Intersticinis nefritas – tai ūmus inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio (audinio tarp kanalėlių) uždegimas.
Ligos priežastys
Daugelis veiksnių ir ligų gali pažeisti inkstų intersticinį audinį bei kanalėlius. Vaikams dažniausiai ūmų intersticinį nefritą sukelia sisteminė bakterinė infekcija. Tai gali būti difterija, bruceliozė, streptokokinė infekcija, toksoplazmozė, mikoplazminė infekcija ir kitos. Ūmų uždegimą gali sukelti ir virusai: citomegalo, hanta, epšteinbaro.
Suaugusiesiems dažniausia ūmaus intersticinio nefrito priežastis yra šalutinis vaistų poveikis. Daugelis vaistų gali pakenkti inkstams, bet dažniausiai juos pažeidžia antibiotikai (meticilinas, ampicilinas, cefalosporinai, rifampicinas) , nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai (tiazidiniai, kilpiniai) , alopurinolis, cimetidinas.
30 proc. atvejų ligą sukėlęs veiksnys visai nenustatomas.
Kaip liga išsivysto, nėra visiškai aišku. Manoma, kad svarbiausi yra imuniniai veiksniai, panašūs į alerginę reakciją. Uždegimo metu intersticinis audinys pabrinksta, todėl spaudžiami kanalėliai, kraujagyslės, sutrinka glomerulų, viso inksto kraujotaka, atsiranda ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas.
Suaugusiesiems dažniausia ūmaus intersticinio nefrito priežastis yra šalutinis vaistų poveikis. Daugelis vaistų gali pakenkti inkstams, bet dažniausiai juos pažeidžia antibiotikai (meticilinas, ampicilinas, cefalosporinai, rifampicinas) , nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai (tiazidiniai, kilpiniai) , alopurinolis, cimetidinas.
30 proc. atvejų ligą sukėlęs veiksnys visai nenustatomas.
Kaip liga išsivysto, nėra visiškai aišku. Manoma, kad svarbiausi yra imuniniai veiksniai, panašūs į alerginę reakciją. Uždegimo metu intersticinis audinys pabrinksta, todėl spaudžiami kanalėliai, kraujagyslės, sutrinka glomerulų, viso inksto kraujotaka, atsiranda ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas.
Simptomai
Ligos eiga
Ligoniai gali karščiuoti, jiems skauda sąnarius, oda išberiama. Ligonius vargina stiprūs abipusiai, labai retai vienpusiai, juosmens skausmai. Juosmens sutrenkimas tokiems ligoniams labai skausmingas. Ligoniams sumažėja šlapimo (oligurija) ar jo būna labai daug (poliurija) . Rečiau visai susilaiko šlapimas (anurija) . Atsiranda tinimų, gali pakilti kraujospūdis.
Kraujyje padaugėja kreatinino, šlapalo, kurie rodo pablogėjusią inkstų funkciją, taip pat padaugėja eozinofilų (kraujo ląstelių, kurių padaugėja alergijos metu) , imunoglobulino E, kuris taip pat yra alergijos požymis. Šlapime randama leukocitų, eritrocitų, leukocitinių cilindrų, baltymo. Tiriant echoskopu, inkstai būna dideli, išburkę.
Kraujyje padaugėja kreatinino, šlapalo, kurie rodo pablogėjusią inkstų funkciją, taip pat padaugėja eozinofilų (kraujo ląstelių, kurių padaugėja alergijos metu) , imunoglobulino E, kuris taip pat yra alergijos požymis. Šlapime randama leukocitų, eritrocitų, leukocitinių cilindrų, baltymo. Tiriant echoskopu, inkstai būna dideli, išburkę.
Liga pasireiškia labai įvairiai – nuo visiško simptomų nebuvimo iki ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo.
Liga prasideda staiga, dažniausiai po kelių dienų ar savaičių nuo vaistų vartojimo pradžios. Vaisto dozė nėra svarbi, nes tai alerginė reakcija. Nustojus vartoti vaistą ir tinkamai gydant, ligoniai dažniausiai greitai pasveiksta. Į lėtinį intersticinį nefritą liga pereina retai.
Komplikacijos
Ūmus intersticinis nefritas gali komplikuotis ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Tyrimai
Įtarti ūmų intersticinį nefritą galima išklausinėjus ligonį apie vaistų vartojimą, infekcijos buvimą, apžiūrėjus ligonį
Atlikus kraujo tyrimą, nustatomas padidėjęs eozinofilų skaičius, didesnė kreatinino, šlapalo koncentracija.
Šlapime randama eritrocitų, leukocitų, padidėjęs baltymo kiekis.
Visiems ligoniams atliekama inkstų echoskopija. Inkstai būna padidėję, išburkę.
Būklei negerėjant, gali reikėti atlikti inkstų biopsiją.
Atlikus kraujo tyrimą, nustatomas padidėjęs eozinofilų skaičius, didesnė kreatinino, šlapalo koncentracija.
Šlapime randama eritrocitų, leukocitų, padidėjęs baltymo kiekis.
Visiems ligoniams atliekama inkstų echoskopija. Inkstai būna padidėję, išburkę.
Būklei negerėjant, gali reikėti atlikti inkstų biopsiją.
Gydymas
Svarbu, kad ligonis laiku kreiptųsi į gydytoją ir būtų pradėtas gydyti. Galimos grėsmingos gyvybei komplikacijos, todėl nereikėtų gydytis patiems.
Jei ligą sukėlė infekcija, gydoma infekcija.
Jei intersticinį nefritą sukėlė vaistai, svarbu nutraukti jų vartojimą.
Ligoniams labai svarbu riboti druską, skysčius. Ligoniai turi būti sveriami kiekvieną dieną, stebimas šlapimo kiekis.
Esant dideliems skausmams, skiriami skausmą mažinantys vaistais. Reikia vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (diklofenako, voltareno ir kitų) , nes jie gali sukelti intersticinį nefritą.
Esant nepakankamam šlapimo kiekiui, skiriami šlapimą varantys vaistai (furozemidas, torazemidas) .
Esant užsitęsusiam intersticiniam nefritui, gali būti skiriamas trumpas prednizolono kursas.
Sunkiais atvejais reikia taikyti dializes.
Jei ligą sukėlė infekcija, gydoma infekcija.
Jei intersticinį nefritą sukėlė vaistai, svarbu nutraukti jų vartojimą.
Ligoniams labai svarbu riboti druską, skysčius. Ligoniai turi būti sveriami kiekvieną dieną, stebimas šlapimo kiekis.
Esant dideliems skausmams, skiriami skausmą mažinantys vaistais. Reikia vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (diklofenako, voltareno ir kitų) , nes jie gali sukelti intersticinį nefritą.
Esant nepakankamam šlapimo kiekiui, skiriami šlapimą varantys vaistai (furozemidas, torazemidas) .
Esant užsitęsusiam intersticiniam nefritui, gali būti skiriamas trumpas prednizolono kursas.
Sunkiais atvejais reikia taikyti dializes.
Patarimai
Ligoniams ribojama valgomoji druska, skysčiai skiriami pagal šlapimo kiekį, reikėtų vengti daug kalio turinčių produktų (bananų ir kitų vaisių, razinų, vaisių sulčių) . Ligonių būklė, prasidėjus ligai, būna sunki, jie dažniausiai gydomi ligoninėje, rekomenduojamas lovos režimas.
Profilaktika
Jei ligonis sirgo intersticiniu nefritu ir nustatytas jį sukėlęs vaistas, vaisto reikėtų atsisakyti, kad liga nesikartotų.