Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka ar smegenų rūku. Nors šie simptomai dažnai siejami su intensyviu gyvenimo ritmu ir stresu, pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojos Raimondos Lukminės, svarbų vaidmenį gali turėti ir organizme vykstantys biocheminiai procesai, ypač oksidacinis stresas bei vieno svarbiausių antioksidantų, glutationo, kiekis. „Glutationas yra vienas pagrindinių organizmo antioksidantų, kurį mūsų kūnas geba pasigaminti pats. Jis saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, padeda palaikyti energijos gamybą, stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja detoksikacijos procesuose, todėl jo reikšmė kasdienei savijautai yra labai didelė“, – pasakoja šeimos gydytoja. Atsargas sekina stresas ir įvairios ligos Glutationas sudarytas iš trijų aminorūgščių – gliutamino, glicino…

Skrandžio maudimas, deginimas, sunkumas po valgio – tai dažni žmonių skundai, neretai vadinami gastritu. Kas tai yra, kas vyksta tuo metu skrandyje, kada užtenka tik pakoreguoti mitybą ir tai tik laikinas skrandžio sudirgimas, o kada tai rimta problema ir būtina gydytojo specialisto pagalba. Apie gastritą atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, gydytoja gastroenterologė docentė Goda Sadauskaitė. Bet kokį skrandžio diskomfortą dažnai vadiname gastritu. Mediciniškai – kas tai yra? Šią sąvoką žmonės vartoja gana dažnai. Kai pacientas ateina pas mus, gastroenterologus, į kabinetą, tai dažniausiai ateina dėl to, kad jam skauda pilvą. Jeigu skauda viršutinę jo dalį, tai jau žmogus sako:…

Kepenys atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme: dalyvauja maisto medžiagų apykaitos veikloje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas bei iš organizmo šalina toksinus. Tačiau gajus mitas, kad jei kepenų neskauda – jos sveikos, dažnai nulemia, jog suriebėjusios kepenys ir kitos kepenų ligos ilgą laiką lieka nepastebėtos. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, kepenyse nėra skausmo receptorių, o dažniausiai kepenys suriebėja dėl metabolinių sutrikimų: netinkamos mitybos, antsvorio, diabeto. Artėjant balandžio 19 d. minimai Pasaulinei kepenų dienai, vaistininkė dalijasi mitais apie suriebėjusias kepenis bei fosfolipidų įtaką kepenų sveikatai. Sergančiųjų kepenų ligomis – vis daugiau Higienos instituto duomenimis, kone pusė milijono Lietuvos gyventojų serga virškinimo sistemos ligomis, įskaitant ir kepenų ligas. Šis skaičius –…

Europos vaistų agentūra (EMA) patvirtino injekcinio semagliutido, skirto nutukimo gydymui, informacijos atnaujinimą, leidžiantį vaistą paskutiniame pristatymo pacientams etape iki 48 valandų laikyti kontroliuojamoje aplinkoje iki 30 °C temperatūroje. Tai reiškia didesnį lankstumą organizuojant vaisto tiekimą iš vaistinių pacientams ir daro injekcinį semagliutidą pirmuoju GLP-1 grupės vaistu svorio valdymui Europoje, kuriam taikoma tokia pristatymo galimybė. Iki šiol šis vaistas turėjo būti laikomas šaltai viso kelio metu – nuo gamybos iki vartojimo vietos. Po naujausio EMA sprendimo atsiranda daugiau lankstumo paskutiniame tiekimo etape. Mažesnė priklausomybė nuo šaltosios grandinės paskutiniame pristatymo etape taip pat gali sumažinti pakuočių apimtį ir svorį, o kartu – ir dalį su logistika susijusių kaštų. „Toks sprendimas yra svarbus,…

Nors alergijos dažnai siejamos tik su sezonine sloga ar bėrimais, jų tikrasis poveikis yra kur kas platesnis. Šiandien jos vis dažniau pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms ir gali paveikti ne tik kvėpavimo takus ar odą, bet ir virškinimą ar bendrą savijautą. Dėl tokios simptomų įvairovės alergijas atpažinti ne visada lengva, todėl neretai prireikia detalesnio ištyrimo. Alergijų daugėja neatsitiktinai – tai glaudžiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad įtakos turi tiek aplinkos pokyčiai, tiek mūsų kasdieniai įpročiai. „Mažiau natūralios aplinkos, daugiau taršos, pasikeitusi mityba ir gyvenimas mieste keičia mūsų imuninės sistemos veikimą. Prisideda ir vadinamoji higienos hipotezė – vaikai šiandien rečiau susiduria su mikroorganizmais, todėl imuninė…

Dantų atkūrimas vis dažniau siejamas ne tik su estetika, bet ir su bendra sveikata bei gyvenimo kokybe. Odontologijos klinikos „SANA“ Druskininkuose gydytojas odontologas Domantas Girskis sako pastebintis, kad vis daugiau žmonių gydymą planuoja atsakingai ir iš anksto, nelaukdami „geresnių laikų“. Pasak jo, galimybė atsiskaityti dalimis leidžia gydymą pradėti anksčiau ir spręsti ilgai atidėliotas problemas. Gydymą galima planuoti šiandien – net jei nesusitaupėte visos sumos Šiandien dantų atkūrimą galima planuoti kur kas lanksčiau nei anksčiau. Pacientams nebereikia laukti, kol pavyks sukaupti visą gydymui reikalingą sumą – atsiranda galimybė sprendimą priimti dabar, o už gydymą atsiskaityti dalimis, pagal savo finansines galimybes. „Dėl finansinių priežasčių gydymo nebereikia atidėti dar vieniems metams. Galime tiksliai…

Gyventi 90 ar 100 metų jau nebėra retenybė – daugumai žmonių šiandien rūpi ir tai, kaip tuos metus nugyvensime. Kol vieni ryte skaičiuoja baltymus ir geria papildus, kiti – gyvena paprasčiau, bet vis tiek ilgiau. Tad kuo tikėti: naujausiais tyrimais, mitybos madomis, o gal sekti ilgaamžiškiausių šalių pavyzdžiu? Specialistės papasakojo, kas nulemia ilgą gyvenimo trukmę, kokie įpročiai padeda gyventi ilgiau ir sveikiau, ir atskleidė, kas būdinga Mėlynosioms pasaulio zonoms, kur gyvenama ilgiausiai. Kas laimi: genai ar gyvenimo būdas? „Ilgaamžiškumo sąvoka aprėpia ne tik ilgą, bet ir sveiką gyvenimą, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. – Gyvenimo būdas ir kasdieniai mūsų pasirinkimai nulemia net 80–85 proc. gyvenimo trukmės, kai genetikai tuo…

„Vieną dieną galiu vaikščioti, tvarkyti namus, kitą – negaliu net išlipti iš lovos. Blogiausia – nežinoti, kada kūnas tiesiog nustos klausyti.“ Taip savo kasdienybę apibūdina ponia Rimutė, su Parkinsono liga gyvenanti jau beveik tris dešimtmečius. Jos istorija – ne išimtis. Tai realybė tūkstančiams žmonių Lietuvoje, kurie šiandien žino: gydymas egzistuoja, tačiau jiems jis neprieinamas. Balandžio 11-ąją visame pasaulyje minima Parkinsono ligos diena. Tai nepagydoma neurologinė liga, pažeidžianti judesių kontrolę dėl dopamino trūkumo, kurį sukelia smegenų ląstelių nykimas. Pasaulyje ji kasmet paliečia vis daugiau žmonių ir vis dažniau diagnozuojama jaunesniems asmenims.  Šiuo metu mūsų šalyje Parkinsono liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Laipsniškai progresuojant ligai, medikamentinis gydymas ilgainiui tampa nebe efektyvus,…

Persileidimas įvyksta staiga, todėl kartu su juo dažnai ateina ne tik emocinis sukrėtimas, bet ir daug klausimų apie savijautą. Kraujavimas, skausmas ar nuovargis po jo gali būti organizmo atsistatymo dalis, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ir komplikacijas. Vaistininkė paaiškina, į kokius kūno signalus po persileidimo svarbu atkreipti dėmesį. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad po persileidimo svarbiausia neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir nedelsti, jei savijauta kelia abejonių. „Vienas ryškiausių pokyčių po persileidimo susijęs su hormonais. Staiga sumažėjus nėštumo hormonų lygiui, moteris gali jausti nuovargį, emocinius svyravimus, dirglumą ar kitus simptomus, panašius į priešmenstruacinį sindromą. Po tokios patirties svarbu leisti sau išgyventi emocijas ir nespausti savęs dėl jaučiamo…

Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kaip žirnis, iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Ligoninės „Meliva“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas pažymi, jog apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais, bei pasakoja apie tai, kaip ši sveikatos būklė yra gydoma, norint pacientei sugrąžinti gyvenimo kokybę. „Tiksli priežastis, galinti išprovokuoti šių darinių atsiradimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka estrogenų ir progesterono hormonų veikla. Visgi, svarbu žinoti, jog dalis moterų, turinčių gimdos miomų, gali nejausti…