(KMUK gydytojas ginekologas Heraldas Stankevičius) Pasaulyje vis daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vidutinis moters gyvenimo laikas ilgėja, o menopauzės pradžia praktiškai nesikeičia. Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu gali 1-2 metais paankstinti menopauzę. Tuo tarpu rasė, geografinė padėtis, gimdymų ir abortų skaičius įtakos neturi. Jei Romos imperijos laikais mažiau nei 30 proc. moterų sulaukdavo menopauzės, tai 2010 m. menopauzės sulauks daugiau kaip 95 proc. moterų.
Klimaksas – fiziologinis laikotarpis moters gyvenime, kuomet vyksta organizmo ir jo funkcijų supaprastėjimas (ypač lytinės sistemos) .
Menopauzė yra tarsi atskaitos taškas – tai paskutinių menstruacijų data. Dažniausiai tai įvyksta sulaukus apie 50-51 metų. Menopauzė yra klimakterinio laikotarpio vidurys. Iki jos yra premenopauzė, o po jos praėjus 12 mėnesių prasideda postmenopauzė. Postmenopauzė sudaro trečdalį moters gyvenimo. Šiuo laikotarpiu atsiranda daug negalavimų, kurie sunkina gyvenimą ir gali sukelti rimtų komplikacijų, sveikatos sutrikimų ar net mirtį. Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – tai viena iš priemonių, padedančių išspręsti šio laikotarpio problemas.
Pokyčiai klimakso metu vyksta dėl kiaušidžių išsekimo, lytinių hormonų gamybos sutrikimo: labai sumažėja pagrindinio moteriško hormono – estradiolio išskyrimas. Klimaksą galima sukelti ir dirbtinai dėl tam tikrų priežasčių pašalinus kiaušides (išoperavus, sunaikinus cheminiu ar spinduliniu būdu) . Tokio klimakso požymiai dažnai yra dar ryškesni nei natūralios menopauzės atveju.
Viena iš pagrindinių problemų perimenopauzės metu yra vadinamieji disfunkciniai kraujavimai – mėnesinės tampa nereguliarios, bet jos dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Kraujavimai vyksta dėl gimdos gleivinės išvešėjimo, todėl jiems atsiradus, atliekami gimdos išgramdymai, nes būtina įsitikinti, ar nėra vėžio. Šiuo kritiniu laikotarpiu paskirtas tinkamas hormoninis gydymas daugeliui moterų padeda išvengti pakartotinių gimdos išgramdymų ir net gimdos pašalinimo operacijos.
Klimakso simptomai
Pagrindiniai ankstyvieji klimakso simptomai – karščio pylimas ir gausus prakaitavimas, ypač naktį, ramybėje, be fizinio krūvio. Tuo metu parausta veidas, kaklas, krūtinė, sudrėksta kūno oda, išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies susitraukimų dažnis (įvardijamas kaip širdies plakimas) , gali keistis arterinis kraujo spaudimas, gali varginti galvos skausmai, svaigimas, moteris gali net nualpti. Šiuos simptomus paryškina stresai. Ankstyvieji simptomai nustatomi net 85 proc. klimakterinio amžiaus moterų. Jie paprastai prasideda perimenopauzės metu ir tęsiasi apie 3-5 postmenopauzės metus, tačiau kartais jie moterį vargina 10-20 metų.
Klimakso metu pasireiškia ir ankstyvieji psichologiniai simptomai: depresija, dirglumas, mieguistumas, nemiga, sutrikusi atmintis, koncentracijos stoka, energijos trūkumas, lytinio potraukio sutrikimas, atvirų erdvių baimė, panikos priepuoliai.
Makšties gleivinės išplonėjimas, sausumas, senatviniai uždegimai, skausmingi lytiniai santykiai, šlapinimosi sutrikimai – tai tarpinių simptomų grupė, susijusi su šlapimo ir lyties organų sistemos senėjimu. Lytiniai organai nusileidžia, kartais net iškrinta gimda, atsiranda šlapimo nelaikymas, dažnas ir negausus, kartais skausmingas šlapinimasis. Estrogenų stoka sukelia odos išplonėjimą – per pirmuosius 10 postmenopauzės metų oda netenka 30 proc. kolageno. Skiriant PHT kolageno kiekis iki premenopauzės lygio atstatomas per 6 mėnesius, o jei gydymas lytiniais hormonais pradedamas nuo menopauzės, oda neplonėja, nes nepraranda kolageno. Ji mažiau raukšlėjasi, moteris atrodo jaunesnė.
Osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, senatvinė silpnaprotystė (Alzhaimerio liga) – vėlyvųjų simptomų grupė.
Osteoporozė – tai kaulų masės praradimas, keičiantis kaulo mikrostruktūrą, didinantis lūžių tikimybę po minimalių traumų. Prarastos kaulinės medžiagos neatstato joks gydymas, sustiprinama tik likusi, todėl, kuo anksčiau pradedama PHT, tuo gydymas efektyvesnis. PHT padidina kaulų masės tankį ir padeda išvengti osteoporozinių lūžių, kurie įvyksta net ir po minimalių traumų. Be PHT labai svarbios ir kitos osteoporozės profilaktikos priemonės: fizinis krūvis, pakankamas vitaminų, kalcio ir kitų mikroelementų kiekis maiste, sveikas gyvenimo būdas, rizikos veiksnių vengimas.
Po menopauzės, taip pat ir po kiaušidžių pašalinimo labai padaugėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Estrogenai teigiamai veikia riebalų apykaitą: padidėja „gerojo”, sumažėja „blogojo” cholesterolio koncentracija kraujyje, o tai sumažina kraujagyslių aterosklerozės riziką. Dėl estrogenų poveikio silpnėja kraujagyslių pasipriešinimas kraujo srovei, todėl gerėja kraujo mikrocirkuliacija, mažėja arterinis kraujospūdis. Didžiuliai klinikiniai tyrimai parodė, kad moterys, naudojančios PHT, beveik dvigubai mažiau rizikuoja susirgti miokardo infarktu.
Vyresni žmonės daug dažniau serga Alzhaimerio liga, kuri susijusi ir su estrogenų stoka. Estrogenai veikia smegenyse vykstančius procesus: stimuliuoja nervinių ląstelių atsinaujinimą, palaiko ryšius tarp jų, taip gerindami smegenų darbą, skatina smegenų kraujotaką. PHT net per pusę sumažina galimybę susirgti insultu.
PHT negalima vartoti sergant krūties ir gimdos vėžiu, sunkiomis kepenų ligomis, esant ūmiai trombozei.
Pradėti PHT reikėtų premenopauzės metu ir vartoti 5-10 metų (PTH naudinga tol, kol ji vartojama, todėl ji turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama) . Pradėti ne vėlu ir postmenopauzės metu, bet tęsti sulaukus 70 ir daugiau metų nerekomenduojama. Noriu pabrėžti, kad gydymas lytiniais hormonais skiriamas ne tik Jūsų gyvenimo kokybei pagerinti (ankstyviesiems, tarpiniams klimakso simptomams pašalinti) , bet ir grėsmingų sveikatai ir gyvybei ligų (osteoporozė, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų) profilaktikai.
PHT naudojama sistemiškai ir vietiškai. Sisteminis gydymas – geriamos hormoninės tabletės, pleistrai ir kremai. Gydytojas patars, koks vaistas geriausiai tiks jums.
Jei moteriai pašalinta gimda, gydytojas paskirs estrogenų tablečių (pvz., „ ESTRIMAX) . ”
Jei gimda nepašalinta, ir moteris nori, kad jai išliktų menstruacinio pobūdžio kraujavimai, rekomenduojami kombinuoti preparatai (pvz., „ TRIAKLIM) . ”
Vyresnio amžiaus moterims postmenopauzėje ar moterims, nenorinčioms pseudomenstruacijų, skiriamas pvz., „ PAUSOGEST ,” (unikalus tuo, kad nesukelia panašių į menstruacijas kraujavimų, nors, pradėjus vartoti, pirmuosius mėnesius, kai kurioms moterims gali būti tepliojančio pobūdžio išskyros iš lyties organų) .
Senatvėje, kai sisteminė PHT neberekomenduojama, urogenitalinio senėjimo problemoms spręsti, moterims gali būti skiriamos mažos estrogenų dozės tabletėmis ar kremai vietiškai į makštį.
Kiekviena moteris savo gyvenimo rudenį nusipelno ilgos ir saulėtos „bobų vasaros”, o ne ankstyvos, tamsios ir skurdžios žiemos. Tik reikia panorėti. Šiek tiek pasirūpinti savimi, suderinti darbo ir poilsio režimą, saikingai ir visavertiškai maitintis, pakankamai sportuoti ir neužmiršti, kad yra pakaitinė hormonų terapija, kuri moteriai ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir padeda išsaugoti gerą sveikatą bei išvengti grėsmingų gyvybei komplikacijų.
