Sveikata, grožis

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: stereotipai, pirmi žingsniai ir galimybės

Prieš kelerius metus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristatė tyrimą, atskleidžiantį priežastis, kurios lemia žemą mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygį. Tuo metu tyrimo rezultatai rodė, kad verslininkai, norintys bendradarbiauti su mokslu, pasigesdavo informacijos nuo ko pradėti, tuo tarpu mokslininkus stabdė laiko stygius, finansavimo trūkumas ir sudėtinga verslo partnerių paieška.

Ir iš tiesų viešojoje erdvėje ilgą laiką vyravo tam tikri stereotipai apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Verslininkai nenoriai kreipdavosi į mokslo įstaigas norėdami kartu kurti produktus, manydami, jog visą procesą gali apsunkinti biurokratiniai reikalavimai, projektų administravimo skirtumai ir, žinoma, finansinės investicijos, reikalingos tyrimų atlikimui. Kita vertus, mokslo atstovai nenorėdavo imtis terminų spaudžiamų ar daugybę teisinių klausimų sukeliančių projektų.

Ar šiandien situacija pasikeitė? Gal bendradarbiavimo nebuvimas tebuvo ir tebėra abiejų pusių viena kitos nesupratimas? Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą kalbėjomės su dviem Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių atstovėmis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros profesore Jurga Bernatoniene ir „Driu Beauty“ įkūrėja ir vadove Indre Urbanavičiene, kurios tvirtina ir yra pavyzdys, kad verslo ir mokslo darbas kartu – įmanomas. Šiuo metu, LSMU ir „Driu Beauty“ kartu sukurtais rezultatais gali džiaugtis ne tik klientai Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Prof. J. Bernatonienė sako, kad per pastaruosius penkerius metus į LSMU kreipėsi daugiau nei penkiasdešimt įmonių, su kuriomis buvo sudarytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sutartys. Profesorė pažymi, kad apie 80 proc. besikreipusių įmonių norėjo, kad būtų kuriami odos ar plaukų priežiūros produktai. „Manau, kad pamažu įsibėgėjam. Iš pradžių įmonės kreipiasi nedrąsiai, nežinodamos ar gautas rezultatas turės praktinį taikymą. Dabar bendradarbiavimų daugėja, nes įmonės informaciją perduoda viena kitai matydamos, kad visgi gali būti graži sinergija tarp mokslo ir verslo“, – sako prof. J. Bernatonienė.

„Driu Beauty“ vadovė Indrė Urbanavičienė prisimena savos įmonės ir LSMU bendradarbiavimo pradžią: „Bendradarbiavimas prasidėjo dar prieš išleidžiant „Driu Beauty“ produktus į rinką, kai produktai jau buvo sukurti, bet reikėjo juos įvertinti ir norėjosi gauti mokslo žmonių patvirtinimą, kad jie tinkamai suformuluoti, stabilūs ir pan. Dabar kartas nuo karto bendradarbiaujame su LSMU Medicinos katedra, tačiau ne visi produktai kuriami kartu. Po tiek metų praktikos ir sudėtingų formulių kūrimo bei eksperimentų, dabar jau turime tikrai stiprią savo produktų kūrimo laboratoriją. Į mokslininkus kreipiamės, kai norime rimtesnio ištestavimo ar specifinių tyrimų – juk ne paslaptis, jie įrenginių, reikalingų tyrimams, turi tikrai daugiau nei mes.“

Anot prof. J. Bernatonienės, pasitaiko, kad verslininkai ateina tik su pirminėmis idėjomis, bet mato galutinį rezultatą, produkto vizualizaciją ir rinką, kurioje galima sukurtą produktą komercializuoti. Tuo tarpu mokslininkai mato užduotį, kaip sukurti produktą, kad jis būtų unikalus, išskirtinis ir, kad patenkintas produkto kūrimo rezultatais, verslininkas sugrįžtų dar kartą.

„Mokslininkas turėtų galvoti apie produkto efektyvumą, verslininkas – kaip uždirbti pinigus. Mokslininkas dėtų medžiagos tiek, kiek reikia, kad ji efektyviai paveiktų odą, o verslininkas – greičiausiai tiek, kad galėtų marketinge tai panaudoti kaip privalumą. Tikriausiai pagrindinis „Driu Beauty“ privalumas arba gal minusas, vertinat verslo prasme, kad mums pirmiausia svarbu kokybiškas ir maksimaliai efektyvus ir naudingas produktas vartotojui. Apie marketingą, reklamą ir pardavimus kurdami produktą mes negalvojame visai. Šiam darbui eilė ateina tik tada, kai jau produktas yra sukurtas“, – profesorės žodžius patvirtina I. Urbonavičienė.

„Dažnai verslininkai, kuomet paklausiu kada jiems reikia produkto, atsako „vakar“. Paaiškiname kokia yra produkto kūrimo eiga, stengiamės kuo greičiau, bet tikėtis greito ir kartu kokybiško produkto neįmanoma. Verslas tikisi geros kokybės produkto, tokį rezultatą mes ir norime atiduoti, o tam reikia laiko“, – pasakoja prof. J. Bernatonienė.

Pasitaiko, kad geros idėjos lieka neįgyvendintos, dėl nežinojimo nuo ko pradėti. Prof. J. Bernatonienė pasakoja nuo ko prasideda bendradarbiavimas su LSMU: „Jau minėjau, kad verslininkas kreipiasi turėdamas idėją ar produkto sudedamąją dalį pvz. gintaro dulkes, norėdamas sužinoti kaip jas galima panaudoti. Tuomet kartu susėdame ir sprendžiame, ką galima padaryti kuriant konkretų produktą. Beje, jeigu yra baimių dėl finansavimo – šiuo metu yra be galo daug priemonių, kurios sudaro galimybę finansuoti tyrimus investuojant tik nedidelę dalį savų lėšų. Pradedantysis verslas taip pat gali gauti valstybės paramą arba tyrimus finansuoti individualiai.“

Įmones, norinčias kurti produktus, prof. J. Bernatonienė kviečia kreiptis tiesiogiai į ją ar į LSMU, kur pradėjus bendradarbiavimą nuo pirmų žingsnių, kartu bus paruošiamos paraiškos, o įmonės bus konsultuojamos. Dažniausiai paraiškos paruošiamos sėkmingai, tuomet, gavus finansavimą, pradedamas darbas. „Nuo idėjos, jeigu pats verslininkas investuos daug savo laiko ir jėgų, iki produkto sukūrimo gali prireikti tik vienerių metų“, – aktyviau bendradarbiauti kviečia profesorė.

Paklausta kodėl verslai turėtų kuo daugiau bendradarbiauti su mokslo įstaigomis I. Urbonavičienė sako, kad iš mokslo visada yra ko pasimokyti, sužinoti ir pasinaudoti naujausiais atradimais, juos, kartu su mokslininkais, pritaikant savo darbuose ar veikloje. Bendradarbiavimas atveria daugiau galimybių kurti ir sukurti kažką naujo. Mokslas – daugiau teorija, verslas – praktika. „Taip, bandymai sujungti vieną su kitu – iššūkis, tačiau kartais rezultatai gali labai nustebinti“, – sako „Driu Beauty“ įkūrėja.

Pranešimą paskelbė: Joana Daubaraitė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai