Ligos,  Odos ligos

ODOS GRYBELINĖS LIGOS

Tai ligos, kurias sukelia įvairūs patogeniniai grybeliai – dermatofitai. Šių ligų inkubacinis periodas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Ligos priežastys
Tai patogeniniai grybeliai (dermatofitai) , iš jų kai kurie parazituoja tik žmogaus organizme, kiti – tik gyvulių ir paukščių, o daugelis – ir žmogaus, ir gyvulių organizme. Grybeliai dauginasi dalindamiesi ir sporomis. Vieni dermatofitai labai pavojingi, kiti mažiau arba visai ne. Grybeliai gali pažeisti gleivines, odą, plaukus, nagus ir vidaus organus.
Grybelio infekcijai padeda plisti šie veiksniai:
Išoriniai: maudymasis dušuose, prausimasis šarminėmis priemonėmis, plaukymas baseinuose;
sintetiniai drabužiai, ilgi auliniai batai, sulaikantys prakaitą ir skatinantys šutimą;
nepakankama pirčių, baseinų, dušo kabinų, kirpyklų priežiūra.
Vidiniai: įvairios traumos, kurios silpnina audinių apsaugines funkcijas;
sulėtėjusi periferinė kraujo apytaka;
dėl vegetacinės nervų sistemos sutrikimų padidėjęs prakaitavimas;
nusilpusios apsauginės organizmo jėgos (tiek dėl seno amžiaus, tiek dėl lėtinių sekinančių ligų) ;
endokrininiai sutrikimai (cukrinis diabetas ir kitos endokrininės ligos) ;
paveldimi odos ir skeleto defektai (odos sausumas, pilnapadystė) ;
ilgas gydymas antibiotikais, gliukokortikoidais, imunosupresantais, citostatikais.

Simptomai
  • Rusva dėmė ant odos
  • Rausvos, ryškių ribų dėmės ant odos
  • Odos pleiskanojimas
  • Niežėjimas
  • Gilios kietos odos pūslelės
  • Odos pūliavimas
  • Šašai
  • Odos įtrūkimai
  • Odos šlapiavimas
  • Inkštirai
  • Ligos eiga
    Įvairiaspalvė dedervinė. Dažniau serga jauno amžiaus žmonės. Nugaros, krūtinės odoje atsiranda ribotos įvairios spalvos geltonai rudos dėmės, padengtos sėleninėmis pleiskanomis. Niežėjimas būna nežymus. Po deginimosi saulėje pleiskanos išnyksta, pažeistose vietose lieka baltos dėmelės.
    Kirkšnių epidermofitija. Pažeidimai paprastai simetriniai, bėrimai raudonos spalvos, pleiskanojantys, kraštai ryškesni, juose yra papulių, pūslelių. Pamažu dėmės plinta nuo centrinės židinio dalies, kuri yra patamsėjusi, pleiskanojanti, joje gali būti mazgelių, pūlinukų. Niežėjimas labai intensyvus.
    Pėdų epidermofitija. Pėdų tarpupirščiai ir skliautas šerpetoja, pleiskanoja. Dažnai pažeidžiami kojų tarpupirščiai tarp III-IV ir IV-V pirštų. Kartais paniežti. Gali pėdų skliautuose, šonuose, ant pirštų atsirasti gilios kietos pūslelės, kurios išsidėsto grupėmis, kartais susilieja į pūsles, kurioms trūkus, atsiranda erozijos. Židinius niežti, skauda. Būna, kad procesas lokalizuojasi tik kojų tarpupirščiuose (ypač tarp III ir IV bei IV-V pirštų) . Čia oda parausta, įtrūksta, šlapiuoja. Kraštuose būna apsilupęs epidermis.
    Rubrofitija. Gali būti pažeidžiamos pėdos, plaštakos, stambios raukšlės, nagai.
    Pėdose yra pažeidžiami tarpupirščiai, padai, kiti pėdų paviršiai. Jie pleiskanoja, įtrūksta. Židinio kraštuose atsiranda ryškių ribų mazgelių, pūslelių, šašų, nedidelių sukietėjimų. Ligoniai skundžiasi niežuliu. Paūmėja vasarą.
    Plaštakose pažeidžiami delnai, viršutiniai plaštakų paviršiai. Rankų pažeidimas nesiskiria nuo pėdų pažeidimo.
    Dažnai pažeidžiamos kirkšnių, šlaunų raukšlės, oda tarp sėdmenų, po krūtimis.
    Trichofitija. Dažniau serga vaikai. Galvos plaukuotoje dalyje liga prasideda raudonomis dėmėmis ir sėleniniu pleiskanojimu. Pažeidžiami plaukai. Jie pasidaro pilki, trapūs, nulūžta 1-3 mm aukštyje nuo odos, dažnai ties oda, todėl atsiranda „juodi taškai”. Plaukai židiniuose pažeidžiami ne visi, dalis jų išlieka sveiki. Lygioje odoje liga taip pat prasideda rausvomis, apvaliomis ryškių ribų, niežtinčiomis dėmėmis. Dėmių kraštas sudarytas iš pūslelių ir šašų, iškilęs kaip volelis. Centrinė dalis pleiskanoja, yra šviesesnė. Dėmių dydis įvairus. Lokalizuojasi rankose, kaklo odoje (drabužiais nepridengtose vietose) . Galimi ir nagų pažeidimai.
    Mikrosporija. Galvos plaukuotoje dalyje atsiranda įvairaus didumo, dažniau smulkūs, pleiskanojantys, su išretėjusiais plaukais židinėliai. Plaukai židinyje nulūžę 6-8 mm aukštyje, tačiau ne visi. Pažeidžiama ir lygi oda. Židiniai nesiskiria nuo paviršinės trichofitijos židinių. Nagai lieka sveiki.
    Kandidozė. Dažnai būna kirkšnių, tarp sėdmeninių raukšlių, ant odos po krūtimis, tarpupirščių kandidoziniai pašutimai: tai ryškių ribų paraudimas, kurio krašte apsilupęs epidermis. Gali būti pūslelių, pūslių, erozijų. Būna lūpų kampų kandidoziniai iššutimai: gleivinė tampa pilkšvos, baltos spalvos, yra įtrūkimų, erozijų. Galimas ir pačių lūpų pažeidimas – jos paburkusios, paraudusios, pleiskanoja, gali būti balkšvų apnašų.
    Odos grybelio ligų eiga ilga, varginanti, neretai sunki, kai pažeidimai būna gilūs.

    Komplikacijos
    Neretai, ypač pėdose, prasideda antrinė infekcija (stafilokokai, streptokokai) . Supūliavę židiniai sudžiūsta į pūlingus šašus. Gali vystytis limfangitas, limfadenitas, tromboflebitas, rožė.
    Sergant pėdų epidermofitija, būna antriniai toksiniai alerginiai bėrimai – dažniau plaštakose, delnuose, tačiau jie gali būti bet kurioje odos vietoje. Nusilpusiems ligoniams lokalūs grybelio pažeidimai gali išplisti, formuotis gilūs odos pažeidimai.

    Tyrimai
    Svarbūs odos grybelio ligų diagnostikos metodai:
    plaukų tyrimas Vudo lempa (pvz., sergant mikrosporija pažeisti plaukai švyti žalsva spalva) ;
    užkrėstos medžiagos (plaukų, odos pleiskanų, gleivinės nuograndų) tyrimas mikroskopu;
    patologinės medžiagos bakteriologinis tyrimas – pasėlis specialioje terpėje.
    Sergant įvairiaspalve dedervine, taikomas pagalbinis tyrimas – dėmių išryškinimas patepus jodu.

    Gydymas
    Gydoma ir vietiškai, ir sistemiškai.
    Vietiniam gydymui naudojami:
    1. vaistai nuo grybelio (antiseptikai) : anilino dažai, 1-2 proc. jodo spiritinis tirpalas, 2 proc. seleno sulfido emulsija, šampūnas;
    2. keratolitikai: salicilo rūgštis, vaistai nuo grybelio: azolai (klotrimazolis, ekonazolis, mikonazolis, sulkonazolis, tiokonazolis) , polienai (nistatinas) .
    Mažiems ar vidutiniams odos infekcijos plotams gydyti užtenka ir vietinio gydymo. Visi vaistai nuo grybelio vartojami du kartus per dieną ir gydymą rekomenduojama tęsti dar bent savaitę po to, kai sugyja pažeidimai.
    Didesnius plotus, plaukų infekciją jau reiktų gydyti skiriant ir sisteminius medikamentus: grizeofulviną (veiksmingas gydant mikrosporiją) , azolus (ketokonazolis, flukonazolis, itrakonazolis) .

    Patarimai
    Gydant odos grybelio infekciją, patartina atlikti ir dezinfekciją:
    avalynės dezinfekcija specialiu tirpalu;
    drabužius, kojines, puskojines virinti 15 minučių 1% sodos ar skalbimo miltelių tirpale;
    higienos reikmenis (žirkles, šukas ir kt.) , kurie gali būti užkrėsti, pakeisti arba virinti ne trumpiau kaip 15 min.;
    voneles, vonią, kriauklę plauti karštu vandeniu su dezinfekuojančiomis priemonėmis;
    naudoti atskirą patalynę, rankšluosčius, higienos reikmenis.
    Pastebėjus galvoje ar kūno odoje pleiskanojančių dėmelių, nedelsiant kreiptis į odos ligų gydytoją ir nemėginti gydytis pačiam. Gydydamiesi patys galite užtęsti ligą ir taip užkrėsti kitus.
    Profilaktika
    Svarbi ir asmeninė, (vartoti priemones nuo kūno, kojų prakaitavimo, patartina dažnai plauti rankas su muilu ir kt.) , visuomeninė profilaktika (tinkama pirčių, dušų kabinų, baseinų priežiūra, kirpyklose – kirpimo reikmenų dezinfekavimas, sergančiųjų gydymas, jų šeimos narių sveikatos tikrinimas) .
    Neleiskime vaikams glostyti valkataujančių kačių bei šunų. Būtina dažnai apžiūrėti ir savo naminius gyvūnus (kates, šunis) . Pastebėjus išbėrimus, krentančius plaukus, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.