Bazaliomomis ir spinaliomomis dažniau serga žmonės, ilgiau dirbantys lauke, pvz., žemdirbiai.
Kiti faktoriai, lemiantys odos vėžio atsiradimą:
ikinavikinės odos ligos;
lėtinės odos ligos;
jonizuojanti radiacija;
traumos;
kai kurie virusai;
hormonų apykaitos sutrikimai;
imuninio organizmo atsparumo sumažėjimas.
Svarbiausi melanomos simptomai: greitas apgamo augimas ir sustandėjimas, gali atsirasti kietas mazgelis pačiame apgame, pakisti apgamo pigmentacijos intensyvumas, oda aplink apgamą gali parausti, joje atsiranda metastazių (satelitai) iki 5 cm nuo pirminio židinio. Paviršius gali būti įvairus – lygus, gruoblėtas, iškilęs virš odos arba išopėjęs, padengtas šašeliais. Pigmentacija taip pat gali būti įvairi, vienoda ar dėmėta, rudos, pilkos, juodos, violetinės spalvos. Odos mazgelis su voleliu.
Sergant spinalioma, ant odos atsiranda karpos ar mazgelio formos židinėlis. Mazgelio paviršius šiurkštokas, kietas, padengtas pilku šašeliu, kraujuoja.
Bazalioma. Dažnai pasitaiko ant veido, nosies sparnelių, vidinio akių kampo, kaklo, kaktos, smilkinių. Opa gali intensyviai augti ir greitai sunaikinti aplinkinius audinius, pvz.: nosies sparnelius, akies obuolį, ausies kaušelį, lūpą, skruostą. Bazalioma ligos pradžioje niekada nebūna gleivinėje. Į šalia esančius audinius arba sistemas nepersimeta, tačiau savaime neišnyksta ir plinta odos paviršiumi bei gilyn.
Spinalioma. Šiems navikams būdinga dažniausiai vienas, karpos ar mazgelio formos židinėlis, kuris greitai didėja. Mazgelis kietas, gali augti į plotį ir viršų. Ilgainiui aplinkiniai audiniai sukietėja, sumažėja jų paslankumas. Vėžinės ląstelės plinta į sritinius limfmazgius, plaučius, kaulus.
Melanoma. Gali atsirasti iš melanocitų (pigmentinių ląstelių) sveikoje odoje, bet dažniau vystosi iš pigmentinių apgamų. Tiek apžiūros būdu, tiek histologiškai melanomas sunku diagnozuoti, nes jos būna labai įvairios.
Odos vėžys vystosi lėtai. Tačiau ligoniai turi būti budrūs ir neuždelsti, kitaip reikės ilgesnio ir sunkesnio gydymo.
Melanomą nustatyti sunku. Diagnozei nustatyti svarbi ligonio apklausa: prieš tai buvusio apgamo išvaizda, jo aktyvacijos požymiai ir trukmė, naviko išvaizda, kai kurie buvę odos pakitimai, sritinių limfmazgių būklė. Taip pat atliekamas morfologinis tyrimas.
1. Chirurginis gydymas.
2. Spindulinis gydymas.
3. Chemoterapija.
4. Krioterapija (gydymas šalčiu, vadinamoji šalčio terapija) .
5. Limfmazgių chirurginis pašalinimas.
6. Kombinuotas gydymas.
Svarbiausias piktybinių navikų gydymo būdas yra chirurginis: vienas arba taikomas su kitais būdais. Kita vertus, gydymo metodas skiriamas atsižvelgiant į naviko vietą, išplitimą, augimo pobūdį, sudėtį, bendrą ligonio būklę.
Pastebėję įtartinų pakitimų, laiku kreipkitės į gydytoją dermatologą ar onkologą.
Saugiai mėgautis saule (fotoapsauginiai kremai, skėčiai, galvos apdangalai, nesideginti nuo 10 iki 15 valandos) , nes piktnaudžiavimas saulės voniomis – vienas iš pagrindinių odos vėžį provokuojančių veiksnių.