Pastaruoju metu viešoje erdvėje labai daug kalbama, kad keli šimtai vaistininkų padėjėjų neteks darbo, nes nuo liepos 1 d. turi įsigalioti įstatymas, kuris sako, kad vaistinės darbo metu vaistinėje privalo būti vaistininkas. Kyla natūralus klausimas, kaip vaistinė gali dirbti be vaistininko? Pasirodo, ne visiems atrodo, kad jis būtinas. A. Matulas ir kt. siūlo Farmacijos įstatymo pataisas, siekiančias leisti vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams), baigusiems mokslus iki 2006 m., dirbti vaistinėje su nuotoline vaistininko priežiūra. Na, kitaip tariant, dirbti savarankiškai, nes kas ta nuotolinė priežiūra ir kaip ji turėtų veikti, iki šiol niekas nepaaiškino. Šias pataisas ypač palaiko Lietuvos vaistinių asociacija, vienijanti vaistinių tinklus. Kuo skiriasi vaistininko padėjėjas nuo vaistininko? Na, maždaug tuo…
„Bendraudamas su tais žmonėmis, gavau tikrai unikalų patyrimą, kurio negausi įprastame gyvenime“: mokytojas Artūras apie neįkainojamas gyvenimo pamokas
„Bendraudamas su tais žmonėmis, gavau tikrai unikalų patyrimą, kurio negausi įprastame gyvenime“: mokytojas Artūras apie neįkainojamas gyvenimo pamokas „Dar mokydamasis Medicinos fakultete pradėjau domėtis apie pagalbą žmonėms, išgyvenantiems sunkią ligą, – pasakoja vilnietis mokytojas Artūras. – Būtent bendraudamas su šiais žmonėmis gavau pačias didžiausias ir svarbiausias savo gyvenimo pamokas.“ Pasak vaikino, tokių gyvenimo pamokų neįmanoma gauti nei mokantis universitete, nei patirti gyvenant įprastą patogų gyvenimą. Pasak Artūro, mes gyvename visuomenėje, kurioje įprasta slėpti savo problemą, ligą, neįgalumą. Ji nenori turėti nieko bendro su didžiulius gyvenimiškus iššūkius patiriančiais žmonėmis, palieka juos vienus su savo problemomis. Tokiems žmonėms yra tiesiog būtina turėti šalia žmogų, kuris gali išklausyti, paimti už rankos, paguosti. Arba…
Švedijos laimės receptai – nuo pažangios diskusijų kultūros ir tvarios pensijų sistemos iki kitokio požiūrio į nikotiną
Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos atstovai pirmadienį Vilniuje pasidalijo vertingais pavyzdžiais iš savo praktikos. Per Vilniuje Lietuvos verslo konfederacijos organizuotą tarptautinę konferenciją „Laimingi, kaip švedai: šalies patirtys, aktualios Lietuvai“ aptartos Lietuvai artimos verslo investicijų, geopolitikos, socialinės gerovės ir pensijų reformos, taip pat visuomenės sveikatos ir kitos temos. Kaip pripažino ne vienas konferencijos pranešėjas, puikūs Švedijos pasiekimai lyčių lygybės, aplinkosaugos, inovacijų ar ligų prevencijos srityse yra nuoseklios politinės valios ir kryptingų, dešimtmečiais trunkančių, procesų rezultatai. Konferenciją atidariusi Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton pabrėžė, kad Švedijos stiprybė yra visuomenės gebėjimas susitarti – tiek atskirų individų, tiek bendruomenių, darbdavių ir profesinių sąjungų, politinių partijų. Aktyviai bendraujant ir bendradarbiaujant atsiranda geresnis tarpusavio supratimas ir solidarumas.…
Ląstelių technologijos Nacionaliniame vėžio institute: vykdomas dendritinių ląstelių preparato klinikinis tyrimas
Paciento imuninė ląstelė paimama, perdirbama ir suleidžiama atgal į žmogaus organizmą veikti – kovoti prieš vėžį. Regis, stebuklinė pasaka tampa realybe? „Imuninė sistema, atlikdama savo funkcijas, turėtų sunaikinti visas pakitusias ir pavojingas ląsteles mūsų organizme. Dažniausia taip ir padaro, tačiau vėžinės ląstelės yra atsiradę iš organizmo normalių ląstelių, imuninė sistema ne visada jas pastebi“, – sako imunologė prof. Vita Pašukonienė, NVI Imunologijos laboratorijos vedėja. „Ląstelių terapija vėžio gydymui yra įvairių imuninių ląstelių naudojimas kovoje su vėžiu. Iš tiesų, tai yra procesas, kai organizmo imuninės ląstelės po tam tikrų manipuliacijų laboratorijoje – funkcinių ar genetinių – suleidžiamos atgal į organizmą. Jos tada padeda kovoti su vėžiu. Sudėtingumas yra tas, kad imuninės…
„Duoti ar neduoti?“ – STT socialinė kampanija paneigia mitus apie kyšius sveikatos apsaugos sektoriuje
Remiantis Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, viena labiausiai korumpuotų sričių Lietuvoje – sveikatos apsauga, taip įvardija kas antras apklaustas gyventojas. Nepaisant to, kyšius įvardija davę žymiai mažiau apklaustųjų. Tai rodo, kad visuomenėje yra gajūs stereotipai, kad kyšiai gali išspręsti problemas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), siekdama paneigti šioje srityje nusistovėjusius stereotipus ir atkreipti dėmesį į skaidrumo temas sveikatos sektoriuje, pristato socialinę kampaniją „Duoti ar neduoti?“. „Duoti ar neduoti? Tokį klausimą gvildenome, kurdami naują antikorupcinio švietimo kampaniją, nukreiptą į sveikatos apsaugos sektorių. Korupcijos problema šioje srityje dominuoja jau ilgą laiką, todėl ypatingai svarbu šviesti visuomenę, jiems parodant, kad kyšiai nepadeda spręsti problemų, gydytojai negydo geriau jį gavę, o kaip tik būna atvejų, kai…
Liga „išlindo“ netyčia įsipjovus: iš pradžių nebuvo jokio gydymo
Šiandien, balandžio 17-ąją, minima Pasaulinė hemofilijos diena, kurios tikslas visuomenei priminti apie retų ligų grupei priskiriamą ligą, kuri dar visai neseniai buvo laikoma mirtinai pavojinga. Hemofilija – tai sutrikusio kraujo krešėjimo liga, kai kraujui trūksta VIII arba IX krešėjimo faktorių, kurių dėka susidaro tvirtas trombas ar krešulys. Jei trūksta VIII-o faktoriaus, pacientas serga hemofilija A, jeigu IX-o – hemofilija B. Skaičiuojama, kad pasaulyje hemofilija pažeidžia 1 iš 10 000 vyrų, mat iki dviejų trečdalių visų atvejų liga yra paveldima iš kartos į kartą, kai ją su lytine chromosoma berniukui perduoda mama (moterys dažniausiai būna šios ligos geno nešiotojos, o retais atvejais joms taip pat gali pasireikšti hemofilijai būdingi kraujavimo simptomai ).…
Hemofilija sergantis Tomas: dabar gyvenu ne tik laisviau, bet ir drąsiau
Balandžio 17-ąją visame pasaulyje minima hemofilijos diena, skirta informuoti visuomenę apie šią kraujo krešėjimo ligą, edukuoti pacientus apie naujas gydymo galimybes ir paskatinti juos gyventi pilnavertį gyvenimą. Būtent taip jau daugiau kaip pusmetį gyvena Tomas. Nors visą gyvenimą jį lydėjo sąnarių skausmas, nuolatiniai dūriai į veną ir baimė susižaloti, dabar, šiuolaikinio gydymo pagalba, jis jaučiasi ne tik laisviau, bet ir drąsiau. Sergantieji hemofilija A neturi arba turi labai mažą kiekį kraujo krešėjimui būtino baltymo, vadinamo aštuntu (VIII) faktoriumi, kiekį, todėl pacientai dažnai susiduria su savaime atsirandančiais kraujavimais. Hemofilija yra įgimtas genetinis defektas, šia liga dažniausiai serga vyrai. Moterys įprastai būna tik genų nešiotojomis, bet kartais ir jos gali turėti išreikštą…
Vaikų neurologė: didžiausia klaida – su intelekto negalia gimusį vaiką iš karto „nurašyti“
Maždaug 10-čiai vaikų iš 1000 Lietuvoje kasmet diagnozuojamas intelekto sutrikimas. Intelekto negalia yra viso gyvenimo palydovas, ji niekur neišnyksta, tačiau kuo anksčiau su ja pradedama „dirbti“ – tuo didesnė gerų rezultatų, pilnavertiškesnio tokio žmogaus gyvenimo ir integracijos į visuomenę tikimybė. Gydytojai sako, kad svarbiausia – laiku pastebėti sutrikimą ir pradėti vaiko reabilitaciją. VUL Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė aiškina, kad intelekto sutrikimas pirmiausiai yra raidos sutrikimas – tai būklė, su kuria žmogus ateis į gyvenimą ir su kuria iš jo išeis. „Raidos sutrikimų išgydyti negalime, tačiau turėdami tam tikras metodikas galime kartu su tėvais padėti vaikui prisitaikyti, o jam užaugus,…
Širdies ir kraujagyslių ligos – vis dar dažniausia mirties priežastis: kaip jas pastebėti laiku?
Jau ne vienerius metus Lietuvoje daugiausiai gyvybių nusineša širdies ir kraujotakos sistemos ligos, įskaitant tokias ūmias būkles, kaip smegenų insultas ar miokardo infarktas. Remiantis naujausiais Higienos instituto (HI) duomenimis, būtent šios ligos sukelia beveik pusę – 48 proc. – mirčių šalyje. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pasakoja, kaip apsisaugoti nuo blogiausių scenarijų, o nelaimės atveju – simptomus atpažinti kuo greičiau. Miokardo infarktas – pasireiškia skirtingai Anot P. Jacevičiaus, kalbant apie liūdna statistika pasižyminčias širdies ir kraujagyslių ligas, būtina atkreipti dėmesį į miokardo infarktą ir jo liekamuosius padarinius. Ši būklė gali ne tik gerokai apsunkinti įprastą gyvenimą, bet ir tapti lemtinga. „Miokardo infarktas pasireiškia stipriu skausmu už krūtinkaulio, plintančiu į kairę ranką,…
Sėklidžių vėžiu sirgęs krepšininkas į profesionalų sportą grįžo po kelių mėnesių: sportininkams skirtas šlapimo tyrimas leido nustatyti ligą anksti
37 m. krepšininkas Artūras Valeika save vadina laimės kūdikiu. Jam sėklidžių vėžys diagnozuotas ligos pradžioje. Kaip ir įprasta profesionaliems sportininkams, p. Artūrui buvo atliktas privalomas specifinis šlapimo tyrimas – siekiant patikrinti, ar krepšininkas nevartoja draudžiamų medžiagų. Tyrimo rezultatai medikams sukėlė įtarimų, o po vizitų pas gydytojus krepšininkui buvo nustatyta onkologinė liga. Balandį, sėklidžių vėžio žinomumo mėnesį, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas gydytojas urologas dr. Marius Kinčius sako, jog jauniems vyrams reikia žinoti ligai būdingą specifinį simptomą – neskausmingą, didėjantį, kietą darinį kapšelyje. Įtarimų dėl onkologinės ligos sukėlė šlapimo tyrimas Apie tai, kad serga sėklidžių vėžiu krepšininkas A. Valeika nenumanė: sveikata nesiskundė, užsiiminėjo profesionaliu sportu. Ankstyvą ligos diagnostiką lėmė atsitiktinumas –…