(Rūta Stalionytė) „ D’Artanjanai, kodėl jūs miegate dieną?
– Ogi todėl, kad naktį miegate jūs, Portai! Miegate ir knarkiate!!!”
Ar pamenate šias garsaus filmo herojų replikas? Ką bekalbėti, knarkimas tikrai trukdo aplinkiniams, be to, ir pačiam knarkiančiajam jis nėra toks jau saugus.
Priežastys ir padariniai
Knarkimas – tai kvėpavimo takų sienelių vibracija. Kai nemiegame, mūsų gerklė ir trachėja veikia aktyviai. Tačiau miego metu, kai smegenys dirba „ekonominiu režimu” ir siunčia retesnius impulsus kvėpavimo procesui palaikyti – kvėpavimo takų raumenys atsipalaiduoja. Miegant smegenys paprastai išlieka minimaliai aktyvios, tad gerklės raumenys atsipalaiduoja ne visiškai: kvėpuojant, atverdami orui kelią, iš pradžių tempiasi gerklės raumenys, ir tik po to praeina oras. Tuo tarpu knarkiančiųjų smegenys tam tikru momentu apsirinka ir pirmiausia siunčia signalą į plaučius, o tik po to į gerklę, todėl sutrinka normali kvėpavimo eiga, pradeda trūkti deguonies. Organai ir audiniai, kenčiantys deguonies trūkumą, į kraują išskiria tam tikrų medžiagų, kurios „žadina” smegenis ir atstato kvėpavimui būtiną jų aktyvumą. Po pusės minutės žmogus krūpteli, beveik prabunda ir vėl pradeda kvėpuoti normaliai.
Tai, kad žmogus knarkia, lemia įvairūs trukdžiai, kliudantys orui laisvai praeiti kvėpavimo takais. Esminė knarkimo priežastis – storas ar per minkštas gomurio liežuvėlis. Miego metu jis uždengia nosiaryklę, įkvepiant smarkiai vibruoja ir kelia triukšmą, tituluojamą knarkimu. Tai, kad jūs knarkiate, gali lemti padidėjusios tonzilės, kreiva nosies pertvara, minkštojo gomurio anomalija ir kt. Pastebima, jog dažniau knarkia apkūnūs žmonės. Riebalų klostelės, susidariusios ant kaklo, slegia kvėpavimo takus ir sudaro papildomą kliūtį orui. Normalaus kvėpavimo sutrikimai taip pat lemia hormoninį disbalansą, tad efektyviausios dietos tampa bejėgės, verčia miegantį žmogų skleisti ne itin muzikalius garsus, vadinamus knarkimu.
Baisioji akimirka
Didžiausią grėsmę knarkiančiajam kelia tai, kad miegant trumpam nustojama kvėpuoti. Mūsų biologinis laikrodis veikia taip, kad dažniausiai tai įvyksta apie 4 val. ryto, nors dalis knarkiančiųjų nuo oro trūkumo prabunda beveik kas pusvalandį. Nors šis kvėpavimo sutrikimas ir trumpalaikis, tačiau sukelia nemažą stresą organizmui, į kurį išsiskiria „streso” hormonų. Pamėginkite įsivaizduoti, jog naktį kas pusvalandį jus žadina įsiutęs šefas ir duoda pylos. Išsimiegotumėte? Fiziologiniu požiūriu organizmas, sutrikus kvėpavimui, patiria analogišką stresą.
Keletas knarkimo padarinių
Pažeidžiamas natūralus miego procesas: giliojo miego stadija – kuomet žmogus tikrai ilsisi, gali taip ir neprasidėti. Būtent todėl knarkiantieji dieną dažnai būna apsnūdę ir nedarbingi.
Kiekvieną kvėpavimo sutrikimą lydi gana didelis arterinis kraujospūdis.
Knarkimas ir išeminė širdies liga – tiesus kelias insulto ar infarkto link.
Sutrikus kvėpavimui, tuo pat metu neretai sutrinka ir širdies ritmas, o tai visuomet pavojinga gyvybei.
Netolygiai kvėpuojant smegenys negauna pakankamai deguonies. Kenčia smegenų struktūros, palaikančios hormonų balansą. Taigi, knarkiantieji – nuolatiniai cukrinio diabeto ir antsvorio įkaitai.
Raumenims nepakanka deguonies, tai lemia šlapimo nelaikymą naktį.
Miego stoka silpnina atmintį, gebėjimą susikoncentruoti, lemia dirglumą, depresiją.
Tyrimais nustatyta, kad vyrai knarkia dažniau nei moterys, nors iki šiol neaišku kodėl. Moterims, kurių vyrai naktimis nėra labai aktyvūs, vertėtų žinoti, kad knarkiančiųjų organizmas visą naktį kovoja su stresu. Kenčia lytinės funkcijos nervinė ir hormonų savireguliacija. Ką padarysi – impotencija ištikima knarkimo palydovė.
Ir ką gi daryti?
Kvėpavimo sutrikimus specialiais tyrimais nustato gydytojai. Aptikus kvėpavimo takų defektų, jie šalinami nesudėtingų operacijų metu ar nechirurginiais metodais, kurie neleidžia sulipti kvėpavimo takų sienelėms, „užkristi” liežuviui ir padeda išvengti knarkimo.
Pirmiausia stenkitės miegoti ant aukštesnės pagalvės. Tai neleis „užkristi” liežuviui ir spausti kvėpavimo takų miego metu. Pastebėta, kad miegantys ant šono ar pilvo beveik neknarkia. Dažniausiai tai nutinka miegant ant nugaros. Miegoti tinkama poza padės teniso kamuoliukas kišenėje, prisiūtoje ant pižamos nugaros. Taip pat liežuvį teisingoje padėtyje laikyti padės įvairūs spaustukai ar čiulptukai.
Jei knarkimo priežastis – siauros nosies skylutės, gal padės specialūs nosies lipdukai, praplečiantys kanalus ir lengvinantys per nosį.
Gydytojas gali rekomenduoti įvairių vaistų, praplečiančių kvėpavimo takus ir taip lengvinančių kvėpavimą.
Knarkiantiesiems, kurie sveria 120 proc. virš normos, rekomenduojama sulieknėti.
Kartais pacientui rekomenduojama mesti rūkyti, vengti alkoholio, narkotikų, nuskausminamųjų, migdomųjų vaistų, antidepresantų.
Efektyviausias būdas atsikratyti knarkimo – speciali terapija, naudojant prietaisą, kuris į plaučius „paduoda” oro, taip neleisdamas sulipti kvėpavimo takų sienelėms. Prietaisą sudaro kaukė, dedama ant veido, ir nedidelis, slėgį reguliuojantis aparatas. Rekomendavus gydytojui, naudojančiajam tokį prietaisą garantuotas ramus nakties miegas.
Knarkimo piliulėmis nenumalšinsi
Blogai miegantis, knarkiantis žmogus eina į vaistinę ir perka migdomųjų ar raminamųjų vaistų. Ir ryte atsibunda sunkia galva, keikdamas visą pasaulį. Pasirodo, šiems žmonėms migdomieji preparatai kenkia labiau. Vaistai mažina kvėpavimo centro jautrumą, tad smegenims prireikia daug daugiau laiko pabusti ir sureguliuoti kvėpavimą, todėl kvėpavimas sutrinka ilgesniam laikui, o organai, kenčiantys nuo deguonies trūkumo, patiria dvigubą šoką.
Tokiu atveju išsimiegoti nepadės ir kitas gerai žinomas bei naudojamas kovos su nemiga būdas (beje, lemiantis ne geriausios kokybės miegą) – pora šimtų gramų alkoholio. Atminkite, alkoholis trumpina giliąją miego fazę, kurios knarkiantiesiems ir taip trūksta. Tad vakarykštis vakarėlis netgi su nedideliu alkoholio kiekiu ryte pasireikš absoliučiu nenoru keltis.
Knarkimas vargina ne tik Jus, bet ir artimuosius. Yra daugiau ar mažiau patogesnių bei priimtinų būdų kaip su juo kovoti, yra tokių, kuriuos vertėtų pamiršti. Išdrįskite kreiptis į gydytoją – ramiai miegosite ir patys, ir namiškiai.
