Užsikrečiama tik lytiniu keliu.
Kondilomų atsiradimą skatina įvairūs dirgikliai:
Ne visi, užsikrėtę ŽPV, suserga kondilomomis – tai priklauso nuo imuniteto stiprumo ir bendro organizmo atsparumo. Taip pat pastebėta, kad ŽPV nešiotojų, didėjant amžiui, akivaizdžiai mažėja. Vyresnėms kaip 35 metų moterims ŽPV nustatomos gerokai rečiau. Riziką užsikrėsti ŽPV padidina dažna lytinių partnerių kaita.
Iš pradžių atsiranda pavienė, mažutė, balsvos ar švelniai rožinės spalvos, nelygiu, smulkiai gruoblėtu paviršiumi, į karputę panaši išaugėlė, kuri laikui bėgant nepranyksta, o atvirkščiai – linkusi sparčiai augti ir daugintis: šalia jos atsiranda vis daugiau įvairaus dydžio tokių pat karpučių. Ypač jos mėgsta augti tose vietose, kurios nuolat dirginamos (pvz., lytinio akto metu) , kur šilta, drėgna ir daug išskyrų, todėl pirmiausia atsiranda išorinių lytinių organų srityje – makšties prieangyje ir ant lytinių lūpų.
Pavienės kondilomos gali būti įvairaus dydžio (nuo 1 mm iki 1 cm skersmens) . Daugybinės, greta viena kitos augančios kondilomos gali sudaryti į „gaidžio skiauterę”, „žiedinį kopūstą” ar „plokščią kietą padą” panašius darinius, kurių skersmuo gali būti įspūdingas – net iki 10-12 cm. Kartais šių kondilominių išaugėlių būna priaugę tiek daug, kad jos iškraipo moters išorinių lytinių organų normalų anatominį vaizdą.
Lytinių organų kondilomos yra trapesnės ir lengviau pažeidžiamos negu kitose kūno vietose užaugančios karpos. Užgautos jos linkusios greitai rasoti krauju, o prisidėjus infekcijai atsiranda pūlingų išskyrų.
Kondilomos yra neskausmingos.
Makštyje esančios daugybinės kondilomos paprastai į vientisą „padą” nesuauga, o taip ir lieka daugybinių įvairaus dydžio karpučių pavidalu, užstojančių net makšties spindį.
Inkubacinis (arba slaptas) laikotarpis, gali būti nuo kelių savaičių iki 1-8 mėn.
Kondilomos pačios savaime niekada neišnyksta, jas galima išnaikinti tik gydant. Kondilomos visuomet atsiranda lytinių organų lėtinio uždegimo fone: išgydžius uždegimą, pašalinus kondilomas, laikantis švaros ir asmens higienos taisyklių, sustiprinus organizmo imunitetą, dažniausiai jos daugiau nebepasikartoja.
Tačiau priešingu atveju, likusios augti ir daugintis toliau.
Specifinio vaisto nuo ŽPV nėra, todėl viruso pašalinti iš organizmo neįmanoma. Gydymo esmė – sunaikinti klinikinį infekcijos pasireiškimą. Recidyvai dažniausiai pasitaiko per 3 mėn. po gydymo (iki 25-30 proc.) . Priežastis yra padidėjęs jau esančios organizme infekcijos aktyvumas, o ne pakartotinė infekcija, gauta iš lytinio partnerio.
Jeigu nėščios moters išorinių lytinių organų srityje bei makštyje yra daugybinių kondilomų, gimdymo metu ji gali užkrėsti ŽPV virusu lytiniais takais slenkantį vaisių, todėl, praėjus tam tikram laiko tarpui po gimdymo, gali būti naujagimio akių, burnos, lūpų, išorinių lytinių organų ir kitų gleivinių kondilominis pažeidimas.
Atliekamas makšties išskyrų bakterioskopinis, bakteriologinis tyrimai, antibiotikograma (nustatomas mikrobų jautrumas tam tikriems antibiotikams) .
Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami tada, kai kondilomos yra mažos, pavienės, jų nedaug ir neseniai atsiradę (mažiau nei prieš 1 metus) . Gydymo būdas parenkamas individualiai kiekvienai ligonei, priklausomai nuo kondilomų dydžio, skaičiaus ir buvimo vietos.
Mažos, pavienės, išorinių lytinių organų srityje, tarpvietėje ar aplink išangę augančios kondilomos dažniausiai gydomos keliskart sutepant jų paviršių vaistais. Tam naudojami stiprūs, prideginantys, didelės koncentracijos rūgščių tirpalai, kurie sukelia kondilomų nekrozę. Šiuos tirpalus paprasta naudoti, gydymas neskausmingas arba beveik neskausmingas, tinka jautrioms kūno vietoms, veikia labai efektyviai, sukelia kondilomų išdžiūvimą ir nukritimą, po gydymo nelieka nei randų, nei pigmentinių dėmių, gydymo metu neribojamas pacientės aktyvumas.
Dėl paprasto naudojimo būdo kondilomas tepti ir gydyti gali pati ligonė.
60-80 proc. pacienčių kondilomas pavyksta pašalinti per 1-4 savaites. Kondilomų gydymo metu ir 3 mėn. po jo lytiniai santykiai rekomenduojami tik su prezervatyvais. Šiais tirpalais draudžiama gydyti piktybinius apgamus bei naudoti ligonėms, kurios yra alergiškos sudedamosioms vaisto dalims. Prideginančiais tirpalais negalima vilgyti ir naikinti didelių, į „pado” pavidalą susispietusių kondilomų plotų, taip pat jų nepatariama naudoti nėščiosioms.
Daugybinės, plačios ar išplitusios į makšties gleivinę, gimdos kaklelį kondilomos naikinamos ne medikamentais, o lazeriu.
Kiti fiziniai kondilomų gydymo būdai taip pat labai veiksmingi, bet jie dažniau skiriami sunkesniais atvejais, ligai labiau išplitus. Tai krioterapija (kondilomų „prišaldymas” šaltu azotu) , elektrokoaguliacija („nudeginimas” elektrokauteriu, panaudojant aukštą temperatūrą) bei pašalinimas chirurginės operacijos metu.
Visais atvejais papildomai skiriamas antibakterinis gydymas (antibiotikų kursas geriamomis tabletėmis, žvakutės į makštį, makšties ir išorinių lytinių organų praplovimai dezinfekuojančiais tirpalais) .
