Nuožvarbos – tai odos patologinė būklė, atsiradusi po ilgalaikio žemos temperatūros poveikio žiemos, rudens, pavasario metu, taip pat esant didelei drėgmei.
Ligos priežastys
Pagrindinė priežastis – ilgalaikis žemos temperatūros ir drėgmės poveikis. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos: vaikams pažeidžiama nosies ir skruostų oda, paaugliams ir suaugusiems – plaštakų, kelių sritis, pėdos, ypač, kai dėvima ankšta avalynė
Simptomai
Ligos eiga
Nosies, skruostų, ausų ar rankų ir kojų srityje atsiranda paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai. Šiuos patinusius mazgus grįžus į šiltą patalpą iš lauko ir sušilus niežti, atsiranda skausmingas deginimas ir paraudimas. Nuožvarbos gali būti kaip maži mazgeliai, dideli mazgai su hemoraginiu pažeidimu, net galimos pūslės ir opos. Nušalimai gyja ilgai. Nušąlama dažniausiai rudenį, žiemą ir būklė pradeda gerėti tik esant šiltesnėms dienoms.
Komplikacijos
Dažnai komplikuojasi antrine bakterine infekcija. Tai dažnai atsitinka stipriai masažuojant ir trinant sušalusias vietas, kai subraižoma oda.
Tyrimai
Gydymas
Esant nuožvarbom rekomenduojama gerti kalcio blokatorius: nifedipiną ar diltiazemą – jie saugo nuo ligos paūmėjimų. Šie vaistai gali būti geriami tik gydytojui paskyrus ir jam stebint arterinį kraujo spaudimą.
Taip pat vartojami vitaminai (A ir E, PP) , gydoma ultravioletiniais spinduliais. Rekomenduojamos šiltos vonelės, ne šiltesnės kaip 10 laipsnių šilumos (15-30 min.) , švelnus masažas. Jei uždegimas stiprus, tinka gliukokortikoidų tepalai ir kremai (flucinaras, lorindenas ir kt.) , kuriuos skiria tiktai gydytojas. Išopėjimai gydomi kaip blauzdos opos. Esant reikalui duodama išgerti skausmą mažinančių vaistų.
Taip pat vartojami vitaminai (A ir E, PP) , gydoma ultravioletiniais spinduliais. Rekomenduojamos šiltos vonelės, ne šiltesnės kaip 10 laipsnių šilumos (15-30 min.) , švelnus masažas. Jei uždegimas stiprus, tinka gliukokortikoidų tepalai ir kremai (flucinaras, lorindenas ir kt.) , kuriuos skiria tiktai gydytojas. Išopėjimai gydomi kaip blauzdos opos. Esant reikalui duodama išgerti skausmą mažinančių vaistų.
Patarimai
Nušalusias vietas galima aprišti marle, vata, vilnoniu audiniu, tačiau negalima kaitinti karšta pūsle ar laikyti prie ugnies. Taip pat nušalusių vietų negalima trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu, pavyzdžiui, vilnone pirštine. Galima pažeisti odą ir užteršti ją įvairiais mikrobais.
Reikia stengtis sušildyti visą kūną (jei nušalo rankos – galima pasiūlyti kaitinti kojas, kad greičiau sušiltų visas organizmas) .
Reikia stengtis sušildyti visą kūną (jei nušalo rankos – galima pasiūlyti kaitinti kojas, kad greičiau sušiltų visas organizmas) .
Profilaktika
Stengtis neperšalti ir neužmiršti, kad šilti drabužiai, avalynė, pirštinės ir šiltos patalpos padeda geriau nei vaistai. Šaltis labiau „griebia” pavargusius, silpnesnės imuninės sistemos žmones. Jei iš namų išeisime sočiai pavalgę ir šiltai apsirengę, šaltukas bus mažiau baisus, o nepapusryčiavusiems, pavargusiems jį įveikti bus sunkiau. Einant į šaltą, drėgną orą, svarbu atviras kūno vietas (veidą, nosį, rankas) patepti riebiais tepalais, vazelinais.