministerija sausio 29 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas, skirtas telemedicinos plėtrai. Projekto metu bus sukurta E. sveikatos posistemė, skirta nuotoliniu būdu tiekiamų konsultacijų koordinavimui, stebėsenai ir analizei. Bendra Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų investicijų suma sudaro 5 mln. Eur. Nors nuotolinis pacientų konsultavimas pradėtas teikti dar2018 m. pradžioje ir plėtotas pandemijos laikotarpiu, sveikatos priežiūros įstaigos šias paslaugas teikdavo įvairiais būdais, dažniausiai telefonu ar kitomis vaizdinėmis pokalbio priemonėmis kompiuteryje ar telefone, tačiau šiuo metu nėra visuotinos nacionaliniu lygiu atskiros nuotolinių paslaugų/ konsultacijų platformos, kurioje galima būtų teikti nuotolines konsultacijas. Sparčiai besivystanti skaitmenizacija, naujosios technologijos ir pacientų lūkesčiai keičia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius. Nuotolinių paslaugų poreikis išryškėjo pandemijos, ekstremaliosios situacijos…
Santaros klinikos tapo vienu iš referentinių EUROSPINE stuburo chirurgijos centrų Europoje
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pripažintos ir sertifikuotos kaip vienas iš aukščiausius kokybės standartus atitinkančių EUROSPINE stuburo chirurgijos referentinių centrų visoje Europoje. Pagal savo atliekamų operacijų skaičių ir sudėtingumą bei užtikrinamą gydymo kokybę šis centras konkuruoja su vokiečių, prancūzų, austrų, šveicarų ir kitomis garsiomis Europos klinikomis. Artimiausias kitas toks centras Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse yra Stavangeryje, Norvegijoje. VUL Santaros klinikų stuburo chirurgiją atlieka du padaliniai: Santaros klinikų Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyrius ir Neurochirurgijos centras. Kaip teigia stuburo chirurgė Ona Lapteva, toks įvertinimas yra ypač aukšto lygio pripažinimas tarptautinėje stuburo ligų chirurgijos bendruomenėje: „Tokia akreditacija yra skiriama tik centrams, kurie atitinka itin aukštą gydymo standartą stuburo chirurgijos srityje. Tokia…
Darbas ir laisvalaikis prie kompiuterio – kaip apsaugoti savo akis?
Vis daugiau žmonių tiek dirbdami, tiek laisvalaikiu žiūri į kompiuterio, telefono ar televizoriaus ekranus. Specialistai jau nebesistebi dideliu skaičiumi pacientų, patiriančių akių skausmus ar kitus negalavimus, todėl pabrėžia akių mankštos bei pertraukų nuo ekranų svarbą – jų teigimu, tai ne tik gali padėti sumažinti žalą akims, bet ir tam tikrais atvejais „atstatyti“ regėjimą. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė teigia, kad šiuolaikinis žmogus labai didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterio ar telefono ekrano, todėl nenuostabu, jog vaistinėse dažnai apsilanko gyventojai, kurie skundžiasi akių skausmu, perštėjimu, pulsavimu, diegimo pojūčiu. „Tokiems pacientams patariu nenumoti ranka į simptomus ir stebėti, ar poilsis padeda sumažinti jaučiamą diskomfortą. Jeigu gerai išsimiegojus akių sudirgimas praeina savaime, vadinasi,…
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kviečia nemokamai išmėginti haloterapijos (druskų kambario) procedūras
Žiemos metu gausu virusinių susirgimų, peršalimo ligų. Ar esate girdėję, kad haloterapijos procedūros yra veiksminga priemonė tiek prevencijai, tiek sveikstant po ligų? Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kviečia išmėginti nemokamas haloterapijos procedūras Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, esančiame Antakalnio g. 124, Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre. Haloterapija – tai nevaistinis gydymo būdas, kai kvėpuojama druskomis prisotintu oru. Ši terapija rekomenduojama sergant lėtinėmis plaučių ligomis – įvairių tipų bronchitais, bronchine astma, pneumonija, kai jau sveikstama (ne ūmioje stadijoje), rinitui, sinusitui, faringitui, kai pacientui yra išvešėję adenoidai. Procedūros druskų kambaryje rekomenduojamos ir esant alerginiams susirgimams, tokiems kaip šienligė, alerginis rinitas, odos susirgimams – egzemai, neurodermitui, alerginiam dermatitui, aknei, psoriazei, židininei alopekijai. Haloterapijos panaudojimo spektras labai…
Gydytoja ragina būti atsargiems: vitaminų ar mineralų perdozavimas gali kelti grėsmę sveikatai
Per pastaruosius kelis dešimtmečius atlikti klinikiniai tyrimai parodė glaudų ryšį tarp mitybos ir sveikatos, todėl dažnai nevengiama savo valgiaraštį papildyti ne tik sveikais maisto produktais, bet ir vitaminizuotais gėrimais bei maisto papildais. Tačiau, anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, persistengti nereikėtų – nežinant kokių medžiagų ir kiek jų trūksta organizmui, kyla perdozavimo, įvairių organų pažeidimų bei sunkių komplikacijų grėsmė. Tad ką reikėtų žinoti, kad nesuklystume kelyje į sveikesnę kasdienybę? Gydytoja E. Marciuškienė paaiškina, kad vitaminai yra organinės medžiagos, kurias organizmas naudoja labai mažais kiekiais įvairiems metaboliniams procesams, o mineralai – gyvybiškai svarbūs daugelio fermentų, hormonų, kvėpavimo pigmentų bei jau minėtų vitaminų komponentai. Pasak jos, jei laikomasi…
Donatas Parulis. Prekių ženklo apsauga nėra svarbesnė už konkurenciją ir vaistų prieinamumą pacientams
Byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmą kartą sprendė dėl lygiagretaus vaistų importo, paskutinis taškas dar nepadėtas, tačiau jau galima padaryti rinkai svarbų apibendrinimą – strategija varžyti laisvą prekių judėjimą Europos Sąjungoje ir mažinti konkurencinį spaudimą naudojantis prekių ženklo apsauga neveikia. Priminsiu, kad aptariamoje byloje vaistų gamintojas siekė uždrausti lygiagrečiam importuotojui Lietuvoje parduoti iš kitos Europos Sąjungos valstybės lygiagrečiai importuojamą vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksino natrio druska. Šis vaistas skirtas gydyti skydliaukės ligas, taip pat ir skydliaukės vėžį, kai pašalinama skydliaukė ir jos gamintus hormonus būtina gauti iš išorės. Tai 11-as Lietuvoje labiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad gamintojas tą patį vaistinį preparatą skirtingose valstybėse parduoda…
Lietuva prisidės prie PSO lėtinių neinfekcinių ligų biuro uždarymo Maskvoje
Stokholme (Švedija) viešintis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktoriumi Hansu P. Kluge pasirašė susitarimą dėl paramos, kuriuo Lietuva prisideda prie PSO Lėtinių neinfekcinių ligų biuro uždarymo Maskvoje ir jo perkėlimo į Kopenhagą. Rusijai pradėjus karą su Ukraina, PSO Europos regiono šalys pasipiktino, kad PSO lėtinių neinfekcinių ligų biuras veikia šalyje agresorėje. Kad toks perkėlimas būtų įmanomas, grupė PSO Europos regiono valstybių narių – Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Airija, Islandija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija, Švedija ir Slovėnija – išreiškė ketinimą solidariai 2024-2027 metų laikotarpiui finansiškai prisidėti prie PSO lėtinių neinfekcinių ligų biuro uždarymo Maskvoje ir jo perkėlimo į Kopenhagą. PSO lėtinių neinfekcinių ligų biuro…
Rūšiuojame ne tik buitines atliekas, bet ir vaistus: pakanka žinoti vos 4 taisykles
Buitinių atliekų rūšiavimas jau gerai atpažįstamas daugeliui gyventojų, o taip pat vis daugiau jų domisi, kaip teisingai rūšiuoti vaistus ir maisto papildus. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė įvardija pagrindines jų rūšiavimo taisykles bei išskiria, kokias klaidas darome dažniausiai. Kasmet žmonės vis labiau domisi, ką daryti su nebereikalingais ir pasibaigusio galiojimo vaistais. „Eurovaistinės“ duomenimis, 2023 metais gyventojai į vaistines atnešė 9307 kg utilizavimui skirtų vaistinių preparatų. Šis skaičius viršijo 2022 metus, kai buvo surūšiuota 8874 kg vaistų. „Į aplinką patekę nesurūšiuoti vaistai ir medicinos priemonės gali sukelti pavojų gamtai ir žmonių sveikatai. Todėl džiugu vaistinėse sulaukti vis daugiau gyventojų klausimų, ką gi daryti su nebereikalingais ir pasibaigusio galiojimo vaistais. Iš tiesų rūšiuoti…
