Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas (arba mitralinė stenozė) – tai lėtinė širdies liga, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi.
Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių.
Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai.
Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių.
Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai.
Ligos priežastys
Pagrindinė mitralinio vožtuvo susiaurėjimo priežastis – reumatas.
Persirgus angina ar kita streptokokų sukelta liga, organizmas prieš bakteriją pradeda gaminti specialias ją žudančias medžiagas (antikūnus) . Tačiau dėl tam tikrų paveldėtų žmogaus genetinių ypatybių šios medžiagos pradeda žaloti ne tik bakteriją, bet ir paties žmogaus audinius (širdies raumenį ir vožtuvus, sąnarius, poodį, odą, smegenis) , sukeldamos šių organų uždegimą ir pažeidimą. Tai vadinama imuninėmis alerginėmis reakcijomis.
Kiekvienos reumato atakos metu yra vis labiau pažeidžiami širdies vožtuvai. Tarp reumato atakų toliau vystosi negrįžtami pokyčiai, t.y., vožtuvų randėjimas, didėja širdies yda.
Persirgus angina ar kita streptokokų sukelta liga, organizmas prieš bakteriją pradeda gaminti specialias ją žudančias medžiagas (antikūnus) . Tačiau dėl tam tikrų paveldėtų žmogaus genetinių ypatybių šios medžiagos pradeda žaloti ne tik bakteriją, bet ir paties žmogaus audinius (širdies raumenį ir vožtuvus, sąnarius, poodį, odą, smegenis) , sukeldamos šių organų uždegimą ir pažeidimą. Tai vadinama imuninėmis alerginėmis reakcijomis.
Kiekvienos reumato atakos metu yra vis labiau pažeidžiami širdies vožtuvai. Tarp reumato atakų toliau vystosi negrįžtami pokyčiai, t.y., vožtuvų randėjimas, didėja širdies yda.
Simptomai
DusulysŠirdies plakimo priepuoliaiPrieširdžių virpėjimo priepuoliaiAtsikosėjimas kraujuUžkimęs balsasKojų, rankų tinimasPadidėjusi pilvo apimtisNevirškinimo pojūtis
Ligos eiga
Kai susiaurėja mitralinis vožtuvas, kairiajam prieširdžiui sunkiau prastumti kraują, jo sienelės sustorėja, tačiau jis yra silpnas, nepratęs prie didelių spaudimų, todėl pradeda plėstis, o kraujas ima tvenktis plaučiuose (kraujas iš plaučių venų suteka į kairįjį prieširdį) , kyla spaudimas plaučių kraujagyslėse, jo storėja (dėlto žmogus jaučia dusulį, pradžioje tik fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje) . Pasunkėja dešiniojo skilvelio darbas (iš dešiniojo skilvelio kraujas per plaučių arteriją išstumiamas į plaučius) , kuris irgi nepratęs prie didelių spaudimų, todėl ilgainiui jis išsiplečia, vystosi triburio vožtuvo nesandarumas, kraujas ima grįžti į dešinįjį prieširdį bei į tuščiąsias venas (į jas suteka kraujas iš viso organizmo venų) . Galimi širdies plakimo, prieširdžių virpėjimo priepuoliai. Kraujas ima užsistovėti venose, atsiranda skysčių susilaikymas ir tinimai: pabrinksta kojos, padidėja pilvo apimtis.
Yda progresuoja lėtai, kartais praeina daug metų, kol liga būna pastebėta, tokiais atvejais nebeįmanomas joks gydymas nei operacijos.
Yda progresuoja lėtai, kartais praeina daug metų, kol liga būna pastebėta, tokiais atvejais nebeįmanomas joks gydymas nei operacijos.
Komplikacijos
· Širdies nepakankamumas;
· Širdies ritmo sutrikimas;
· Infekcinis endokarditas.
· Širdies ritmo sutrikimas;
· Infekcinis endokarditas.
Tyrimai
Širdies ydos diagnozuojamos iš ligonio nusiskundimų, apžiūros ir auskultacijos (išklausomi širdies ūžesiai) , širdies echoskopijos, krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo ir elektrokardiogramos.
Gydymas
Nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo keitimas:
· Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejus, jūros žuvies patiekalų.
· Vartojant šlapimą varančius vaistus, organizmas netenka kalio ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai, bananai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakava, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos.
· Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartoti druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus.
· Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, reikėtų vartoti iki 1,5 l per parą, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas.
· Kūno svorio kontrolė. Jei yra antsvoris, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą.
· Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
· Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu.
· Skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir hepatito B.
· Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejus, jūros žuvies patiekalų.
· Vartojant šlapimą varančius vaistus, organizmas netenka kalio ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai, bananai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakava, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos.
· Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartoti druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus.
· Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, reikėtų vartoti iki 1,5 l per parą, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas.
· Kūno svorio kontrolė. Jei yra antsvoris, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą.
· Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
· Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu.
· Skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir hepatito B.
Medikamentinis gydymas. Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą. Nepasitarus su gydančiu gydytoju, reikėtų vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo.
Esant mitralinio vožtuvo susiaurėjimui gali būti vartojami:
1) Šlapimą varantys vaistai (diuretikai) : pvz., furosemidas, hidrochlorotiazidas, indapamidas, spironolaktonas, torasemidas.
2) AKF inhibitoriai: pvz., enalaprilis, fosinoprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, perindoprilis, ramiprilis, spiraprilis, trandolaprilis.
3) Beta adrenoblokatoriai: pvz., karvedilolis, metoprololis.
4) Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas.
5) Kalio ir magnio prieparatai.
6) Trimetazidino dihidrochloridas.
Papildomai gali būti skiriami nitratai, kalcio kanalų blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai ir kt.
Operacinis gydymas
Širdies vožtuvų operacija atliekama priklausomai nuo pakenkimo: gali būti taisomas savas vožtuvas arba jis keičiamas kitu – dirbtiniu, padarytu iš metalo ar biologinių medžiagų.
Patarimai
Jei gydytojas siūlo operuotis (operacija siūloma tada, kai jau yra atsiradę pokyčių, kurie linkę labai greitai progresuoti) , net ir gerai jaučiantis, reikėtų apsispręsti operacijai.
Profilaktika
Reikia vengti ligų, sukeliančių širdies ydas (reumato, infekcinio endokardito, krūtinės anginos) ir laikytis jų profilaktikos.
Sergant širdies yda, būtina infekcinio endokardito profilaktika! Pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, yra didelė rizika, kad atliekant stomatologines ar kitas medicinines procedūras trumpalaikis bakterijų patekimas į kraują gali sukelti ligą infekcinį endokarditą. Todėl prieš ir po procedūros skiriami antibiotikai. Kokie ir kuriems ligoniams to reikia sprendžia gydytojas.
Sergant širdies yda, būtina infekcinio endokardito profilaktika! Pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, yra didelė rizika, kad atliekant stomatologines ar kitas medicinines procedūras trumpalaikis bakterijų patekimas į kraują gali sukelti ligą infekcinį endokarditą. Todėl prieš ir po procedūros skiriami antibiotikai. Kokie ir kuriems ligoniams to reikia sprendžia gydytojas.
